Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-03-12 · Administracinė byla Nr. I-1441-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
I-1441-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02649-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
A. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1441-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02649-2018-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2; 55.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 3-4).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017-03-14 iki 2017-12-01 buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 1-me sektoriuje netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad ankštoje būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 74, kurios plotas 36 kv. m, buvo laikomi 24 nuteistieji, dėl ko pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, o šį plotą dar labiau mažino baldų užimamas plotas. Dėl ploto trūkumo tarp nuteistųjų kilo konfliktinės situacijos, didžiąją laiko dalį pareiškėjas turėjo sėdėti arba gulėti. Patalpoje nebuvo naktinio apšvietimo, dieninis apšvietimas nesiekė 200 lx ir blogai veikė (mirgėjo), dėl to pareiškėjas negalėjo skaityti ir rašyti, jam pablogėjo regėjimas. Gyvenamosios patalpos langų rėmai buvo išpuvę, skylėti, dėl to patalpoje buvo šalta. Būryje nebuvo poilsio (laisvalaikio) kambario, gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo. Ant langų pritvirtintos grotos, todėl kilus gaistui nebūtų galimybės išsigelbėti. Dėl minėtų aplinkybių pareiškėjas jautė baimę, įtampą, stresą.

Atsiliepimas

Atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 37-38) pažymėjo, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotus ir nuteistųjų skaičių neatitinka tikrovės. Būryje Nr. 6 buvo laikomas 61 asmuo, būryje Nr. 2 – 30. Akcentavo, kad 2 būryje įrengtos kamerų tipo patalpos. Aplinkybę, kad pareiškėjas patyrė išgyvenimus patvirtinta tai, kad pareiškėjas konsultavosi su psichiatru.

Atsakovo atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu, kurį papildė (b. l. 8-12, 41-42) su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo ir kamerinio tipo patalpose, minimali gyvenamojo ploto norma jam buvo užtikrinta. Ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Pirmojo sektoriaus būriuose įrengtas dieninis elektros apšvietimas. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Šeštame būryje poilsio kambario nėra, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti gryname ore. Antrame būryje poilsio kambarys įrengtas. Įstaiga užtikrina tinkamą langų būklę, gavus informaciją apie netvarkingą inventorių jis nuolat tvarkomas. Įstaigos 1-jo sektoriaus langai yra su grotomis. Patalpose įrengtas centralizuotas šildymas, įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant prašymui, nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Įstaigoje yra parengtas ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcija suderintas personalo veiksmų planas kilus gaisrui. Pareiškėjas nepateikė realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą, ir neįrodė, jog pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017-03-14 iki 2017-12-01.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu 7 būrio 74 gyvenamojoje patalpoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2. punkte nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Kadangi objektyvių duomenų apie gyvenamosiose patalpose buvusį nuteistųjų skaičių į bylą nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas konkrečios patalpos, kurioje gyveno pareiškėjas, gyvenamąjį plotą padalinant iš miegamųjų vietų skaičiaus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas šiose Pravieniškių PN-AK 1-jo sektoriaus gyvenamosios patalpose: nuo 2017-03-14 iki 2017-11-20 – 6 būrio 5 gyvenamojoje patalpoje (bendrabučio tipo gyvenamoji patalpa), kurios plotas 50,81 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, taigi vienam asmeniui teko 3,17 kv. m (50,81/16) ploto, nuo 2017-11-20 iki 2017-12-01 2 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje (kamerinio tipo patalpa (drausmės grupė)), kurios plotas 22,04 kv. m, 7 miegamosios vietos, t. y., vienam asmeniui teko 3,14 kv. m (22,04/7) ploto (b. l. 17, 18, 41).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2 būryje įrengtos kamerinio tipo patalpos. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1011-624/2017 yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnio 2 dalį drausmės grupei priskirti nuteistieji gyvenamosiose patalpose užrakinami tik nakties metu, todėl vertinant pareiškėjui tekusį plotą drausmės grupės gyvenamosiose patalpose, nėra pagrindo taikyti didesnę nei 3,1 kv. m ploto normą.

Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą pažymėjo, kad atsiliepime ir pažymoje pateikti duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių neatitinka tikrovės (melagingi), tačiau jokių objektyvių įrodymų savo argumentams pagrįsti į bylą nepateikė. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovas būtų teikęs teismui melagingus duomenis apie 6 ir 2 būrio gyvenamųjų patalpų plotus ir nuteistųjų skaičių jose. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas ginčo laikotarpiu 7 būrio 74 gyvenamojoje patalpoje, kaip nurodoma skunde, nebuvo laikomas. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais duomenimis, todėl jais remiasi. Daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta Taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m gyvenamojo ploto norma.

Pareiškėjas pažymėjo, kad didelę gyvenamosios patalpos dalį užėmė baldai, dėl to nebuvo galimybės judėti, tarp nuteistųjų kildavo konfliktai. Tačiau, teismas pažymi, kad pagal Taisyklių 11¹.1. punktą skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią minimalią gyvenamojo ploto normą, neišskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., LVAT 2014-09-18 nutartį Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį Nr. A-575-1731/2014). Konstatavus, kad minimali gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, pareiškėjo argumentai dėl baldų užimamo ploto, gyvenamojo ploto trūkumo ir dėl to kilusių nepatogumų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis, kad gyvenamosios patalpos apšvietimas buvo mažesnis nei 200 lx, kameros langai nesandarūs, jų rėmai supuvę ir kiauri, todėl šaltuoju metų laiku patalpoje buvo šalta.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) nustato, kad oro temperatūra gyvenamojoje patalpoje turi būti 18-28°C (16 p.), patalpų bendra dirbtinė apšvieta - ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.). Laisvės atėmimo vietos įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).

Nors byloje nėra konkrečių duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, oro temperatūrą, ar langų būklę, tačiau teismas pažymi, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes, konstatuodamas, kad, jo nuomone, minėti parametrai neatitiko minimalių reikalavimų. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimų laikymąsi. Pažymėjo, kad gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Pataisos namuose yra įrengta centrinė šildymo sistema taip užtikrinant tinkamą temperatūros palaikymą šaltuoju metų laiku gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovo paaiškinimais apie gyvenamųjų patalpų apšvietimo, oro temperatūros ar įrenginių (langų) atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad apšvietimas, oro temperatūra, įrenginių (langų) būklė neatitiko nustatytų reikalavimų, nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių jo sveikatos būklės pablogėjimą dėl šių aplinkybių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl nepakankamo apšvietimo, oro temperatūros, blogos langų būklės iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, todėl atmetami.

Pareiškėjas neturtinę žalą grindė aplinkybėmis dėl laisvalaikio kambario ir naktinio apšvietimo neįrengimo.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui, be kita ko, turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys. Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 13.8. punktą, gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas naktinis elektros apšvietimas.

Atsakovo atstovas patvirtino, kad poilsio kambarys būryje neįrengtas 6 būryje, o duomenų apie naktinio apšvietimo įrengimą/neįrengimą nebuvo pateikta, taigi šiuo atveju konstatuotini neteisėti atsakovo atstovo veiksmai dėl laisvalaikio kambario ir naktinio apšvietimo neįrengimo. Tačiau, teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog dėl šių aplinkybių būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Pareiškėjas skunde tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes ir visiškai nepagrindė tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl poilsio kambario, naktinio apšvietimo neįrengimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti, todėl atmetami.

Pareiškėjas pažymėjo, kad pataisos namų patalpose nebuvo gesintuvo, priešgaisrinės sistemos, avarinio išėjimo, be to ant langų buvo pritvirtintos grotos. Tačiau, teismas pažymi, kad pareiškėjas minėto pobūdžio pažeidimus išdėstė abstrakčiai, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo pažeidimų ir galimai jam padarytos neturtinės žalos. Teismo vertinimu, vien deklaratyvus teigimas, jog yra pažeidžiamos teisės, neišdėstant konkrečių jų pažeidimų, negali būti pagrindu žalos atlyginimo priteisimui.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V.v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr. LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė išgyvenimais, baime, stresu. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. S. (A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis