Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. J. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. J. 2015-07-02 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2015-06-11, apie 15.00 val., Pagėgių savivaldybėje Tarybos posėdžio metu, rodydamas nepagarbą visuomenei priimtoms bendro elgesio taisyklėms, žiūrėdamas į tarybos narius pasakė įžeidžiančią repliką: „avinų banda“ bei parodė įžeidžiančius gestus. Šiais veiksmai sutrikdė tarybos posėdžio darbą, pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t. y. padarė administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2015-07-22 nutarimu nubaustas už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje, ir jam paskirta 57 Eur bauda.

Tauragės rajono apylinkės teismas D. J. skundo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija patį administracinio teisės pažeidimo padarymą ir teigia, jog teismas ne tik kad netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, tačiau ir neanalizavo veiksmų atitikties ATPK 174 straipsniui.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta vienareikšmiškų, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog D. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus duomenis, todėl priėmė neteisėtą nutartį.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad D. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis viešoje vietoje pasakė repliką: „avinų banda“ bei parodė įžeidžiančius gestus, tokiu būdu padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.

ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Kiekvienu atveju nustatant, ar atitinkami asmens veiksmai atitinka visuotinai priimtinas elgesio normas ir ar tokie veiksmai nepažeidžia kitų žmonių teisių ir teisėtų interesų, reikia vadovautis visuomenėje nusistovėjusiomis nuostatomis.

Ginčo, kad galimas pažeidimas padarytas viešojoje erdvėje, nėra. Apelianto teigimu, teismas visiškai neanalizavo jo veiksmų pobūdžio.

ATPK 174 straipsnyje yra saugomos tokios bendrabūvio vertybės kaip tinkamas elgesys viešosiose vietose bei viešoji tvarka ir žmonių rimtis. Chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis.

Remiantis byloje esančiais duomenimis daryti pagrįstą išvadą, kad D. J. veiksmai pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, negalima. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas pažeidimo padarymą, nepagrįstai neanalizavo padarytos veikos pobūdžio ir rėmėsi tuo, kad veika padaryta viešojoje erdvėje ir kad dėl to buvo sutrikdytas posėdis. Išsakytą repliką „avinų banda“ bei parodytą gestą formaliai įvertino kaip įžeidžiančius.

Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo nuomone, abejotina, kad D. J. veiksmų pobūdis visiškai atitinka ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimo pobūdį.

Liudytojai E. K., V. G., E. K., R. K., G. J. parodė, jog posėdžio metu vyko aršios diskusijos. Nė vienas negirdėjo D. J. ištartos frazės ir nematė rodomų gestų. Liudytojai D. J., S. R., D. M., P. U. nurodė, jog D. J. rodytas gestas jų nepapiktino ir neįžeidė. Be to, bylos medžiaga negalima daryti aiškios išvados, kad replika bei gestai buvo tikrai skirti tarybos nariams. Šios aplinkybės nepatvirtina byloje pateiktas vaizdo įrašas nei liudytojų parodymai (t. 1, b. l. 17). Vertinant vaizdo medžiagą, labiau tikėtina, kad D. J. replika išsakyta dėl pačios susiklosčiusios situacijos posėdžio metu ir konkrečiai niekam nebuvo skirta. Nors buvo asmenų, kurie girdėjo repliką ir kuriuos ji papiktino bei įžeidė, tačiau įvertinus tai, kad dauguma byloje liudijusių liudytojų pasakyta replika neįžeidė, negalima daryti pagrįstos išvados, kad išsakyti žodžiai „avinų banda“ ir parodytas gestas tikrai buvo įžeidžiantys. Vaizdo medžiaga patvirtinta, kad D. J. netriukšmavo, nevartojo necenzūrinių žodžių (keiksmažodžių), elgesys nebuvo agresyvus, be ištartos replikos ir parodyto gesto daugiau jokių kitų veiksmų neatliko, todėl negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad D. J. elgesys buvo įžūlus, chuliganiškas ir tokiu elgesiu D. J. pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog posėdžio rimtis buvo sutrikdyta dėl D. J. veiksmų. Liudytojų parodymais patvirtinta, kad iš esmės išsakyta replika ar parodytas gestas posėdžio rimties nesutrikdė. Salėje buvo šurmulys ir nemažai asmenų, dalyvavusių posėdyje, net negirdėjo išsakytos replikos bei nematė gesto. Liudytojo S. S. parodymai patvirtina, kad ne visi tarybos nariai matė neetišką gestą. Pasak liudytojo, jis pasakė merui, kad D. J. juokiasi iš tarybos narių ir trukdo vesti posėdį ir tik tuomet buvo nuspręsta nutraukti posėdį (t. 2, b. l. 31). Vadinasi, iš esmės pats D. J. atliktas veiksmas posėdžio rimties nesutrikdė ir daug posėdyje dalyvavusių asmenų į tai net nesureagavo. Be to, liudytojų teigimu, atvykus policijai, taip pat niekas negalėjo paaiškinti, kaip D. J. trukdė posėdžiui, todėl policija jo neišsivedė iš salės. D. J. posėdyje dalyvavo iki jo pabaigos (t. 2, b. l. 30–32). Policijos pareigūnas R. K. taip pat patvirtino, jog atvykus policijai, niekas negalėjo paaiškinti, kodėl ji buvo kviesta. Buvo nurodyta, jog neva D. J. parodė nepadorų gestą tarybos nariams, kurį užfiksavo K. K., tačiau rašyti pareiškimą norinčių neatsirado (t. 1, b. l. 2). Tarybos narių atitinkamas elgesys, atvykus policijai, parodo, kad pagrįstų nusiskundimų D. J. elgesiu nebuvo, o tai tik sustiprina abejones dėl padaryto pažeidimo. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad policijos kvietimas, atvykimas patvirtina faktą, kad dėl D. J. veiksmų buvo sutrikdytas posėdis. Kaip minėta, policijai niekas negalėjo paaiškinti, dėl ko ji buvo kviesta. Be to, pažymėtina, kad policija buvo iškviesta tik po pertraukos, kada tarybos nariai nubalsavo dėl D. J. pašalinimo iš posėdžio ir D. J. nesutiko su priimtu sprendimu. Taigi policija kviesta ne dėl to, kad D. J. posėdžio metu elgėsi netinkamai, o dėl to, jog nepakluso mero nurodymui pasišalinti iš posėdžių salės. Šią aplinkybę nurodė liudytojas K. K.. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, kad D. J. veiksmai sutrikdė posėdį, kad per posėdį elgėsi įžūliai ir taip pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė žmonių darbą. Tyrimas dėl pažeidimo pradėtas remiantis V. K. kitą dieną pateiktu raštu (2015-06-12), kuriame nurodyta, jog D. J. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir trukdė tarybos narių darbui (t. 1, b. l. 3). Pažeidimo dieną tokių aplinkybių policijai negalėjo nurodyti nė vienas asmuo, dalyvavęs posėdyje.

Nesant byloje pakankami duomenų apie padarytą administracinį teisės pažeidimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad D. J. elgesys posėdžio metu buvo įžūlus chuliganiškas ir dėl jo veiksmų tikrai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinis skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla D. J. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. J. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.