Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą Kauno miesto sav., teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu ir per 4 mėnesius atlyginti nukentėjusiajam padarytą 300 eurų turtinę žalą;

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 38 MGL dydžio (1 900 eurų) bauda, 5 metus uždraudžiant naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuojant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (933 eurus);

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, laisvės atėmimu 2 metams 9 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, šios bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant nedelsiant atlikti 2 metus, likusios 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, kurią privaloma atlikti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ir neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, laisvės atėmimu 1 metams, ši bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams ir 38 MGL dydžio (1 900 Eur) bauda;

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams ir 38 MGL dydžio (1 900 eurų) bauda;

- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje nurodyta veika perkvalifikuota iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 5 dalį ir iš BK 178 straipsnio 2 dalies į BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams 8 dienoms. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis, šia nutartimi nustatytos bausmės dalis (3 mėnesiai) ir visa Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta 38 MGL dydžio (1 900 eurų) bauda pridėta prie Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams ir 38 MGL dydžio (1 900 eurų) bauda, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 19 d. nutartį. Išregistruotas 2024 m. birželio 10 d. iš probuojamųjų asmens duomenų registro (terminuotas laisvės atėmimas). Iš antstolių informacinės sistemos matyti, jog pagal teismo vykdomąjį raštą Nr. T-477-573/2023 nesumokėtos baudos dalis (2025 m. gruodžio 8 d. duomenimis) 215,62 eurų,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. B., 2025 m. lapkričio 8 d. apie 17 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatytas 2,17 promilių neblaivumas) žodinio konflikto metu tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka sudavė sugyventinei E. V. į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą bei padarydamas žaizdą viršutinės lūpos vidinėje pusėje. Tokiais veiksmais L. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialios parengties skyriaus specialistas M. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, jog nukentėjusioji E. V. paaiškino, kad sugyventinis L. B. 2025 m. lapkričio 8 d. visą dieną vartojo alkoholinius gėrimus ir apie 16 val. pradėjo konfliktuoti, nes E. V. nenorėjo, jog jis vartotų alkoholį. Konflikto metu L. B. jai trenkė delnu į galvą dešinėje pusėje, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Tuomet L. B. išėjo ir, grįžęs po valandos, namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 18 val. dar kartą trenkė delnu jai į kairį skruostą, taip padarydamas sužalojimą kairės pusės viršutinės lūpos vidinėje dalyje. E. V. į policiją nesikreipė, sugyventinis smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau, šiam apie vidurnaktį pradėjus vaikščioti po namus su peiliu rankoje ir sakant, kad susižalos, ši, išsigandusi dėl savo ir mažamečio vaiko saugumo, paskambino pagalbos telefonu 112. Užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai – žaizda. L. B. alkotesteriu nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, jis sulaikytas nuo 2025 m. lapkričio 9 d. 00.30 val. (1 t., b. l. 13–16).

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juo BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas L. B. sukėlus fizinį skausmą savo šeimos narei, pasitvirtino.

Kaltinamojo parodymus ir jo kaltę patvirtina nukentėjusiosios E. V. parodymai, jog 2025 m. lapkričio 8 d. apie 16 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, būdamas blaivus, sugyventinis L. B. trenkė rankos delnu į kairį skruostą, ko pasėkoje ji pajuto fizinį skausmą. Apie 17.00 val. tarp jų vėl kilus žodiniam konfliktui, kad pastarasis grįžo neblaivus, sugyventinis be jokios priežasties dar kartą trenkė rankos delnu į kairįjį skruostą, ko pasėkoje pajuto fizinį skausmą bei patyrė viršutinės lūpos sužalojimą. Taip pat policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodoma, kad konflikto metu L. B. pranešėjai trenkė delnu į dešinės pusės galvos sritį, tokiais veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Tuomet L. B. išėjo ir grįžęs po valandos dar kartą trenkė delnu į kairės pusės skruostą, taip padarydamas sužalojimą kairės pusės viršutinės lūpos vidinėje dalyje. L. B. alkotesteriu „Alcotest 7510 ARKB-0275“ nustatytas 2,17 promilės girtumas. Asmens apžiūros protokole užfiksuoti E. V. sužalojimai – pakėlus savo viršutinę lupą matoma, kad viršutinės lūpos vidinėje dalyje matomas įtrūkimas.

BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad įvykio metu jie buvo sugyventiniai, t. y. vedė bendrą ūkį, nukentėjusiajai E. V. neteisėtais, tyčiniais L. B. veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl L. B. nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. L. B. veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

Dėl BK 38 straipsnio netaikymo

Kaltinamasis ir jo gynėjas teisiamojo posėdžio metu prašė teismo taikyti kaltinamojo atžvilgiu BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja.

BK 38 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia įstatymo konstrukcija įtvirtina, jog, net ir nustačius nurodytų sąlygų visumą, teismui suteikta diskrecija rinktis, ar nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Esant neprivalomai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšiai, teismas ad hoc (konkrečiu atveju) sprendžia, ar tikslinga atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimą atleisti ar ne nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis, gali lemti realus nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltininko asmenybė ir kitos aplinkybės. Tai, kad nukentėjusieji atleido nuteistajam, taip pat nustatytos kitos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, kaip jau minėta, nereiškia imperatyvo teismui taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nusikaltimą padariusį asmenį. Baudžiamuosiuose teisiniuose santykiuose nukentėjusiojo privataus intereso kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą patenkinimo negalima laikyti lemiančia aplinkybe taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, nes nusikaltimu yra padaroma žala ne tik nukentėjusiajam, bet ir valstybei, teisės saugomam interesui, todėl teismai turi atsižvelgti į nusikaltimo pobūdį. Nustatant šio intereso pažeidimo mastą, įvertinamas realus veikos pavojingumas, kaltininko asmenybė, jo atgaila ir tikimybė pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-206-697/2015, 2K-52-942/2020).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis L. B. iš dalies atitinka BK 38 straipsnyje numatytas šio instituto taikymo sąlygas, t. y. dėl nusikalstamos veikos prisipažino, turtinė ir (ar) neturtinė žala padaryta nebuvo, susitaikė su nukentėjusiąja, tačiau teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamasis L. B. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis praeityje teistas 4 kartus, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų, panaudojant smurtą, padarymą, t. y. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 180 straipsnio 2 dalį. Byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė neišnykus ankstesniam teistumui. Pažymėtina, kad nukentėjusioji E. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sugyventinis yra priklausomas nuo alkoholio, dažnai elgiasi konfliktiškai, agresyviai, prieš ją fizinį smurtą naudoja ne pirmą kartą.

Taigi apibendrinant, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąja

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis teistas (1 t., b. l. 102–110), administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 112–113), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 97), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 95–96), dirba (1 t., b. l. 100).

Kaltinamasis L. B. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu. Praeityje kaltinamasis teistas 4 kartus, teistumas neišnykęs. Administracine tvarka per 5 metų laikotarpį baustas 1 kartą. Byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad L. B. skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimesnį minimaliam.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kadangi šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką L. B. padarė neatlikęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi paskirtos bausmės, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, visiško sudėjimo būdu, bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas L. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. lapkričio 9 d. 00.30 val. iki 2025 m. lapkričio 10 d. 12.30 val.

BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Atsižvelgiant į tai, kad L. B. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi viso proceso metu, savo elgesį vertina kritiškai, su nukentėjusiąja susitaikė, planuoja kreiptis į psichologą, dirba, kartu su nukentėjusiąja augina kūdikį, vienas išlaiko šeimą, taip pat atsižvelgus į formalias BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas šio straipsnio taikymo sąlygas, teismas sprendžia, kad kaltinamojo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios arešto bausmės vykdymo atidėjimą, ir įpareigojant L. B. nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, taikant jos vykdymo atidėjimą, yra ta bausmė, kuri iš L. B. pareikalaus atsakingo požiūrio į savo elgesį, padės suvokti jo neatsakingų, neteisėtų veiksmų pasekmes ir sudarys objektyvias prielaidas padaryti pozityvias išvadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad teismas, individualizuodamas bausmę asmeniui, vadovaujasi bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei, esant formaliems pagrindams, įtvirtintiems BK 75 straipsnyje, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo (arešto) bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-449-942/2016).

Kadangi L. B. smurtinę nusikalstamą veiką įvykdė prieš savo šeimos narę, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 mėnesiu nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti L. B. 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. liepos 10 d. nutartimi paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti L. B. subendrintą bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto ir 215,62 Eur (dviejų šimtų penkiolikos eurų 62 centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti L. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. lapkričio 9 d. 00.30 val. iki 2025 m. lapkričio 10 d. 12.30 val.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, L. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį viso bausmės vykdymo atidėjimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, L. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdant per 4 (keturis) mėnesiu nuo pradėjimo vykdyti bausmę dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.