- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-1024-275/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Dalia Kačinskienė, Egidijus Žironas
- Atsakovas
- K. I.
- Trečiasis asmuo
- J. I., V. I.
- Ieškovas
- J. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Jūratė Trinkūnienė Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1.; 121.21.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gruodžio 5 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo K. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui K. I., dalyvaujant trečiajam asmeniui J. I., nepilnametei V. I., išvadą duodančiai institucijai - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams padidinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-10-19 sprendimu nepilnamečių vaikų – V. I., gimusios 1992-05-27, ir A. I., gimusio 1995-02-18, gyvenamoji vieta nustatyta su motina J. K., o iš tėvo K. I. nepilnamečiams vaikams priteistas išlaikymas po 200 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikai sulauks pilnametystės.
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-04-14 sprendimu atmestas K. I. ieškinys dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, o taip pat J. K. priešieškinis dėl priteisto išlaikymo padidinimo. Vilniaus apygardos teismo 2006-08-02 nutartimi minėtas sprendimas paliktas nepakeistas.
Šalies argumentai
Ieškovė J. K. pateikė ieškinį ir nurodė, kad dukra V. sulaukė šešiolikos, o sūnus A. – trylikos metų, jų poreikiai padidėjo, prekių bei paslaugų kainos išaugo, atsakovo mokamo 200 Lt kiekvienam vaikui nepakanka net maistui. Siekdama pagerinti savo ir vaikų turtinę padėtį, J. K. įsteigė UAB „Klimentelita“, kuri gamina konditerijos gaminius. Bendrovė dirba nepelningai, būdama šios bendrovės direktore J. K. gauna minimalų darbo užmokestį, iš kurio turi ne tik išlaikyti vaikus, bet ir grąžinti iš banko paimtus kreditus, sumokėti skolas bendrijai. Ieškovė teismo prašė padidinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-10-19 sprendimu iš atsakovo nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kol vaikai sulauks pilnametystės. Nurodė, kad kiekvienam iš vaikų per mėnesį reikia skirti bent po 800 Lt. Duktė V. baigė vidurinės mokyklos 9 klasę, muzikos mokyklą, lanko klubo „Niat-Nam“ treniruotes, nori retkarčiais įsigyti naują drabužį. Sūnus A. turi rimtų sveikatos sutrikimų, šiuo metu tiriamas VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės Vaiko raidos centro stacionare, o vėliau bus sprendžiamas klausimas dėl jo gydymo. Atsakovas be priteisto 200 Lt išlaikymo V. ir A. papildomai nieko neskiria, nes su savo vaikais nebendrauja.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-06-17 sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-10-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-3715-02/2004 išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo dalyje ir padidinti iš K. I. priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. I., gimusiai 1992-05-27, ir A. I., gimusiam 1995-02-18, iki 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t.y. 2007-12-07, kol vaikai sulauks pilnametystės, išskaičiavus nuo 2007-12-07 jau sumokėtą išlaikymą pagal Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2004-10-19 sprendimą civilinėje byloje Nr. N-2-3715-02/2004, pavedant uzufrukto teise disponuoti išlaikymo lėšomis įstatyminei vaikų atstovei – motinai J. K. išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Įvertindamas šalių turtinę padėtį, teismas nustatė, kad ieškovė J. K. dirba UAB „Klimentelita“ direktore, jos vidutinės mėnesio pajamos – 528,16 Lt, valdo dalį bendrovės akcijų, turi butą (duomenys neskelbtini), negrąžintas AB SEB bankui būsto ir vartojimo paskolas, įsiskolinimą gyvenamųjų namų bendrijai. Atsakovas K. I. 2008-01-23 nutraukė darbo sutartį su UAB „Mitransa“, įregistruotas Vilniaus darbo biržoje, jo vidutinės mėnesio pajamos – 593,44 Lt, asmeninės nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), turi 4 068,68 Lt piniginių lėšų AB banke Hansabankas. Atsakovas yra sveikas ir darbingas. Po traumos patirtas sveikatos sutrikdymas įvertintas kaip nesunkus. Teismas atsižvelgė į tą faktą, kad K. I. Vilniaus darbo birža ne kartą buvo siūliusi laisvas darbo vietas, tačiau jos atsakovui netiko ir nepatiko. Posėdžio metu atsakovas pareiškė, kad nesiruošia dirbti už minimalią algą, sutiktų dirbti už ne mažesnį kaip 1 500 Lt atlyginimą, nenori nei nuomoti, nei parduoti turimo buto. Tokią atsakovo poziciją teismas vertino kaip sąmoningą vengimą pagerinti turtinę padėtį bei išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas ir perspektyvus vyras. Suformuotoje teismų praktikoje pažymima, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, dirbtinai nebloginti turtinės padėties, o imtis visų priemonių, kad gautų pakankamas pajamas savo vaikams išlaikyti. Atsižvelgdamas į šią įstatymo nuostatą, teismas padidino iš atsakovo vaikams Viktorijai ir Aleksandrui priteistą išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam iš jų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 str., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str. 1 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas K. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-06-17 sprendimą, paliekant nepakeistą 2004-10-19 Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimą dėl vaikų išlaikymo dydžio priteisimo, bei priteisti K. I. naudai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad remiantis CK 3.201 str. išlaikymo dydis gali būti didinamas, jeigu gerokai pagerėja vieno iš tėvų turtinė padėtis, o kito, su kuriuo gyvena vaikai, gerokai pablogėja, jei sumažėja išlaikomų asmenų ratas, jei vaikai pradeda lankyti mokyklą ir pan. Nors šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus ir jis gali savarankiškai rinkti įrodymus bei išeiti už ieškinio ribų, tačiau teismo veiksmų aktyvumas vis tiek neleidžia ieškinį tenkinti ne pagal byloje esančius įrodymus. Pirmos instancijos teismas iš esmės pažeidė šias imperatyvias normas, todėl teismo sprendimas yra laikytinas neteisėtu ir naikintinu. Teismas iš esmės netinkamai nustatė atsakovo turtinės padėties pasikeitimą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovo turtinė padėtis pagerėjo lyginant su buvusia 2004 metais. Priešingai, jis teismui pateikė įrodymus, kad šiuo metu jo turtinė padėtis žymiai pablogėjo, t.y. jis yra bedarbis, jo sveikatos būklė nėra gera, dėl kurios jis privalo lėšų skirti vaistams, yra sukūręs naują šeimą ir jiems gimė dukra A. I., kurią taip pat reikia išlaikyti, jo sutuoktinė J. I. nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose. Visa tai sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovo turtinė padėtis pablogėjo, todėl šiuo pagrindu ieškinys dėl išlaikymo padidinimo yra atmestinas. Kadangi teismui buvo pateikti visi įrodymai, kurie tik patvirtina atsakovo žymiai pablogėjusią turtinę padėtį, todėl teigti, kad jo padėtis pagerėjo (juo labiau ženkliai), nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo. Be to, teismas iš esmės netinkamai nustatė pasikeitusius vaikų poreikius.
Atsiliepimas
Ieškovė J. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 str. 1 d.), o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas (CK 3.201 str. 2 d.). Taigi pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios šalių (vienos iš šalių) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, bei aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Ieškovė J. K., prašydama padidinti dukrai V. I. ir sūnui A. I. priteisto išlaikymo dydį nuo 200 Lt iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nurodė tokias svarbias aplinkybes, kurios jos nuomone, patvirtina atsiradusias papildomas vaikų priežiūros išlaidas – vaikai mokosi mokykloje, padidėjo išlaidos maistui, aprangai, vaikų ugdymui, vaistams, laisvalaikiui ir poilsiui. Taip pat pažymėjo, kad ieškovės turtinė padėtis pablogėjo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino ieškinį ir padidino V. I. ir A. I. tenkantį išlaikymą iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį. Tačiau atsakovas K. I. su šiuo teismo sprendimu nesutinka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio mėn. 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008, 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L.; bylos Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje pasikeitė vaikų poreikiai dėl to, kad jiems užaugus iki 13 ir 16 metų, jų poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms, o atsakovas dirbtinai pablogino savo turtinę padėtį, savo iniciatyva nutraukdamas darbo sutartį.
Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius; abiejų tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“). Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, nes konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis nustato vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, kurios realizavimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (įstatymo 4 str. 7 p., CK 3.156 str. 2 d.). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų turtinės padėties proporcingumo principą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šiuo metu ieškovės J. K. turtinė padėtis nėra gera (jos vidutinės mėnesio pajamos tik 528,16 Lt, negrąžintos AB „SEB bankas“ būsto ir vartojimo paskolos, yra įsiskolinimų gyvenamųjų namų bendrijai), tačiau savo lėšomis ji suteikia dukrai bei sūnui gyvenamąjį plotą, perka maistą, drabužius ir kt. Tuo tarpu atsakovas 2008-01-23 nutraukė darbo sutartį su UAB „Mitransa“, įregistruotas Vilniaus darbo biržoje, jo vidutinės mėnesio pajamos – 593,44 Lt, asmeninės nuosavybės teise valdo butą (duomenys neskelbtini), turi piniginių lėšų AB banke „Hansabankas“. Ieškovė į bylą pateikė būtinų išlaidų minimaliems šalių dukters bei sūnaus poreikiams tenkinti paskaičiavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui ieškovės pateikti įrodymai, juos įvertinus pagal CPK 185 straipsnį ir CK 1.5 straipsnį bei atsižvelgiant į prioritetinį šalių nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos principą, yra pakankami išvadai, jog yra pagrindas padidinti priteisto išlaikymo dydį (CK 3.201 str. 2 d.), ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas.
Kolegija sprendžia, kad atsakovo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti nustatytą išlaikymo dydį šalių dukrai V. I. ir sūnui A. I., nes tokiu būdu būtų pažeistos jų teisės gauti bent minimalų būtinų poreikių patenkinimą, taip pat atsižvelgtina į tai, kad nepilnametis A. I. turi sveikatos sutrikimų, kurie reikalauja papildomų išlaidų.
Byloje nėra duomenų, jog atsakovas negali dirbti dėl sveikatos, priešingai jis nurodo, jog negali dirbti bet kokio, mažai apmokamo, darbo. VĮ „Registrų centras“ duomenimis atsakovo nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir objektyviai vertinant, atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus ir galintis dirbti, taip pat turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus gali teikti tinkamą išlaikymą visiems savo vaikams, todėl kolegija atmeta apelianto argumentus, kad dukra V. I. ir sūnus A. I. negali tikėtis didesnio, nei 200 Lt dydžio išlaikymo dėl sunkios jo turtinės padėties.
Kolegija kritiškai vertina atsakovo argumentus, kad pirmos instancijos teismas objektyviai neįvertino atsakovo padėties, jog jis išlaiko ir prižiūri sergančią motiną. Pareiga išlaikyti savo vaikus bei rūpintis tėvais atsiranda pagal įstatymą, ir viena pareiga niekaip nepaneigia kitos pareigos (CK 3.192 str., 3.205 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei tenka ne tik pareiga teikti likusią 400 Lt išlaikymo dalį kiekvienam vaikui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaikų poreikiais bei priežiūra, ieškovės padėtis, tiek turtiniu tiek neturtiniu atžvilgiu negali būti pripažintina geresnė. Pažymėtina, kad nustačius atsakovui nepilnamečių vaikų išlaikymui mažesnę nei 400 Lt sumą kiekvienam vaikui, būtų pažeistos ieškovės teisės ir teisėti interesai, nes ieškovei būtų uždėta per didelė nepilnamečių vaikų išlaikymo našta.
Teisėjų kolegija pažymi, jog visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (CK 3.3 str.), o atsakovas į bylą nepateikė neginčytinų ir pakankamų įrodymų, kad ieškovės nurodyta nepilnamečių vaikų išlaikymui (būtiniems minimaliems poreikiams) reikalinga suma būtų akivaizdžiai per didelė. Atkreiptinas dėmesys, kad netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.
Kiti atsakovo apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, jog teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 str.). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad teismas, tenkindamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d.1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.