Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Bronius Zalaga Teisėja Asta ČebatoriūtėBaudžiamoji byla Nr. 1A-682-135/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-2-00240-2010-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 1.1.8.1.2 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2012 m. spalio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. pripažintas kaltu:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir jam skirtas areštas 30 (trisdešimčiai) parų;

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį ir jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 d., 4 d., 9 d., skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį bausmės, paskirtos skundžiamu nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo J. V. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-12-12 21.00 val. iki 2012-12-13 12.35 val. bei pagal 2012 m. vasario 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.

Nuosprendžiu civiliniam ieškovui A. Ž. pripažinta teisė į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Civiliniam ieškovui A. Ž. iš kaltinamojo J. V. priteista 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybei iš kaltinamojo J. V. priteista 640 Lt (šeši šimtai keturiasdešimt litų) proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010-09-20 iki 2010-09-23, tiksliai nenustatytą valandą ir nenustatytoje vietoje, suklastojo Š. miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, pašalindamas pastabose pirmą punktą: „į ¾ (tris ketvirtąsias) dalis turto paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas“, pakeisdamas antrą punktą ir jį įrašydamas pirmu: „Šį paveldėjimo teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre“, pakeisdamas trečią punktą ir jį įrašydamas antru: „į 1/2 dalį anksčiau nurodyto turto: buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (dvidešimt antras), butas 4 (ketvirtas), buto su bendro naudojimo patalpomis ir priklausiniu, esančio (duomenys neskelbtini) (dešimtas), butas 3 (trečias), išduotas mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimas mirusiajai N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Š. m. 1 notarų biure, 2010-09-20, notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini)“ įrašydamas duomenis, neatitinkančius tikrovės, bei ant dokumento išspausdindamas spalviniu rašaliniu spausdintuvu notaro V. Ž. antspaudą ir suklastodamas notaro V. Ž. parašą, bei tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia 2010-09-23 nenustatytą valandą, suklastotą tikrą dokumentą – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010-09-20 Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž., pateikė (duomenys neskelbtini) VĮ Registro centro Š. filialo specialistams, bei, tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas vieninga tyčia, 2010-10-05, tiksli valanda nenustatyta, suklastotą tikrą dokumentą – paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, išduotą 2010-09-20 Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž., pateikė (duomenys neskelbtini), Š. miesto 5 notarų biuro notarei S. J..

Be to, J. V. nuteistas už tai, kad 2010-09-23, tiksliai nenustatytą valandą, suklastodamas Šiaulių miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, įrašydamas duomenis, neatitinkančius tikrovės, tai yra pašalindamas pastabose pirmą punktą: „į ¾ (tris ketvirtąsias) dalis turto paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas“, pakeisdamas antrą punktą ir jį įrašydamas pirmu: „Šį paveldėjimo teisės liudijimą reikia užregistruoti valstybės įmonėje Registrų centre“, pakeisdamas trečią punktą ir jį įrašydamas antru: „į 1/2 dalį anksčiau nurodyto turto: buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (dvidešimt antras), butas 4 (ketvirtas), buto su bendro naudojimo patalpomis ir priklausiniu, esančio (duomenys neskelbtini) (dešimtas), butas 3 (trečias), išduotas mirusio sutuoktinio turto dalies nuosavybės teisės liudijimas mirusiajai N. V., a.k. (duomenys neskelbtini) Š. m. 1 notarų biure, 2010-09-20, notaro reg. Nr. (duomenys neskelbtini)“, bei ant dokumento išspausdindamas spalviniu rašaliniu spausdintuvu notaro V. Ž. antspaudą ir suklastodamas notaro V. Ž. parašą, apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 65 800 Lt vertės, butą, (duomenys neskelbtini). g. 10-3, 45 062 Lt vertės, 0.1103 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 25 000 Lt vertės, ir, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010-09-23 13:45 val. pateikė Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui ir pagal šį suklastotą dokumentą 2010-10-01 jam buvo įregistruota nuosavybės teisė į šį turtą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apelianto apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., tačiau skundžiamo nuosprendžio dalis, pagal kurią J. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., naikintina, neįrodžius J. V. dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendis taip pat keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas savo ar kitų naudai, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui įgyti. Sukčiavimas įgyjant teisę į svetimą turtą laikomas baigtu, kai kaltininkas įsigyja dokumentus, suteikiančius teisę į turtą, nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas užvaldė tą turtą, ar ne. Vienas iš apgaulės būdų yra asmens suklaidinimas pateikiant suklastotus dokumentus. Jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentą ir jį panaudojo sukčiavimui padaryti, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal LR BK 182 str. ir 300 str., tačiau, jei kaltininkas suklastotus dokumentus panaudojo tik kaip apgaulės priemonę svetimam turtui užvaldyti, veika kvalifikuojama tik pagal LR BK 182 str. (LAT senato 1998-12-22 nutarimas Nr. 8 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba išvaistymo baudžiamosiose bylose“).

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl J. V. pripažinimo kaltu pagal LR BK 300 str. 1 d. yra nepagrįstas, kadangi bylos faktiniais duomenimis visiškai neįrodyta, jog J. V. suklastojo tikrą dokumentą.

Nuteistasis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neigė klastojęs paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Jis parodė, kad dėl palikimo sutvarkymo kreipėsi į teismą, o po to į notarą V. Ž., kuris žadėjo išduoti paveldėjimo liudijimą. Nuteistojo teigimu, V. Ž. paaiškino, kad jam priklauso ne visas turtas, o kažkokia dalis, išrašė paveldėjimo liudijimą. Parodė, kad paveldėjimo liudijimo niekam nebuvo atidavęs, išduotą paveldėjimo liudijimą nunešė į Registrų centrą, ten jam išdavė dokumentus, po to pradėjo ieškoti klientų dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), mainų. Mainų sutartį pasirašė notarės S. J. kontoroje, butą (duomenys neskelbtini), išmainė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), o po to jį pardavė. Nežinojo, kad sudarant mainų sandorį pateikė suklastotą paveldėjimo liudijimą, kokį liudijimą pateikė notaras V. Ž., tokį pateikė VĮ Registrų centrui ir notarei S. J.. Dokumentą iš notaro pasiėmė pats, nežino, kas padarė pakeitimus, liudijimą visą laiką laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Bute gyvena vienas, niekas dokumento nebuvo paėmęs (3 t. 67–68 b. l.). Liudytojas V. Ž. teisme paaiškino, kad pas jį dėl paveldėjimo J. V. pasiklausti buvo užėjęs keletą kartų, jis paaiškino, kiek J. V. priklauso, 2010-11-03 sužinojo, kad 2010-09-20 išduotas Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriuo mirusios N. V. turtą paveldėjo jos sutuoktinis J. V., suklastotas, ir tas suklastotas liudijimas buvo pateiktas VĮ „Registrų centras“ Š. filialui įregistruoti daiktines teises į paveldimą turtą. Suklastojant buvo panaudotas suklastotas jo, kaip notaro, antspaudas ir parašas, iš notarės S. J., sužinojo, kad suklastotą paveldėjimo liudijimą jai pateikė pats J. V. (3 t. 70–71 b.l.). Liudytoja S. J. teisme paaiškino, kad 2010-11-03 paaiškėjo, jog, tvirtinant 2010-10-05 butų mainų sutartį, viena iš sandorio šalių, tai yra J. V., jai pateikė suklastotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. 2010-10-05 ji patvirtino buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio J. V., į buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. R., mainų sutartį. J. V. pateikė visus reikiamus dokumentus šiam sandoriui patvirtinti, tarp jų ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, buvo suklastotas. Kad šis paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas suklastotas, S. J. pranešė Š. m. 1 notarų biuro notaras V. Ž., kuris išdavė minėtą liudijimą. J. V. jai sakė, kad po sutuoktinės mirties paveldėjo visą turtą. Ji nekilnojamojo turto registre patikrino, visas turtas buvo įregistruotas jo vardu, turtas buvo be arešto, todėl nematė kliūčių sandoriui sudaryti (3 t. 69–70 b. l.).

2010-12-30 Šiaulių miesto apylinkės nutartimi buvo leista atlikti kratą J. V. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), siekiant surasti ir paimti netikrą notaro antspaudą (1 t., 186 b. l.). Iš 2011-01-06 kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas J. V. antspaudas nebuvo rastas (1 t. 187–188 b. l.). 2011-07-21 Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tirti pateiktame 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime esantys du atspaudai „LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARAS V. Ž.“ nėra atspausti notaro V. Ž. antspaudu, o yra išspausdinti spalviniu rašaliniu spausdinimu, tai yra rašaliniu spausdintuvu (1 t., 129–130 b. l.). Specialisto išvadoje 2011-09-02 Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad tyrimui pateiktame paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), šalia atspaudo abiejose pusėse pasirašė ne V. Ž., o kitas asmuo (1 t., 132–133 b. l.). Iš 2011-07-08 užduoties atlikti objektų tyrimą matyti, kad tyrimo metu nebuvo prašoma nustatyti, ar paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime šalia anspaudo notaro V. Ž. vardu pasirašė J. V.. (1 t., 126–127 b. l.).

Pagal teismų praktiką dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama – įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys. Melagingi duomenys – tai duomenys, neatitinkantys tikrovės. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad byloje nesurinkta patikimų įrodymų, kad J. V. suklastojo jam inkriminuotą dokumentą, o vien nuteistojo parodymų, kad jis visus dokumentus tvarkė pats ir niekam jų nedavė, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą visą laiką laikė pas save namuose, pripažinti kaltu dėl jam inkriminuoto dokumento klastojimo nepakanka, todėl jis išteisinamas pagal LR BK 300 str.1 d., neįrodžius J. V. dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Neigdamas savo kaltę dėl LR BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog pateikiant suklastotą dokumentą VĮ Registrų centras ir notarei, jis nežinojo, kad paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas yra suklastotas, tvirtina, kad būtent tokį jam išdavė notaras. Šie skundo argumentai atmestini. Nors J. V. kaltas dėl padarytos nusikalstamos veikos pagal BK 182 straipsnio 2 dalį neprisipažino, jo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, t. y. nuteistojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje esančiais rašytiniais dokumentais. Apgaulė nagrinėjamu atveju pasireiškė tuo, jog nuteistasis J. V., pateikdamas suklastotą 2010-09-20 paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą 2010-09-23 13.45 val. VĮ Registrų centro Š. filialui, remdamasis šiuo dokumentu įregistravo nuosavybės teisę į didelės vertės svetimą turtą: butą, esantį (duomenys neskelbtini), 65 800 Lt vertės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 45 062 Lt vertės, 0.1103 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 25 000 Lt vertės, ir taip apgaulės būdu įgijo šį svetimą turtą.

Iš pažymų apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. V. 2010-09-23 13.45 val. Valstybės įmonės Registrų centro Š. filialui pateikė suklastotą Š. miesto 1 notarų biuro notaro V. Ž. išduotą 2010-09-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kurio pagrindu 2010-10-01 jam buvo įregistruota nuosavybės teisė į turtą: į butą, esantį (duomenys neskelbtini), 65 800 Lt vertės, butą, esantį (duomenys neskelbtini), 45 062 Lt vertės, 0.1103 ha žemės sklypą, esantį Šiaulių (duomenys neskelbtini), 25 000 Lt vertės (1 t. 16–17, 18–19, 30–35 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas notaras V. Ž. parodė, kad suklastotame dokumente, kurį J. V. pateikė VĮ ,Registrų centras Š. filialui įregistruoti daiktines teises, buvo pakeistas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo turinys, o būtent J. V. paveldėjo tik ¼ jam priklausančio turto, o ne ½ turto, kaip yra įrašyta suklastotame liudijime, taip pat suklastoto liudijimo pastabose buvo išnaikintas įrašas apie tai, kad ¾ turto paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas, ¾ turto turėjo paveldėti A. Ž. (3 t., 70 b. l.). Liudytoja B. B. teisme parodė, jog prisimena, kad notaras V. Ž. J. V. pasakė, kad turi susitarti su posūniu Ž., notaras J. V. braižė ant lapo kaip pavyzdį, kaip dalijamas turtas, suprato, kad J. V. paveldi tik ¾ buto, tai yra 75 proc., o 25 proc. lieka posūniui, notaras sakė, kad reikia tartis su A. Ž. dėl turto, bet J. V. nesutiko, sakė, kad su juo jau atsiskaityta (3 t., 71 b. l.). A. Ž. teismo posėdyje nurodė, kad J. V. po N. V. mirties sakė, kad jam (A. Ž.) niekas nepriklauso ir, kad jis nieko negaus (3 t., 69 b. l.). Pats nuteistasis teismo posėdyje patvirtino, kad jam pas notarą buvo išaiškinta, jog butas Liepų gatvėje jam priklauso ne visas, nurodė, kad jis buvo nepatenkintas, bet jo niekas neklausė (3 t., 68 b. l.). Minėti įrodymai patvirtina, jog J. V. žinojo, kad neturi teisės paveldėti viso N. V. priklausiusio turto ir kad turto dalis priklauso ir A. Ž., o pateikdamas Valstybės įmonės Registrų centro Šiaulių filialui suklastotą dokumentą ir įregistruodamas nuosavybę, suprato, kad pasisavina svetimo turto dalį, todėl apylinkės teismas pagrįstai tokius J. V. veiksmus kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jam inkriminuotus nusikaltimus skirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams. J. V. skunde nurodo, jog dėl jo amžiaus ir sunkios sveikatos būklės laisvės atėmimo bausmės atlikimas jam būtų nepakeliamas, todėl prašo jo atžvilgiu taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Kolegija iš dalies su tokiu prašymu sutinka.

Nuteistasis J. V. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra senatvės pensininkas, neįgalus, jam nustatytas didelių specialių poreikių lygis (2 t., 92–93 b. l., 3 t., 33–34 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 94 b. l.), nusikalstamos veikos metu teistas nebuvo (2 t. 106 b. l.). Tačiau J. V. padarė sunkų nusikaltimą (BK 182 str. 2 d., 11 str. 5 d.), todėl BK 75 str. dėl bausmės vykdymo atidėjimo negali būti taikomas. Taikant BK 62 str. 2 dalį turi būti nustatyta bent dvi lengvinančios aplinkybės ir bent viena iš šios dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Šių įstatymų reikalaujamų sąlygų visumos nuteistajam J. V. nėra nustatyta, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti ir BK 62 str. 2 d. nuostatų.

Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Pagal baudžiamosios teisės doktriną, skirdamas bausmę, teismas vykdo ne tik įstatymo reikalavimus, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltinamąjį asmenį, todėl baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad, jeigu straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje numatytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 str. 3 d.). Šiuo atveju, kolegijos nuomone, laisvės atėmimo bausmė J. V., atsižvelgiant į jo asmenybę (pavojingumą, amžių ir sveikatos būklę) prieštarauja teisingumo vykdymui, todėl jam skirtina švelnesnė bausmės rūšis, nei tai numato baudžiamojo straipsnio sankcija.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1, 2, 3 p., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžio dalį dėl J. V. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. panaikinti ir priimti naują nuosprendį: J. V. dėl kaltinimo, numatyto BK 300 str. 1 d., išteisinti, neįrodžius J. V. dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendį pakeisti:

J. V. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskirti 30 MGL (3900 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2012-02-28 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 7 p., atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, pridėti visą bausmę, skiriamą šiuo nuosprendžiu, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams ir 30 MGL (3900 Lt) baudą, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-12-12 iki 2012-12-13 bei pagal 2012 m. vasario 28 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį atliktą bausmę.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.