Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens „Swedbank“, akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Beta Medical“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys – antstolė S. V., „Swedbank“, akcinė bendrovė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja UAB „Beta Medical“ pateikė antstolei S. V. skundą dėl jos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555. Pareiškėja UAB „Beta Medical“ vieną skundo egzempliorių taip pat pateikė Kauno apylinkės teismui ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus (varžytynes) vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų. Pareiškėja nurodė, kad antstolė S. V., vykdydama Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-627-285/2014 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo išieškotojos „Swedbank“, AB naudai, 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu atsisakė tenkinti skolininkės prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir turto perkainojimo. Tą pačią dieną antstolė paskelbė skolininkei priklausančio turto pardavimo varžytynes. Pareiškėja su antstolės nustatyta turto verte nesutinka, dėl ko skundžia antstolės veiksmus. Mano, kad yra pagrindas stabdyti vykdymo veiksmus, sustabdant varžytynes Nr. 127852 iki bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjos skundo dėl antstolės S. V. veiksmų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Beta Medical“ prašymą tenkino, taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas.Teismas nustatė, kad antstolė S. V. vykdo Kauno apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-627-285/2014 dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Beta Medical“ išieškotojos „Swedbank“, AB naudai. 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu antstolė atmetė skolininkės UAB „Beta Medical“ prašymą paskirti pakartotinę ekspertizę skolininkei priklausančio areštuoto turto rinkos vertei nustatyti bei turtui perkainuoti. 2016 m. rugsėjo 29 d. paskelbtos skolininkei UAB „Beta Medical“ priklausančio turto varžytynės Nr. 127852, kurių pabaiga 2016 m. spalio 31 d. Teismas, nustatęs, kad antstolė paskelbė varžytynes, o pareiškėja skundžia antstolės veiksmų teisėtumą tuo pagrindu, kad nesutinka su nustatyta parduodamo iš varžytynių turto verte, sprendė, jog yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas skundas ir priimtas galutinis sprendimas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti UAB „Beta Medical“ prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paskirti UAB „Beta Medical“ iki 5 792 Eur baudą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nepagrįstai vadovavosi tik UAB „Beta Medical“ nurodytomis, o ne realiomis faktinėmis aplinkybėmis ir neįvertino to, kad visi UAB „Beta Medical“ teikiami prašymai bei skundai vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 yra tik siekis vilkinti vykdymo procesą bei nepateisinamas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą. UAB „Beta Medical“ sistemingai vilkina skolos išieškojimo procesą, o ne siekia išsiaiškinti tikrąją ginčo turto vertę.Priimdamas skundžiamą nutartį teismas turėjo prima facie nustatyti preliminarų UAB „Beta Medical“ skundo pagrįstumą. Tačiau šiuo atveju teismas nesiaiškino preliminaraus UAB „Beta Medical“ skundo pagrįstumo, tokiu būdu pažeisdamas CPK 144 straipsnį.Teismui suteikta teisė taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepranešant apie tai atsakovui tik tada, kad įrodoma, kad atsakovas gali imtis veiksmų ar nuo jų susilaikyti tam, kad galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Šiuo atveju byloje nėra įrodymų, kad pranešimas antstolei S. V. ir išieškotojai „Swedbank“, AB apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą galėtų sutrukdyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. byloje nėra jokių įrodymų, kad antstolei S. V. ir išieškotojai „Swedbank“, AB pranešus apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą minėti suinteresuoti asmenys imtųsi kokių nors priemonių ir/ar veiksmų, kurie apsunkintų galimai skolininkei UAB „Beta Medical“ palankios teismo nutarties įvykdymą. Priešingai, taikius laikinąsias apsaugos priemones nepranešus suinteresuotiems asmenims, buvo neatskleistos faktinės bylos aplinkybės ir tai, kad ginčo turto vertė nustatyta būtent tokia, kokią prašė nustatyti UAB „Beta Medical“.Pareiškėjos UAB „Beta Medical“ skundas preliminariai nepagrįstas, kadangi pareiškėja, prašydama skirti jau trečią pakartotinę ekspertizę jai priklausančio ginčo turto rinkos vertei nustatyti ir teigdama, jog per 1,5 metų laikotarpį pasikeitė kainos nekilnojamojo turto rinkoje, savo skundą grindžia deklaratyviais teiginiais apie kito, visiškai nepanašaus nei plotu, nei dislokacijos vieta, turto pardavimo kainas, nurodytas pardavėjų paskelbtuose skelbimuose, o ne šio konkretaus turto vertinimu. Pareiškėja UAB „Beta Medical“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir nurodo, jog spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas vertino, kad nėra akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių būtų galima teigti, jog skolininkės skundas dėl antstolės veiksmų negalėtų būti patenkintas. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai vertino skolininkės pateikto skundo prima facie pagrįstumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Nors atskirajame skunde išieškotoja pateikia deklaratyvius samprotavimus apie skolininkės pateikto skundo nepagrįstumą, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių netikslingumą, išieškotoja tuo pačiu iš esmės nepaneigia nei to fakto, jog skolininkės pateiktas skundas dėl antstolės veiksmų yra pagrįstas, nei to fakto, jog esamo ginčo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas buvo ir yra būtinas. Išieškotoja nėra pateikusi nei vieno įrodymo, patvirtinančio, jog skolininkei priklausantis turtas yra įkainotas tinkamai. Skolininkės veiksmuose, ginant savo teises ir teisėtus interesus bei siekiant, jog skolininkei priklausantis turtas vykdymo procese būtų įkainotas tinkamai, nėra piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjos UAB „Beta Medical“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių (vykdymo veiksmų sustabdymo) vykdomojoje byloje taikymo iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, jog 2016 m. rugsėjo 29 d. buvo paskelbtos skolininkei UAB „Beta Medical“ priklausančio turto varžytynės Nr. 127852, o pareiškėja UAB „Beta Medical“ skundžia antstolės veiksmų teisėtumą tuo pagrindu, kad nesutinka su nustatyta parduodamo iš varžytynių turto verte, sprendė, jog tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus šioje vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas skundas ir priimtas galutinis sprendimas.Apeliantė (suinteresuotas asmuo) „Swedbank“, AB, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog pareiškėjos UAB „Beta Medical“ skundas yra preliminariai nepagrįstas, pareiškėja, prašydama skirti jau trečią pakartotinę ekspertizę ginčo turto rinkos vertei nustatyti, savo skundą grindžia deklaratyviais teiginiais, tokiu būdu siekia vilkinti skolos išieškojimą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nepranešęs apie tai suinteresuotiems asmenims.

Dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 510 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo

Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir tuo užtikrinti jo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas yra įtvirtintas CPK 145 straipsnio 1 dalyje, kurio 10 punktas numato išieškojimo vykdymo procese sustabdymą. Pažymėtina, kad teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą: laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, jog nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, ir jeigu tai būtina siekiant apginti viešąjį interesą (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).Iš byloje esančių duomenų matyti, kad antstolės S. V. kontoroje yra atliekami priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai iš skolininkės (pareiškėjos) UAB „Beta Medical“ vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555. Ši vykdomoji byla užvesta Kauno apylinkės teismo išduoto vykdomojo dokumento Nr. 2-627-284/2014 pagrindu dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Beta Medical“ išieškotojos „Swedbank“, AB naudai. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad antstolė S. V., priėmusi vykdyti Kauno apylinkės teismo išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-627-284/2014, 2015 m. balandžio 10 d. turto arešto aktu areštavo UAB ,,Beta Medical“ turtą ir arešto akte pažymėjo, kad viso areštuoto turto vertė yra 655 410 Eur. Tokį turto vertės dydį antstolė nustatė vadovaudamasi kreditorės ,,Swedbank“, AB pateikta 2014 m. lapkričio 5 d. Newsec turto vertinimo ataskaita. Dėl areštuoto turto įkainojimo 655 410 Eur sumai skolininkė teikė prieštaravimus, prašydama skirti ekspertizę. Antstolė 2015 m. gegužės 13 d. patvarkymu dėl ekspertizės paskyrimo turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę ir ją pavedė atlikti UAB ,,Ober-Haus“. UAB ,,Ober-Haus“, atlikusi ekspertizę, 2015 m. gegužės 19 d. ekspertizės akte nustatė, kad ekspertizės objekto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė 2015 m. gegužės 19 d. yra 710 000 Eur. Antstolė 2015 m. gegužės 29 d. patvarkymu, vadovaudamasi ekspertizės aktu, nustatė areštuotino turto vertę – 710 000 Eur, pradinę varžytynių kainą – 568 000 Eur. Gavusi antstolės patvarkymus, skolininkė UAB ,,Beta Medical“ reiškė prieštaravimus dėl atliktos ekspertizės, nesutikdama su ekspertizės išvada, prašė skirti pakartotinę ekspertizę jai priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti. Antstolė 2015 m. liepos 28 d. patvarkymu paskyrė pakartotinę ekspertizę, ją pavedė atlikti UAB ,,Resoliutions valuations“. 2015 m. liepos 30 d. patvarkymu, atsižvelgiant į skolininkės pareikštą prašymą nušalinti paskirtą ekspertą, antstolė paskyrė papildomą ekspertizę, pavedant ją atlikti UAB ,,Turto vertė“ ekspertui G. J. B.. UAB ,,Turto vertė“ 2015 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizės aktu nustatyta, kad ginčo objekto vertė yra 690 000 Eur. Skolininkė, nesutikdama su UAB ,,Turto vertė“ ekspertizės aktu, 2015 m. rugsėjo 4 d. reiškė prieštaravimus, vėl prašė skirti pakartotinę ekspertizę, tačiau antstolė 2015 m. rugsėjo 9 d. patvarkymu UAB ,,Beta Medical“ prieštaravimus dėl nekilnojamojo turto vertės atmetė. 2015 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu atmetė UAB ,,Beta Medical“ skundą dėl antstolės veiksmų, atsisakė sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje bei persiuntė skundą nagrinėti teismui. Taigi iš šių duomenų visumos matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatinėjama tris kartus, t. y. 2014-11-05 (655 410 Eur) 2015-05-19 (710 000 Eur) ir 2015-08-13 (690 000 Eur).Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24952-877/2015 pareiškėjos UAB „Beta Medical“ skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 atmetė ir nurodė, kad vykdomojoje byloje jau buvo paskirtos dvi ekspertizės dėl to paties nekilnojamojo turto vertės nustatymo, nustatyta nekilnojamojo turto vertė skiriasi nežymiai, todėl antstolės veiksmų (pakartotinės ekspertizės neskyrimo) pripažinimas neteisėtais būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso vilkinimą. Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį paliko nepakeistą ir konstatavo, jog skolininkė UAB „Beta Medical“, nesutikdama su nustatyta turto verte ir nurodydama, kad ji per maža ir neatitinka realios rinkos kainos, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių nustatytos turto vertės nepagrįstumą. Ginčo objektą skolininkė lygina su parduodama odontologijos klinika, esančia (duomenys neskelbtini), kurios kaina yra beveik dvigubai didesnė nei skolininkės turto kaina, tačiau nurodytų objektų lyginimą skolininkė atlieka buitiniu aspektu, t. y. neanalizuodama tokių lyginamojo metodo taikymo kriterijų, kurie taikomi atliekant ekspertizę: laiko (rinkos sąlygų) pataisos koeficientai, atspindintys turto vertės kitimą laiko atžvilgiu, vietos (verčių zonos) pataisos koeficientas, atspindintis lyginamųjų objektų dislokacijos vietų kainų lygius bei kitų sąlygų koeficientai, t. y. finansavimo sąlygos, fizinės būklės, žemės sklypo ir patalpų plotas, statybos metai, naudojimo sąlygos (privažiavimo keliai, komunikacijos, objekto pastato sienų medžiaga ir vidutinė naudojimo trukmė ir kt.), kas leidžia daryti išvadą, kad pavienis, privačiai pardavinėjamos odontologijos klinikos pavyzdys nepagrindžia ginčo objekto kitokios vertės, nei nustatyta ekspertizės aktu, dydžio. Tai, kad 2015 m. gegužės 19 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. ekspertizių nustatyti turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės dydžiai skiriasi 20 000 Eur, nereiškia, kad atliktos ekspertizės ir jų rezultatai iš esmės yra neteisingi ir neatitinkantys rinkos kainos. Atliktų ekspertizių skirtumas 20 000 Eur, atsižvelgiant į ginčo objekto vertės dydį, nelaikytinas žymiu. Be to, ekspertizių rezultatų skirtumui galėjo turėti įtakos ne tik skirtingas vertinamasis laikotarpis (nors ir nežymus), šalies ekonominė bei politinė situacija, bet ir konkretaus eksperto parinkti ekspertizės atlikimo metodai, būdai ir kt.Antstolė S. V. 2016 m. sausio 28 d. paskelbė įkeistam UAB „Beta Medical“ turtui (duomenys neskelbtini), viešąsias varžytynes, nustatydama, kad pradinė pardavimo kaina 552 000 Eur. Antstolės kontoroje 2016 m. vasario 3 d. buvo gautas dar vienas skolininkės UAB „Beta Medical“ skundas dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma įkeisto nekilnojamojo turto vertę nustatyti 710 000 Eur (pagal pirminį 2015 m. gegužės 19 d. atliktą UAB „Ober-Haus“ vertinimą), o ne 690 000 Eur (2015 m. rugpjūčio 31 d. UAB „Turto vertė“ vertinimas). Atsižvelgiant į šį skolininkės prašymą ir išieškotojai „Swedbank“, AB neprieštaraujant, antstolės 2016 m. vasario 9 d. patvarkymu UAB „Beta Medical“ įkeisto turto varžytynės buvo atšauktos ir turto vertė nustatyta 710 000 Eur. Nors varžytynės buvo atšauktos, tačiau skolininkė UAB „Beta Medical“ pateikė skundą dėl atšauktų varžytynių pripažinimo neteisėtomis. Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 9 d. nutartimi pareiškėjos UAB „Beta Medical“ skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 atmetė ir nurodė, kad antstolė 2016 m. vasario 9 d. patvarkymu skundą tenkino visiškai, skolininkės skundas buvo išspręstas iš esmės, patenkintas esminis skolininkės reikalavimas, todėl skundo perduoti teismui nebuvo pagrindo. Kauno apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.Skolininkė (pareiškėja) UAB „Beta Medical“ 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė antstolei S. V. prašymą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo ir turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555, kuriame nurodė kad per laikotarpį nuo vykdomosios bylos užvedimo ir UAB „Ober-Haus“ 2015 m. gegužės 19 d. atliktos ekspertizės turto vertei nustatyti iki šios dienos yra praėjęs beveik 1,5 metų laikotarpis, todėl yra pasikeitusios nekilnojamojo turto kainos rinkoje. Šiuo metu rinkoje parduodami ir skolininkės turtui iš esmės analogiški nekilnojamojo turto objektai yra vertinami ženkliai brangiau nei vykdomojoje byloje nustatyta skolininkei priklausančio turto vertė. Antstolė 2016 m. rugsėjo 29 d. patvarkymu Nr. S-11122254 skolininkės UAB „Beta Medical“ 2016 m. rugsėjo 28 d. prašymą atmetė, motyvuodama tuo, jog prašymo argumentai ir nurodomos aplinkybės yra deklaratyvūs ir neįrodo būtinybės skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę.Pareiškėja UAB „Beta Medical“ 2016 m. spalio 11 d. pateikė Kauno apylinkės teismui skundą dėl antstolės S. V. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555, be kita ko prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti varžytynes iki bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės veiksmų ir įsiteisės teismo priimta nutartis šiuo klausimu. Savo prašymą motyvavo analogiškomis savo ankstesniuose prašymuose ir prieštaravimuose dėl ginčo turto vertės nustatymo nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, t. y. kad nuo atlikto UAB „Ober-Haus“ turto vertinimo yra praėjęs beveik 1,5 metų laikotarpis, atliekant nurodytą vertinimą buvo remiamasi itin senais (2013 m. antro pusmečio – 2014 m. pirmo pusmečio) nekilnojamojo turto pardavimo sandoriais, nekilnojamojo turto rinkos situacija yra iš esmės pasikeitusi, rinka yra žymiai išaugusi, nekilnojamojo turto kainos yra ženkliai pakilusios. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog antstolei paskelbus varžytynes, o pareiškėjai nesutinkant su nustatyta parduodamo iš varžytynių turto verte, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus iki bus išnagrinėtas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų ir priimtas galutinis sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Pažymėtina, jog skundai dėl antstolio veiksmų yra nagrinėjami ypatingąja teisena. Ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal bendrąsias CPK nustatytas taisykles, su išimtimis bei papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai (CPK 443 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant skundus dėl antstolio veiksmų, kiek kitaip, nei pagal bendrąsias nuostatas, yra sprendžiamas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo klausimas. Laikinosios apsaugos priemonės yra procesinės priemonės, padedančios geriau užtikrinti kai kurių materialiųjų teisių gynybą, bet tai nėra materialiojo teisinio pobūdžio teisinės gynybos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės pagal savo prigimtį yra laikinos, galioja tik tam tikrą laikotarpį – iki galutinio ginčo išsprendimo, jos neturi nei prejudicinės, nei res judicata (sprendimo) galios. Todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones, byla negali būti išnagrinėta iš esmės, negali būti vertinami bylos įrodymai ir bylos aplinkybės, nes jų tikslas yra ne ginčo išsprendimas, o būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas, grėsmės būsimiems ieškovo turtiniams interesams sumažinimas ar visiškas pašalinimas. Ir jeigu pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatą teismui, siekiant įvardinto tikslo, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui pakanka tik įsitikinti, kad tam tikra būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumo rizika formaliai egzistuoja, tai skundų dėl antstolio veiksmų padavimo atveju (CPK 510 straipsnis) šis klausimas yra sureguliuotas kitaip. Įstatymų leidėjo valia pats skundo padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų, ir tik tuomet, kai teismas pripažįsta tai esant reikalinga, jis turi teisę taikyti išimtį iš bendrosios taisyklės ir vykdymo veiksmus sustabdyti. Tai paaiškinama tuo, kad vykdytinas teismo sprendimas, kuriuo įrodymų vertinimo procese jau būna pripažintos ar apgintos kurios nors subjektyvios asmenų teisės ir (ar) teisėti interesai, jau būna įsiteisėjęs, taigi įsigalioja teismo sprendimo privalomumo visiems asmenims bei institucijoms principas (CPK 18 straipsnis, 281 straipsnis, 584 straipsnis). Tokiu atveju taikant laikinąsias apsaugos priemones – nukeliant neapibrėžtam laikui teismo sprendimo realų įvykdymą – ypač svarbu suderinti abiejų suinteresuotų vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą bei nepažeisti pamatinių civilinio proceso tikslų bei principų, t. y. teismo sprendimo įvykdymo per įmanomai trumpiausią laiką, kuo greitesnės teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 straipsnis).Taip pat pažymėtina, kad tam, jog teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo situaciją ir aukščiau nurodytas faktines bylos aplinkybes, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos UAB „Beta Medical“ skundas dėl antstolės S. V. veiksmų yra preliminariai nepagrįstas, pareiškėja skunde dėl antstolės veiksmų nurodė analogiškas kaip ir ankstesniuose savo prašymuose bei prieštaravimuose dėl ginčo turto vertės nustatymo nurodytas aplinkybes ir argumentus, t. y. kad nuo atlikto turto vertinimo yra praėjęs tam tikras laiko tarpas, dėl ko nekilnojamojo turto rinkos situacija yra pasikeitusi, nekilnojamojo turto kainos rinkoje yra pakilusios. Be to, pareiškėja lygina ekspertizės aktu nustatytą ginčo turto vertę su rinkoje parduodamų kitų konkrečių nekilnojamojo turto objektų kainomis. Dėl minėtų pareiškėjos aplinkybių ir argumentų, t. y. dėl turto įkainojimo ir pakartotinės ekspertizės skyrimo reikalingumo, jau yra pasisakę Kauno apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje bei Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 20 d. nutartyje, kurios yra įsiteisėjusios ir turi res judicata galią. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog antstolė S. V., 2016 m. vasario 3 d. gavusi skolininkės UAB „Beta Medical“ skundą dėl antstolės veiksmų, kuriuo buvo prašoma įkeisto nekilnojamojo turto vertę nustatyti 710 000 Eur, o ne 690 000 Eur, 2016 m. vasario 9 d. patvarkymu šį prašymą tenkino ir atšaukė įkeisto turto varžytynes bei turto vertę nustatė 710 000 Eur, t. y. tokią, kokią prašė nustatyti pati skolininkė UAB „Beta Medical“. Tokie skolininkės UAB „Beta Medical“ veiksmai, kai vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė buvo nustatinėjama tris kartus, o skolininkė dar kartą prašo skirti pakartotinę nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, nenurodydama jokių naujų pagrįstų (objektyvių) argumentų bei aplinkybių, susijusių su turto vertės nustatymu, rodo skolininkės UAB „Beta Medical“ siekį vilkinti skolos išieškojimą vykdymo procese, o ne norą nustatyti tikrąją ginčo turto rinkos vertę. Iš byloje ir teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių duomenų nustatyta, kad vykdymo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 pradėti dar 2015 m. balandžio 9 d., tačiau skola iki šiol nėra išieškota. Taigi šiuo atveju susiduria skolininkės (UAB „Beta Medical“) ir ieškotojos („Swedbank“, AB) interesai, t. y. skolininkės interesas – vilkinti skolos išieškojimą, o ieškotojos interesas – į ekonomišką ir greitą išieškojimo įvykdymą. Todėl turi būti atsižvelgiama į skolininkės ir išieškotojos interesų pusiausvyros principo tinkamą įgyvendinimą. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko ir parenka vadovaujantis ekonomiškumo principu, tai yra, siekdamas išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, taiko ar parenka laikinąsias apsaugos priemones taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. CPK 7 straipsnio 2 dalis numato pareigą dalyvaujantiems byloje asmenims sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Pareiga sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepasibaigia teismui priėmus procesinį sprendimą dėl tarp šalių kilusio ginčo, ji lieka galioti ir vykdymo procese.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog ieškinio (skundo) pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui (pareiškėjui) pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-441/2013). Kaip jau minėta, pats skundo dėl antstolės veiksmų padavimas nesustabdo vykdymo veiksmų ir tik išimtiniu atveju, kai teismas pripažįsta tai esant reikalinga, jis turi teisę sustabdyti vykdymo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja UAB „Beta Medical“ nenurodė jokių naujų objektyvių faktinių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus kokiu nors būdu pažeistos pareiškėjos teisės. Pareiškėja savo skundą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė formaliais, deklaratyviais argumentais. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė išimtį iš bendrosios taisyklės ir sustabdė vykdymo veiksmus. Be to, iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2YT-26988-528/2016, išnagrinėjęs pareiškėjos UAB „Beta Medical“ skundą dėl antstolės S. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys „Swedbank“, AB, antstolė S. V., 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi jį atmetė. Nors nutartis nėra įsiteisėjusi (apskųsta apeliacine tvarka), tačiau ši aplinkybė aukščiau nustatytų aplinkybių kontekste patvirtina skundžiamos nutarties nepagrįstumą, kadangi pareiškėja savo skundo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis (CPK 178 straipsnis).Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Apeliantė „Swedbank“, AB atskiruoju skundu prašo skirti UAB „Beta Medical“ iki 5 792 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad skolininkė UAB „Beta Medical“ piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdama įvairius skundus siekia vilkinti vykdymo procesą, apsunkinti skolos išieškojimą bei antstolio veiksmų vykdymą, sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą įsiteisėjusio vykdomojo dokumento įvykdymą, todėl vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis skolininkei UAB „Beta Medical“ turėtų būti paskirta bauda.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį piktnaudžiavimu procesine teise pripažįstamas šalies nesąžiningumas ir ieškinio nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Nagrinėjamu atveju skolininkė UAB „Beta Medical“ pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, nesutikdama su nustatyta turto rinkos verte ir kartu prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismo vertinimu, skolininkės skundas dėl antstolės veiksmų ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones patys savaime negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, kadangi skolininkė naudojasi vykdymo procese jai suteiktomis teisėmis. Tokių veiksmų negalima laikyti akivaizdžiu procesinių teisių naudojimu ne pagal jų paskirtį. Be to, pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjęs skundą dėl antstolės veiksmų iš esmės, pagrįstai nurodė, kad pareiškėja dėl pakartotinės ekspertizės ginčo turto rinkos vertei nustatyti kreipėsi į teismą antrą kartą, dėl ko nėra pagrindo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tačiau pareiškėjos piktnaudžiavimo savo teisėmis požymiai pastebėtini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad apeliantė „Swedbank“, AB už atskirąjį skundą valstybei sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 2 dalis), todėl teismui nusprendus apeliantės atskirąjį skundą patenkinti, iš pareiškėjos UAB „Beta Medical“ priteistinos apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėjos UAB „Beta Medical“ nurodytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai nepagrindžia būtinumo iki skundo dėl antstolės veiksmų išnagrinėjimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjos UAB „Beta Medical“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Beta Medical“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. 0114/15/00555 atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Beta Medical“ (juridinio asmens kodas 301558573) 21 Eur (dvidešimt vieno euro) bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, suinteresuoto asmens „Swedbank“, akcinės bendrovės (juridinio asmens kodas 112029651) naudai.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.