- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-01
- Bylos Nr.
- e2S-1874-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-16643-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Ieškovas
- I. D.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Swedbank“
- Trečiasis asmuo
- Danske bank A
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės I. D. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys – Danske bank A/S Lietuvos filialas, antstolis R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. D. 2020 m. spalio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei AB „Swedbank“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kitų reikalavimų. Nurodė, kad atsakovė neteisėtai, apgaule, klastodama finansinius dokumentus praturtėjo 30 020,74 Eur suma, kurią pasisavino iš ieškovės ir jos sutuoktinio, pardavusi jų įkeistą turtą, ir ją neteisėtai pervedė UAB „Būsto paskolų draudimas“. Ieškinyje nurodytos aplinkybės suteikia ieškovei ir jos sutuoktiniui neabejotiną teisę, kaip tikriesiems nekilnojamojo turto pardavimo lėšų savininkams, kaip draudiminio įvykio išmokos savininkams, reikalauti bent jau civilinės teisenos tvarka atstatyti teisingumą, panaikinti apgaulingą teisių perleidimo sutartį ir su ja susijusius dokumentus bei veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi ieškovės I. D. ieškinį, pareikštą atsakovei AB „Swedbank“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakė priimti kaip neteismingą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams ir nurodė ieškovei, kad su ieškiniu dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ji turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą (Laisvės pr. 79 A, LT-05274 Vilnius).
3. Teismas nutartyje nurodė, kad patikrinęs Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis apie juridinį asmenį, nustatė, kad atsakovės buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, yra (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovės buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre, byla yra teisminga Vilniaus miesto apylinkės teismui (Laisvės pr. 79 A, LT-05274 Vilnius).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė I. D. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22d nutartį ir sudaryti sąlygas ieškinį pareikšti pagal ieškovės gyvenamąją vietą – Kauno apylinkės teisme.
5. Atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta, kadangi teismas netinkamai vertino ieškovės ieškinio pagrindą. Ieškovės ieškinys atsakovei yra paduodamas dėl žalos atlyginimo, o tai reiškia, kad jis gali būti paduodamas pagal ieškovės gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 30 straipsnio 6 dalis). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovė ieškovei ir jos sutuoktinio turtui yra padariusi žalą, t. y. pasisavinusi 30 020,74 Eur dydžio lėšas, gautas iš įkeisto turto pardavimo, ir jas neteisėtai pervedusi UAB „Būsto paskolų draudimas“, todėl bylos teismingumas yra galimas ieškovės pasirinkimu pagal ieškovės gyvenamąją vietą, nagrinėjamu atveju - Kauno apylinkės teisme. Atkreipia dėmesį į tai, jog jos ieškinys buvo paduotas ne tik dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, tačiau jos ieškinys buvo paduotas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kt. Ieškinio suma 30 020,74 Eur nurodyta ne šiaip sau, o todėl, kad ieškovė su sutuoktiniu patyrė dėl atsakovės ir trečiųjų asmenų veikos tokio dydžio turtinę žalą. Ieškovės pasirinkta žalos atlyginimo reikalavimo formuluotė leidžia glaustai prašyti jog atsakovė atlygintų jai ir jos sutuoktiniui padarytą žalą, tuo pačiu nurodant pageidautiną žalos atlyginimo formą (ieškinio reikalavimas Nr. 11) siekiama, jog atsakovė gražintų pasisavintas ieškovės ir jos sutuoktinio įkeisto nekilnojamo turto pardavimo lėšas (30 020,74 Eur), įskaitydama jas ieškovės ir jos sutuoktinio 5-ių skolos dalių pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
7. Apeliacijos objektas – patikrinimas teisėtumo ir pagrįstumo Kauno apylinkės teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti neteismingą šiam teismui ieškinį.
8. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra viena iš sąlygų tinkamai įgyvendinti įstatymo garantuotą teisę kreiptis į teismą. Teismas bylos teismingumą konkrečiam teismui nustato nagrinėdamas ieškinio priėmimo klausimą (CPK 137 straipsnis). Jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui arba kitiems teismo rūmams (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas). CPK yra įtvirtinta bendrojo teritorinio teismingumo taisyklė, pagal kurią ieškinys turi būti paduodamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą (fizinio asmens) arba buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (juridinio asmens) (CPK 29 straipsnis). Tam tikrais proceso įstatyme numatytais atvejais ieškovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismą kreiptis su ieškiniu, t. y. įtvirtintas alternatyvusis teismingumas (CPK 30 straipsnis).
9. Bendroji taisyklė civiliniame procese yra ta, kad bylos nagrinėjimo dalyką nustato šalys, teismas negali pakeisti nei ieškinio pagrindo, nei dalyko, išskyrus tam tikras įstatyme įtvirtintas išimtis. Ieškovas teismui pateikiamame ieškinyje privalo nurodyti ieškinio turinį sudarančias dvi sudedamąsias ieškinio dalis – ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas – tai ieškovo atsakovui teisme pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – faktinės aplinkybės, pagrindžiančios ieškovo reiškiamą materialųjį teisinį reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. Aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013). Ieškovo suformuluotas ieškinio dalykas ir jo nurodytas faktinis ieškinio pagrindas apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, o ieškinio reikalavimą pagrindžiančių materialiosios teisės normų nurodymas ieškinio pareiškime rodo, kaip ginčo santykį teisiškai vertina pats ieškovas, kokį pažeistos teisės gynybos būdą ar būdus prašo teismo taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-313/2006).
10. Ieškovė I. D. 2020 m. spalio 20 d. teismui pateiktame ieškinyje atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir kt., tretieji asmenys – Danske bank A/S Lietuvos filialas, antstolis R. B., uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“, uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, nurodė, kad ji prašo: nustatyti, kuris kreditorius turi prievolę pateikti draudiminio įvykio išmokos, pagal draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų perdavimo-priėmimo kvitą; patvirtinti, jog nustatytas kreditorius pažeidė savo prievolę ir sustabdyti ieškovės prievolės vykdymą pagal Būsto paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) skolos dalis 30 020,74 EUR ir su šia skola susijusių kitų mokėjimų, sumos ribose; įpareigoti įgaliojimus turintį kreditorių perskaičiuoti ir atitinkamai pakoreguoti 2015-12-09 verslo dalies perleidimo sutartį, 2016-06-04 perdavimo priėmimo aktą ir 2019-12-20 teisių perleidimo sutartį toje dalyje, kurioje minimi duomenys susiję su prievole pagal Būsto paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); įpareigoti, draudiminio įvykio išmokos lėšas gavusį kreditorių, įskaityti jas paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui; įpareigoti, įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo lėšas gavusį kreditorių įskaityti jas paskolos pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dengimui; panaikinti 2017-10-23 teisių perleidimo sutartį ir kt.
11. Tokie ieškovės reikalavimai akivaizdžiai nėra reikalavimas priteisti žalos atlyginimą, kaip kad nurodo ieškovė atskirajame skunde. Todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės atskiruoju skundu ir pripažinti, kad Kauno apylinkės teismas 2020 m. spalio 22 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vertindamas, kad toks ieškinys nėra teismingas šiam teismui.
12. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.