Panevėžio apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

K. A. kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą Kauno apygardos teismo teisėjos R. P. atžvilgiu pagal BK 228 ir 300 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų požymius. Kauno apygardos prokuratūros prokurorė G. R. 2011-04-18 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nepadaryta jokia veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nesutikdama su tokiu sprendimu, K. A. pastarąjį apskundė teismui. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2011-06-21 nutartimi jos skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros prokurorės G. R. 2011-04-18 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo atmetė.

Pareiškėja K. A. skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-21 nutartį ir Kauno apygardos prokuratūros prokurorės G. R. 2011-04-18 nutarimą. Teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, nes joje neteisingai ir neadekvačiai vertinti objektyvūs faktai bei neteisingai traktuojama civilinio proceso teisė bei dokumento sąvoka – teismas civilinės bylos dokumento, jos apskaitos ir numerio klastojimo nelaiko dokumentų klastojimu. Teismas nesirėmė teismų sistemos Liteko bylos registracijos ir apskaitos duomenimis, iš kurių matyti, jog byla pradėta 2007-07-05, o užregistruota kaip pradėta 2008-05-18. Pareiškėjos nuomone, teismas įžeidžiai ir niekinamai jos atžvilgiu pritaikė generalinio prokuroro rekomendacijas, kurios skirtos nusikalstamų veikų nuo paprastų veiklų neskiriančiam pareiškėjui. K. A. skunde pažymi, kad teismas nutartyje remiasi nebegaliojančiais generalinio prokuroro aktais, nes generalinis prokuroras D. V. naujuose įsakymuose rekomendavo prieš priimant nutarimą apklausti pareiškėją, o ne aklai atmetinėti skundus. Skunde teigiama, kad veiksmai, kai pirmosios instancijos bylos registracijos ir apskaitos duomenys iš viso ištrinami iš sistemos yra akivaizdžiai piktnaudžiavimas tarnyba. Pareiškėjos teigimu, bylos, kuri yra teises ir pasekmes sukeliantis dokumentas, duomenys buvo iš viso ištrinti, o galimai siekiant nuslėpti šiuos neteisėtus veiksmus teisėja R. P. rašinėjo nutartis skirtingais numeriais – tai yra laikoma dokumentų klastojimu. K. A. manymu, skundžiama teismo nutartimi bandoma pateisinti aplaidų ir galimai nusikalstamą Kauno apygardos teismo darbą, kai viena civilinė byla turėjo du numerius. Pareiškėja nesutinka su teismo argumentais, kad įstatymas neįpareigoja rašyti bylos numerio nei protokole, nei nutartyje. Mano, kad bylos griežta apskaita – tiek visos bylos apskaita Liteko sistemoje, tiek bylos dokumentų numeravimas ir identifikavimas yra reikalingas tinkamam teisingumo įgyvendinimui. Pareiškėja nesutinka su teismo teiginiu, kad nutartyje esančio numerio perbraukymas pieštuku ir pataisymas į kitą numerį laikoma teisėta veika. Ji mano, kad tai neatitinka teisinės logikos ir LR CPK, nes visi pataisymai nutartyje turi būti aptarti. Todėl tokie veiksmai, kai tyčia naikinami duomenys ir tinkamai neinformuojamas tuo besidomintis ieškovas, yra nusikalstami, nes veikiama apibrėžta tyčia, siekiant pakeisti tikrame dokumente nurodytą teisių ir pareigų turinį. Pareiškėja taip pat teigia, kad teismas netinkamai aiškina dokumentų klastojimo sampratą ir teigia, jog šis numerių kaitaliojimas jokių teisių nepažeidė ir jokios žalos nepadarė. Jos teigimu, teismas nekreipė dėmesio į tai, kad byloje buvo pateiktas atskirasis skundas ir procesine prasme jis nagrinėjamas kaip apeliacine tvarkas, tačiau atskirojo skundo padavimas vyksta pirmojoje instancijoje ir nėra nagrinėjamas kaip apeliacija. Teismas tik perrašė neteisėto ir nepagrįsto nutarimo teiginius. Pareiškėja mano, kad A. R. neteisėta ir netinkama analogija tarp atsirojo skundo ir apeliacinio skundo tėra jo subjektyvus įsivaizdavimas, rodantis, jog teismo procesas pirmojoje instancijoje neskiriamas nuo apeliacinio proceso. Pažymi, kad teismas ir prokurorė pirmiausia turėjo vadovautis įsiteisėjusiais ir galiojančiais dokumentais, o ne remtis vien klaidinančiu ir tikrovės neatitinkančiu Civilinių bylų skyriaus pirmininko A. R. raštu. Skunde teigiama, kad dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-12 nutarties Nr. 2-334/2008 neįregistravimo jokioje kortelėje, padaryta didelė žala teisingumui ir visuomenės pasitikėjimui teismais. Pareiškėja teigia, kad teismas neanalizavo, kokiomis aplinkybėmis byla įgijo du numerius ir kaip traktuoti laikotarpį nuo 2008-03-20 iki 2008-05-18, kai civilinė byla iš viso nebuvo registruota teismų bylų registravimo ir apskaitos sistemoje. Mano, jog tokie veiksmai pažeidžia teismų bylų registravimo ir apskaitos tvarką, dėl to būtina apklausti Civilinių bylų skyriaus pirmininką A. R.. Taip pat atkreipia dėmesį, kad prokurorė G. R. net neapklausė pareiškėjos, kas rodo išankstinį numatymą. Mano, kad teismas dėl lojalumo ir draugiškumo Kauno apygardos teismo teisėjams akivaizdžiai diskriminavo pareiškėją.