- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-320-175-2010
- Teisminio proceso Nr.
- 23-1-00764-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Gytis Večerskas, Jurgis Kiškis
- Kaltinamasis
- V. Č.
- Nukentėjusysis
- M. D., J. V., J. V. D.
- Advokatai
- Angelė Fominienė, Vitalija Smolenskienė
Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-320-175/2010
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. birželio 17 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Gyčio Večersko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, išteisintajam V. Č., gynėjai advokatei Vitalijai Smolenskienei, nukentėjusiesiems M. D., J. V. D., jų atstovei advokatei Angelei Fominienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų M. D. ir J. V. D. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo V. Č. išteisintas pagal LR BK 294 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Č. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2008-10-29 apie 21 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), naudodamas pjūklą metalui pjauti ir lauždamas, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai nuvertė pil. M. D. ir J. V. D. priklausantį metalinį statramstį 1386 Lt vertės, laikantį lietaus stogelį, įrengtą gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas didelės žalos nukentėjusiųjų teisėtiems interesams.
Pirmosios instancijos teismas sprendimą išteisinti V. Č. argumentavo tuo, kad nukentėjusiųjų reali patirta turtinė žala yra apie 464,67 Lt, paskaičiuota pagal nukentėjusiųjų pateiktame prašyme nurodytus kaštus, pagrįstus kasos čekiais, o ne pagal lokalinę sąmatą sudarytą stogelio atstatymui. V. Č. veiksmais nukentėjusiesiems padarytą žalą teismas nelaikė didele ir todėl pripažino, kad V. Č. nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 294 str. 1 d.
Nukentėjusiųjų M. D. ir J. V. D. apeliaciniai skundai grindžiami tais pačiais argumentais, juose reiškiami identiški prašymai. Nukentėjusieji apeliaciniais skundais prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-25 nuosprendį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Anot nukentėjusiųjų, teismas bylą išnagrinėjo šališkai, nekreipdamas dėmesio į nukentėjusiųjų pateiktus dokumentus, sunaikintos atramos vertę, darbo sąnaudas, jos atstatymo kaštus. Padaryta didelė žala – 1150 Lt, o ne 464,67, kaip nurodė teismas. Padarytos turtinės žalos dydį patvirtino Kauno komprojekto sąmata, tačiau teismas ją nesivadovavo. Teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, kad nukentėjusieji yra pensininkai, gauna mažas pajamas, todėl 1150 Lt suma jiems yra didelė. Šią žalą, anot apeliantų, turi atlyginti V. Č., kadangi ji atsirado dėl jo kriminalinių veiksmų. Be to, teismas neįvertino nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos, kurią kiekvienas įvertino po 2500 Lt.
Nukentėjusieji nurodo, kad teismas neišnagrinėjo jų prašymo vadovautis Kauno Komprojekto lokaline sąmata žalos nustatymui. Nukentėjusieji neišsaugojo visų žalos dydį patvirtinančių dokumentų, todėl policijai pateikė tik tai, ką turėjo (čekius, kvitus, sąskaitas ir kt.). Jie neišsaugojo medžiagų tvirtinimo detalių, medienos pirkimo, transporto paslaugų čekių. Dėl to jie kreipėsi į UAB „Kauno Komprojektas“, kad paskaičiuotų padarytą žalą. Teismo posėdyje apklaustas A. Š. paliudijo, kad sąmatą sudaręs ekspertas vadovavos LR Aplinkos ministro patvirtintais normatyvais, apimančiais visus kaštus, susijusius su žala. Šie paskaičiavimai turi viršenybę prieš kitas metodikas. Tačiau teismas vadovavosi daliniais duomenimis, skaičiuojama su didelėmis paklaidomis, remiantis neaiškia metodika paremtais V. Č. ir jo gynėjos paskaičiavimais.
Šalies argumentai
Apeliantai nesutinka su 464,67 Lt turtinės žalos dydžiu ir mano, kad toks žalos įvertinimas yra sufalsifikuotas, kad pagal LR BK 294 str. 1 d. kaltinamasis būtų išteisintas, kaip nepadaręs didelės žalos asmens teisėms ir teisėtiems interesams. Apeliantai tvirtina, kad buvo pažeistos jų teisės ir teisėti interesai, nes jie gavo leidimą rekonstrukcijai, tačiau jų pastatyta atrama buvo sunaikinta, o nupirktos medžiagos taip ir liko nepanaudotos.
Nukentėjusieji nesutinka su tuo, kad žemė, kur pastatyta atrama, kurią nugriovė V. Č., yra ginčytina. Žemė L. Ivinskio 132 ir 134 yra valstybinė. Kauno miesto savivaldybės specialistai leido vykdyti projektą. Rekonstrukcijos darbus jie vykdė savo sklype, vadovaudamiesi patvirtintu projektu, bendraturčių sutikimais, remdamiesi Statybos techniniu reglamentu. Rekonstrukcija buvo vykdoma tiksliai pagal projektą.
Nukentėjusioji M. D. nurodo, kad jiems nebuvo leista laiku susipažinti su baigiamojo posėdžio protokolu ir vėliau prie bylos prijungta medžiaga. Baigiamasis posėdis įvyko 2010-02-05, o susipažinti su šia medžiaga buvo leista 2010-03-02. Nukentėjusioji tvirtina, kad jos liudijimas baigiamajame posėdyje apie tai, kad jiems buvo leista valstybinėje žemėje pastatyti atramas, neužprotokoluotas. Jos liudijimai apie tai, kad nugriovus atramą liko gelžbetoninis luitas, kurį reikės pašalinti, iškraipyti, netiksliai užrašyti. Nukentėjusiesiems teismo posėdžiuose nebuvo leidžiama kalbėti.
Teismo posėdyje prokurorė prašo nuosprendį panaikinti ir V. Č. pripažinti kaltu pagal LR BK 294 str. 1 d. Išteisintasis ir jo gynėja prašo nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusieji ir jų atstovė prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nukentėjusiųjų M. D. ir J. V. D. apeliaciniai skundai atmestini.
Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų (BPK 320 str.). Viršyti apeliacinių skundų ribas leidžiama, kai pagal apeliacinį skundą nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas (BPK 320 str. 3 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas esminių BPK reikalavimų pažeidimų nepadarė. Be to, asmens, kurio atžvilgiu paduotas apeliacinis skundas, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 4 d.).
Atmestinas apeliantų prašymas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui gali būti priimta tik tais atvejais, kai bylą išnagrinėjo šališkas teismas arba ji išnagrinėta pažeidžiant BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles (BPK 326 str. 1 d. 4 p.). Šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėjo teisėjas, negalėjęs dalyvauti procese dėl BPK 58 str. išvardintų priežasčių. Tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Tai, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino ne taip, kaip norėjo apeliantai, nelaikoma, jog teismas buvo šališkas. Vienokio ar kitokio procesinio sprendimo priėmimas negali būti pagrindu pripažinti teismą šališku. Dėl to nėra pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu baudžiamosios teisės prasme, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 straipsnyje numatytos sąlygos (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas). Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama ir tuo padaroma didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Baudžiamojo įstatymo dispozicijoje nurodytas didelės žalos požymis yra vertinamasis.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, įrodymus vertino, nepažeisdamas LR BPK 20 str. reikalavimų, nurodė, kuo remdamasis padarė išvadą, kad nukentėjusių teisėms ir teisėtiems interesams nepadaryta didelė žala. Prašyme, adresuotame Kauno apskrities VPK Panemunės PK viršininkui nurodyta, kad padaryta 1164, 67 Lt žala, kurią sudaro: metalas - 130,87 Lt; cementas – 39,80 Lt; metalinės konstrukcijos gaminimas ir montavimas – 250 Lt; projektas – 500 Lt; aplinkos sutvarkymas – 200 Lt; transporto paslaugos – 44 Lt. Prie šio prašymo pridėti žalą patvirtinantys kvitai. UAB „Kauno Komprojekto“ pateiktoje lokalinėje sąmatoje nurodytos kitokios sumos. Nurodyta, kad iš viso padaryta 1150 Lt žala, kurią sudaro: betoninių pamatų išardymas ir duobės paruošimas naujo pamato betonavimo – 144,53 Lt, monolitiniai betoniniai pamatai – 148,14 Lt; pagrindinės medžiagos – 147,83 Lt, stogelio atramos ir kitų smulkių plieninių konstrukcijų gaminimas – 164,35 Lt, stogelio metalinės atramos montavimas – 34,42 Lt; socialinis draudimas – 91 Lt, statybvietės išlaidos – 39 Lt, pridėtinės išlaidos – 133 Lt, pelnas – 72 Lt, PVM – 175 Lt. Teismo posėdžio metu liudytojas A. Š. paaiškino, kad darant sąmatą buvo vertinama viskas, vadovautasi Aplinkos ministerijos nustatytais normatyvais. Šis liudytojas taip pat paaiškino, kad gali atsirasti skirtumas tarp realios žalos ir įvertinimo metu nustatytų įkainių skaičiavimo. Skaičiuojant patirtą žalą ir teikiant jos įvertinimą, nebuvo atsižvelgta į tai, kokiomis kainomis buvo pastatytas konkretus statinys. Įvertinus lokalinę sąmatą ir ją atlikusio asmens parodymus, teisėjų kolegija mano, kad šio įrodymo negalima suabsoliutinti, kadangi lokalinėje sąmatoje nurodytos sumos žymiai skiriasi nuo nukentėjusiųjų pateiktų skaičiavimų, kurie yra pagrįsti byloje pateiktais dokumentais (kvitais, sąskaitomis). Lokalinę sąmatą sudarinėjęs asmuo patvirtino, kad sąmatoje nurodytos sumos gali skirtis nuo realios žalos. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, būtent nukentėjusiųjų pateikti paskaičiavimai, kurie patvirtinti byloje esančiais dokumentais, atitinka realiai patirtą žalą. Tačiau iš nukentėjusiųjų nurodytos 1164,67 Lt sumos reikia atimti 500 Lt sumą už projektavimo darbus, kadangi projektas yra nesunaikintas ir išsprendus žemės nuosavybės klausimus galės būti panaudotas, ir 200 Lt sumą už aplinkos sutvarkymo darbus, kadangi ši suma nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nukentėjusiems buvo padaryta 464, 67 Lt žala, o ne 1150 Lt žala, kaip kad tvirtina nukentėjusieji, remdamasi lokalinėje sąmatoje nurodytais duomenimis.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities viršininko administracija neprieštaravo tam, kad nustatyta tvarka parengus projektinę dokumentaciją ir gavus statybos leidimą bei bendraturčių sutikimus, M. D. rekonstruotų dalį nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo. Kauno apskrities viršininko administracijos rašte nurodyta, kad atliekant patalpų rekonstrukciją nepažeisti trečiųjų asmenų teisių ir įstatymų saugomų vertybių (t. 1, b.l. 17). M. D. turėjo teisės aktų nustatyta tvarka parengtą ir suderintą supaprastintą projektą ir galėjo vykdyti visus statybinius darbus, kurie numatyti minėtame projekte. Statybos leidimas neišduotas, nes nėra privalomas (t. 1, b. l. 99). Tačiau šiuo atveju svarbu tai, kad nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Pažymima, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą, kuriame buvo pastatyta metalinė konstrukcija, yra ginčijama, nes neparengtas detalusis planas, nesuformuoti žemės sklypai gyvenamiesiems namams L.Ivinskio g. 132 ir L.Ivinskio g. 134 eksploatuoti. Tarp V. Č. ir M. D. bei V.J. D. vyksta ginčas dėl žemės ribų. Kiekvienas iš jų įsitikinęs, kad žemės sklypo dalis, kurioje pastatyta metalinė konstrukcija, priklauso būtent jiems. D., statydami metalinę atramą ginčijamame žemės plote, turėjo gauti V. Č. sutikimą, tačiau tai nebuvo padaryta. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiųjų yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kurie turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.
Nukentėjusioji tvirtina, kad jai po 2010-02-05 teismo posėdžio iki 2010-03-02 nebuvo leista susipažinti su teismo posėdžio protokolu ir taip buvo pažeistos jos teisės. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2010-02-05 buvo baigiamosios kalbos, kaltinamajam suteiktas paskutinis žodis ir teisėjas išėjo į pasitarimų kambarį priimti nuosprendžio. Nuosprendis paskelbtas 2010-02-25. LR BPK 261 str. 4 d. numatyta, kad teisiamojo posėdžio protokolas turi būti pasirašomas tuojau pat ir ne vėliau kaip per tris dienas po to, kai pasibaigia teisiamasis posėdis. Nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę susipažinti su pasirašytu teisiamojo posėdžio protokolu per tris dienas po jo pasirašymo. Teisiamasis posėdis baigėsi 2010-02-25, todėl nukentėjusieji iki to laiko galėjo būti nesupažindinti su teisiamojo posėdžio protokolu, juolab, kad tuo metu buvo rašomas nuosprendis. Proceso dalyviai turi teisę per tris dienas po teisiamojo posėdžio protokolo pasirašymo susipažinti su juo ir pateikti savo pastabas, taip pat nurodyti jo neteisingumą ar neišsamumą (BPK 261 str. 6 d.), tačiau nukentėjusieji pastabų dėl teisiamojo posėdžio protokolo nepateikė. Todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad protokolas surašytas neteisingai.
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
n u ta r i a:
nukentėjusiųjų M. D. ir J. V. D. apeliacinius skundus atmesti.