Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

dalyvaujant atsakovų Alytaus miesto savivaldybės ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovei J. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovams Alytaus miesto savivaldybei ir Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Dėl įpareigojimo Alytaus miesto savivaldybės Socialinės paramos skyrių išmokėti pareiškėjui socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pareiškėją ne kartą savo raštuose informavo, kad laikotarpyje nuo 2007-04-23 iki 2011-04-26 jis pats nesikreipė dėl kompensacijų už būsto šildymą ir sunaudotą šaltą bei karštą vandenį, be to toks reikalavimas nepagrįstais jokiais teisės aktais. Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme (tiek redakcijoje galiojusioje nuo 2006-12-01 iki 2008-06-30, tiek nuo 2009-09-01 iki 2011-01-01), jeigu asmuo atitinka įstatyme nurodytas sąlygas, jis turi pateikti prašymą, prie prašymo reikalingus dokumentus dėl turimo turto, pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat paskutinio mėnesio sąskaitų-pranešimą apie komunalinių paslaugų mokėjimą konkrečiame bute, dėl kurio prašo kompensacijos už būsto šildymą, karštą ar šaltą vandenį, taip pat, jeigu yra skolų, sutarties dėl įsiskolinimo padengimo ir kitus dokumentus, kurie įrodo teisę tokią kompensaciją pareiškėjui gauti. Pagal tuo metu galiojusią Įstatymo redakciją gyvenamąją vietą būste deklaravę šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kompensacijas, jei kreipimosi metu atitinka tam tikrus reikalavimus. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima ar vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo paraiškos pateikimo mėnesio, jei šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi metu ir laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, kad laikotarpiu nuo 2007-04-23 iki 2011-04-26 nėra Socialinės paramos skyriuje užregistruota pareiškėjo prašymų, atmestinas pareiškėjo prašymas išmokėti pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį už minėtą laikotarpį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad 2016 m. spalio 14 d. pareiškėjas žodžiu kreipėsi į Alytaus miesto merą dėl socialinių išmokų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą ir karštą vandenį skyrimo už laikotarpį nuo 2007-04-23 iki 2011-04-26. Alytaus miesto savivaldybės meras 2016 m. spalio 28 d. sprendimu Nr. SD-10815(6.27) (toliau – ir skundžiamas sprendimas) atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. žodinį skundą ir nurodė, kad A. V. teisę gauti socialinę pašalpą įgijo 2010 metų liepos mėnesį, nes darbo biržoje įsiregistravo 2010-01-21. Skundžiamame sprendime taip pat nurodyta, kad 2010-07-28 sprendimu Nr. 23139 A. V. buvo paskirta socialinė pašalpa už liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, tačiau 2010-09-23 pareiškėjui nutraukus registraciją darbo biržoje, jis prarado teisę gauti socialinę pašalpą. Taip pat skundžiamame sprendime nurodyta, kad 2007-2010 metais dėl būsto šildymo, geriamojo karšto ir šalto vandens išlaidų kompensacijos pareiškėjas į Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių nesikreipė (1 t., b. l. 40).

Byloje ginčas kilo dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl pareiškėjo teisės į socialines pašalpas ir pinigines kompensacijas už būsto šildymą, sunaudotą karštą bei šaltą vandenį už laikotarpį 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklauso socialinės išmokos ir piniginės kompensacijos už būsto šildymą, sunaudotą šaltą ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2007-04-23 iki 2011-04-26, kadangi jis buvo nedarbingas (nustatytas 65 procentų netektas darbingumas).

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (toliau – ir Socialinės paramos įstatymas). Socialinės paramos įstatymo (aktualios redakcijos galiojusios ginčo laikotarpiu nuo 2007-04-23 iki 2011-04-26) 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas numatė, kad teisę į socialinę pašalpą ir kompensacijas turi asmenys, ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje.

Iš byloje esančios 2015-02-12 Alytaus teritorinės darbo biržos pažymos Nr. S-240 (1.8) matyti, kad A. V. Alytaus teritorinėje darbo biržoje buvo įregistruotas nuo 2010-01-21, darbo paieška nutraukta 2010-09-23, bei buvo įregistruotas darbo biržoje nuo 2007-06-28, darbo paieška nutraukta 2007-07-05 (2 t., b. l. 69). Ginčo laikotarpiu Alytaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimu Nr. 23139 pareiškėjui buvo skirta ir sumokėta socialinė pašalpa po 315 Lt už 2010 metų liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, šį faktą įrodo Alytaus miesto savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2017-11-03 pažyma apie pajamas Nr. 24595 (2 t., b. l. 13,22). Pareiškėjui 2010-09-23 nutraukus registraciją darbo biržoje, A. V. prarado teisę į socialinę pašalpą ir kompensacijas, nes neatitiko Socialinės paramos įstatymo 7 str. 1 d. 5 p. nuostatų reikalavimų. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegija vertina, kad Alytaus miesto meras skundžiamu sprendimu visiškai pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo 2016 m. spalio 14 d. žodinį skundą dėl socialinių išmokų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą ir karštą vandenį skyrimo už laikotarpį nuo 2007-04-23 iki 2011-04-26. Pareiškėjo motyvas, kad jis buvo nedarbingas (nustatytas 65 procentų netektas darbingumas), todėl neprivalėjo būti registruotas darbo biržoje, yra nepagrįstas, nes A. V. darbingumo lygis 35 procentai buvo nustatytas tik nuo 2011-04-27, t. y. ginčo laikotarpiu (nuo 2007-04-23 iki 2011-04-26) pareiškėjui darbingumo lygis nebuvo nustatytas (1 t., b. l. 53). Be to, pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2007-04-23 iki 2011-04-26 būtų kreipęsis į atsakovą dėl kompensacijų už būsto šildymą ir sunaudotą šaltą bei karštą vandenį skyrimo. Taip pat pabrėžtina, kad Socialinės paramos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis (redakcijos galiojusios ginčo laikotarpiu) numatė, jog kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį šeima arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius mėnesius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesio, jei šeimos nariai arba vienas gyvenantis asmuo kreipimosi metu ir laikotarpį, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę gauti kompensacijas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į atsakovą dėl kompensacijų skyrimo už laikotarpį nuo 2007-04-23 iki 2011-04-26 kreipėsi praėjus daugiau nei dvejiems mėnesiams, akivaizdu, jog šis prašymas negalėjo būti tenkintas (Socialinės paramos įstatymo 20 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Iš ginčijamo Alytaus miesto savivaldybės mero 2016 m. spalio 28 d. sprendimo, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo žodinį skundą, susijusį su Socialinės paramos skyriaus darbuotojų veiksmais, dėl pareiškėjui priklausančių socialinių pašalpų ir piniginių kompensacijų už būsto šildymą, sunaudotą šaltą bei karštą vandenį skyrimo už laikotarpį nuo 2007 m. balandžio 23 d. iki 2011 m. balandžio 26 d, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, juo išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad skundžiamas administracinis aktas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, dėl ko jį naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių atmestinas ir kitas pareiškėjo reikalavimas susijęs su įpareigojimų davimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.