Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-14-190/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-02-22
Bylos Nr.
1-14-190/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vladislavas Lenčikas
Kaltinamasis
G. P.
Advokatai
Gintaras Černiauskas
Kategorijos
Baudž. byla Nr. 1-14/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.7.2., 2.3.6.4.1., 2.3.6.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vladislavas Lenčikas,

sekretoriaujant Indrei Jankauskaitei, Eglei Matiukaitei Boboriko, Laurai Dmitrijevaitei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, Sauliui Verseckui

gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui, Vytautui Sviderskiui

kaltinamajam G. P.,AB „Turto bankas“ atstovei O. S.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, laikinai nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - (duomenys neskelbtini)) Tarybos pirmininku bei asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - „(duomenys neskelbtini)“) prezidentu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininku A. B., (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininko pavaduotoja - Paskolų komiteto pirmininke K. D. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. G., organizavo didelės vertės svetimo- (duomenys neskelbtini) turto- piniginių lėšų, buvusių A. B. ir K. D. žinioje ir patikėtų E. G., iššvaistymą, o būtent:

jis, 1995m. gegužės mėn. pradžioje, pažeisdamas 1994-12-21 „Komercinių bankų įstatymo“ Nr. 1-720 18 str. 9 d. 4 p. reikalavimus stebėti banko valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, 30 str. reikalavimus prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymą užtikrinti įstatymų numatytomis priemonėmis, „Lietuvos valstybinio komercinio banko Statuto“, įregistruoto Lietuvos banke 1994-02-03, 9 str. reikalavimus prognozuoti klientų ekonominę ir finansinę būklę ir kredito išteklius panaudoti pelningai, 13.8 str. reikalavimus prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymą užtikrinti įstatymų numatytomis priemonėmis, 27 str. reikalavimus tikrinti kaip banko valdyba naudoja finansinius išteklius, 1993-09-03 banko valdybos patvirtintų „(duomenys neskelbtini) laikinųjų kreditavimo taisyklių“ 1.3 str. reikalavimus teikti tikslines paskolas, pasinaudodamas savo kaip banko tarybos pirmininko ir „(duomenys neskelbtini)“ prezidento autoritetu ir įtaka banko ir „(duomenys neskelbtini)“ įmonių vadovams, E. G. nurodydamas (duomenys neskelbtini) paimti, o K. D. bei A. B. nurodydamas išduoti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 4512680 Lt paskolą be turto įkeitimo, ir dalį paskolos-512680 Lt pervesti į G. Š. personalinės įmonės sąskaitą Nr.201478015 (duomenys neskelbtini), o 4 mln. Lt pervesti į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1995-05-08 (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), K. D. kabinete, dalyvaujant A. B., K. D. ir E. G. pasirašius paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4512680 Lt paskolos suteikimo įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ be turto įkeitimo ar kito prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo, (duomenys neskelbtini) 1995-05-08 suteikus paskolą ir pinigines lėšas tą pačią dieną pervedus į G. P. nurodytų gavėjų sąskaitas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bankui nesugrąžinus, organizavo didelės vertės svetimo- (duomenys neskelbtini) turto- 4512680 litų iššvaistymą.

Šiais veiksmais G. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d.

Taip pat G. P., būdamas (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininku bei „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininku A. B., (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininko pavaduotoja - Paskolų komiteto pirmininke K. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. U. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. M., organizavo didelės vertės svetimo- (duomenys neskelbtini) turto- piniginių lėšų, buvusių A. B. ir K. D. žinioje ir patikėtų R. U. bei E. M., iššvaistymą, o būtent:

G. P., 1995 m. rugpjūčio mėn., pažeisdamas 1994-12-21 „Komercinių bankų įstatymo“ Nr. 1-720 18 str. 9 d. 4 p. reikalavimus stebėti banko valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, 30 str. reikalavimus prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymą užtikrinti įstatymų numatytomis priemonėmis, „Lietuvos valstybinio komercinio banko Statuto“, įregistruoto Lietuvos banke 1994-02-03, 9 str. reikalavimus prognozuoti klientų ekonominę ir finansinę būklę ir kredito išteklius panaudoti pelningai, 13.8 str. reikalavimus prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymą užtikrinti įstatymų numatytomis priemonėmis, 27 str. reikalavimus tikrinti kaip banko valdyba naudoja finansinius išteklius, 1993-09-03 banko valdybos patvirtintų „(duomenys neskelbtini) laikinųjų kreditavimo taisyklių“ 1.3 str. reikalavimus teikti tikslines paskolas, pasinaudodamas savo kaip banko tarybos pirmininko ir „(duomenys neskelbtini)“ prezidento autoritetu ir įtaka banko ir „(duomenys neskelbtini)“ įmonių vadovams, jo, A. B. ir K. D. susitarimo pagrindu bankui 1995-04-26 suteikus neregistruotą apskaitoje garantiją Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1995-05-02 suteikus neregistruotą apskaitoje garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis (duomenys neskelbtini) besąlygiškai įsipareigojo sumokėti visus priklausančius mokėjimus, kuriuos „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolins įmonei „(duomenys neskelbtini)“, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 1995-04-21 Kredito sutartį gavus iš „(duomenys neskelbtini)“ 2 mln. JAV dolerių paskolą ir jos nesugrąžinus, G. P., siekdamas iš dalies padengti „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą „(duomenys neskelbtini)“, K. D. ir A. B. nurodydamas suteikti paskolą be turto įkeitimo ar kito prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigines lėšas pervesti „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimui „(duomenys neskelbtini)“ padengti, o R. U. nurodydamas pasirašyti dokumentus dėl 1225000 JAV dolerių paskolos gavimo, 1995-08-25 K. D. ir R. U. pasirašius paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankui išdavus paskolą ir 1995-08-29 pinigines lėšas pervedus į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bankui sugrąžinus, organizavo didelės vertės svetimo - (duomenys neskelbtini) turto - 4,9 mln. Lt (1225000 JAV dolerių) iššvaistymą. Taip pat G. P. siekdamas padengti „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą „(duomenys neskelbtini)“, K. D. ir A. B. nurodydamas suteikti paskolą be turto įkeitimo ar kito prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigines lėšas pervesti „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimui „ (duomenys neskelbtini)“ padengti, o E. M. nurodydamas pasirašyti dokumentus dėl 1030125 JAV dolerių paskolos gavimo, 1995-10-23 K. D. bei E. M. pasirašius paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1030125 JAV dolerių paskolos, bankui išdavus paskolą ir K. D. bei A. B. nurodymais pinigines lėšas bankui pervedus į „ (duomenys neskelbtini) „ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bankui nesugrąžinus, organizavo didelės vertės svetimo – (duomenys neskelbtini) turto - 4120500 litų ( 1030125 JAV dolerių ) iššvaistymą.

Šiais veiksmais G. P. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK str. 24 str. 4 d., 184 str. 2 d.

Taip pat G. P. būdamas (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininku bei „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininko pavaduotoja - Paskolų komiteto pirmininke K. D., organizavo didelės vertės svetimo - (duomenys neskelbtini) turto - piniginių lėšų, buvusių K. D. žinioje, iššvaistymą, o būtent:

jis, 1995 m. kovo mėn., pažeisdamas 1994-12-21 „Komercinių bankų įstatymo“ Nr. 1-720 18 str. 9 d. 4 p. reikalavimus stebėti banko valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, 30 str. reikalavimus prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymą užtikrinti įstatymų numatytomis priemonėmis, „Lietuvos valstybinio komercinio banko Statuto“, įregistruoto Lietuvos banke 1994-02-03, 9 str. reikalavimus prognozuoti klientų ekonominę ir finansinę būklę ir kredito išteklius panaudoti pelningai, 13.8 str. reikalavimus prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymą užtikrinti įstatymų numatytomis priemonėmis, 27 str. reikalavimus tikrinti kaip banko valdyba naudoja finansinius išteklius, 1993-09-03 banko valdybos patvirtintų „(duomenys neskelbtini) laikinųjų kreditavimo taisyklių“ 1.3 str. reikalavimus teikti tikslines paskolas, pasinaudodamas savo kaip banko tarybos pirmininko ir „(duomenys neskelbtini)“ prezidento autoritetu ir įtaka banko ir „(duomenys neskelbtini)“ įmonių vadovams, nurodydamas K. D. suteikti paskolą IAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žadėdamas įkeisti akcijas, 1995-03-28 K. D. nepareikalavus paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo užtikrinimo garantijų, neatlikus kliento finansinės būklės analizės ir pasirašius kredito sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir IAB „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2678750 Lt paskolos suteikimo be prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo, 1995-03-28 (duomenys neskelbtini) suteikus paskolą ir 2678750 litų pervedus į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) padengti šios bendrovės negrąžintai paskolai, IAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bankui negrąžinus, organizavo didelės vertės svetinio - (duomenys neskelbtini) turto- 2678750 litų iššvaistymą.

Šiais veiksmais G. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. P. savo kaltę pagal pareikštus kaltinimus pripažino iš dalies.

Dėl epizodo apie suteikto kredito UAB „(duomenys neskelbtini)” iššvaistymo G. P. parodė, kad jam tik šiek tiek teko susidurti su paskolos išdavimu, tačiau jis tikrai neorganizavo svetimo turto iššvaistymo. Šia paskola rūpinosi A. P., kuris buvo (duomenys neskelbtini) vadovu ir kuravo privatizaciją (duomenys neskelbtini) struktūroje. A. P. 1995 m. gegužės mėn., kuomet ir buvo išduota paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo išvykęs į Londoną, tačiau šios paskolos suteikimo klausimą jis sprendė iki išvykimo į Londoną. Paskola A. P. buvo reikalinga jo kuruojamoms įmonėms: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Šioms įmonėms reikėjo padengti savo kitas paskolas, kurioms jau buvo suėję terminai ir kurias reikėjo grąžinti kitiems bankams. Kaltinamojo teigimu, tai žinojo ir E. G.. Pateikta versija, kad E. G. ruošiasi peidžerių konkursui, jį laimėjo, o kreditas buvo imamas tuo pagrindu, yra neteisybė, kadangi tam projektui nereikėjo tokio dydžio kredito, be to, jis jau buvo vykdomas ir finansuojamas.

Kaltinamojo dalyvavimas epizode dėl kredito UAB „(duomenys neskelbtini)” suteikimo yra tik tas, kad, tuomet, kai A. P. buvo išvažiavęs į Londoną, jam paskambino K. D. dėl (duomenys neskelbtini) vadovybei kilusių abejonių, ar bus įkeistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Tuomet kaltinamasis pasakė K. D., jog šią paskolą turtu užtikrins A. P. sugrįžus iš Londono. G. P. pažymėjo, jog jam buvo skambinta tik dėl to, kad A. P. buvo tuo metu išvykęs. Kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kodėl (duomenys neskelbtini) kilo tokios abejonės, galimai nebuvo iki galo sutvarkyti dokumentai, nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, dokumentai jau buvo paruošti, o „(duomenys neskelbtini)s“ vadovė ir buhalterė turėjo parengtus dokumentus ir laukė banke, kad galėtų duoti garantą. G. P. pabrėžė, kad „(duomenys neskelbtini)“ buvo įmonė, jis (G. P.) niekada nebuvo nei jos akcininkas, nei kaip nors kitaip prisidėjęs prie jos valdymo. Būtent tada jis ir skambino A. P. dėl „(duomenys neskelbtini)s“, kuris patikino jį, kad „(duomenys neskelbtini)s“ turtas bus įkeistas. Vėliau lyg ir paaiškėjo, kad yra pirkėjai, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus parduota. A. P. grįžęs iš Londono turėjo sutvarkyti šios bendrovės turto pardavimą ir padengti kreditą. Tačiau A. P. grįžus, pardavimas užsitęsė, o pardavus buvo padengti kreditai, gauti iš Maskvos.

Kaltinime neteisingai teigiama, kad jis nurodė, kur pervesti tuos pinigus, nes nėra jokių dokumentų, liudytojų ar kitų įrodymų, patvirtinančių šį faktą. Įstatymu yra aiškiai apibrėžta, kas yra Taryba ir kas yra Valdyba. Kaltinamasis pažymėjo, kad jis buvo stebėtojas, t.y. turėjo žiūrėti, kaip Valdyba naudoja išteklius, tačiau niekaip negalėjo įtakoti kažkokių operatyvių veiksmų ar duoti kokį žodinį nurodymą, nes tai nebuvo įteisinta. (duomenys neskelbtini) Valdyba, o taip pat ir Stebėtojų taryba buvo išrinkta per pirmą susirinkimą. Valdybos pirmininkas buvo renkamas akcininkų susirinkime ir juo tapo A. B.. Jis (G. P.) negalėjo rinkti nei Valdybos, nei jo pirmininko, todėl neteisingi liudytojų parodymai, kad pastarieji jo bijojo ar bijojo prarasti darbą. Netiesa ir tai, kad (duomenys neskelbtini) turėjo absoliučią įtaką.

Dėl suteiktų kreditų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ jo dalyvavimas buvo aktyvesnis. Kaltinamasis paaiškino, jog buvo gautas kreditas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ – 2 mln. dolerių. „(duomenys neskelbtini)“ vadovai siūlė (duomenys neskelbtini) paimti kreditą, tačiau dėl per didelių palūkanų jie atsisakė. A. B. pasiūlė jam paimti tą kreditą. (duomenys neskelbtini) kredito sąlygos ir palūkanos tiko. Suteikiant kreditą, „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo, kad (duomenys neskelbtini) būtų kredito gavėjas, o (duomenys neskelbtini) – suteiktų kredito grąžinimo garantijas. Buvo aišku, kad tie pinigai bus skirti kokioms nors konkrečioms įmonėms, kurios dengs savo kreditus. G. P. pažymėjo, kad tuo metu nebūdavo suteikiami ilgalaikiai kreditai, vienos įmonės imdavo kreditą, dengdavo kitos įmonės kreditą, bet turėjo perimti ir tos įmonės akcijas.

Taigi, jis pasiūlė E. M. ir R. U. tapti bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais. Tai buvo planuotas verslas. Pagal šį planą turėjo būti paimtas kreditas ir perkamos akcijos. Šiose bendrovėse jis dalyvavo, bet tai nebuvo iššvaistymas ar planuota apgaulė. Vėliau buvo areštuotos visas bendrovių turtas ir sąskaitos, verslas buvo sužlugdytas ne dėl jų kaltės. Kaltinamasis taip pat parodė, jog jau po to buvo areštuotos bendrovių turtas ir sąskaitos, o jis suimtas, todėl nebuvo galimybės išspręsti bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų grąžinimo klausimų, nors jų grąžinimo terminai dar nebuvo suėję.

Dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“ G. P. parodė, jog su šiuo epizodu neturi nieko bendro, nes kredito suteikimu rūpinosi A. P.. Jam yra žinoma, kad šį kreditą ėmė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir investavo į kurą. Daugiau šios paskolos išdavimo aplinkybių jis nežino ir pabrėžė, kad niekam nenurodinėjo imti kreditą, to nepatvirtino nei vienas liudytojas. Taip pat pažymėjo, kad „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nebuvo bevertės ir tai atrodė pelninga operacija tiems žmonėms, kurie ją vykdė.

Apklausiama teisiamajame posėdyje dėl epizodo apie suteikto kredito UAB „(duomenys neskelbtini)” iššvaistymo liudytoja K. D. parodė, kad kaltinamąjį G. P. pažįsta, jis buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ Tarybos pirmininkas. AB „(duomenys neskelbtini)“ ji dirbo nuo pat pradžių, nuo 1992 metų Valdybos pirmininko pavaduotoja. Kitos jos pareigos buvo Paskolų komiteto pirmininkė, funkcijos - organizuoti paskolų komiteto darbą, kada buvo įkurtas Paskolų komitetas negalinti pasakyti, neatsimena. Šiuo metu su kaltinamuoju jokių santykių nepalaiko.

Liudytoja pažymėjo, jog parodymus dėl visų jai žinomų aplinkybių apie banko suteiktą paskolą įmonei „(duomenys neskelbtini)“, apie paskolos išdavimą, jos grąžinimą ar negrąžinimą ji yra davusi, juos palaiko ir prašo jais vadovautis.

K. D. parodė, jog neatsimena, kada buvo išduotos paskolos su (duomenys neskelbtini)susijusiom įmonėm - UAB „(duomenys neskelbtini)“, IAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pan., ar jau veikė kreditų komitetas. Taip pat neatsimenanti ir negali pakomentuoti Valdybos nuostatų, Tarybos nuostatų, Kreditų komiteto nuostatų, visi šie dokumentai yra pateikti byloje. Ar Tarybos, Tarybos pirmininko, Valdybos, Valdybos pirmininko, Kreditų komiteto funkcijos buvo apribotos pagal tuometinį banko statutą, vidaus taisykles, negali atsakyti.

Šalies argumentai

K. D. teigimu, paskola galėjo būti išduodama pasitikėjimo pagrindu. Paskolą buvo galima išduoti pagal Komercinio banko įstatymą be užstato, įkeisti turtą reikalaudavo kaip paskutinį garantą, kad apsidraustų iki galo. Išankstinio susitarimo tarp G. P., jos, B., A. P., E. G., kad bankas išduos pinigus nesilaikydamas nustatytos tvarkos, nebuvo, be to, ji nepamena, kokią funkciją atliko G. P. paskolų išdavime. Šiuo metu ji negali patvirtinti, kad G. P. liepdavo jai išduoti paskolas, nes praėjo 12 metų, tačiau jei jos ankstesniuose parodymuose buvo parašyta, kad G. P. turėjo galimybę jai liepti daryti kažką, ir aš tai dariau, šie parodymai teisingi.

(duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymu išdavė šiai bendrovei 4,5 mln. paskolą, koks šios paskolos išdavime G. P. vaidmuo liudytoja tvirtino, jog nepamena. Kaip G. P. buvo susijęs su šia įmone jai nėra žinoma.

Dėl epizodo apie suteikto kredito UAB „(duomenys neskelbtini)” iššvaistymo liudytoja K. D. parodė, kad apie paskolos išdavimo sąlygas UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena, atsimena tik bendrovės pavadinimą. Patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme ji davusi teisingus parodymus, juos tvirtina, papasakoti daugiau negalinti.

Liudytoja pažymėjo, jog ji tuo metu su G. P. bendravo kaip su AB „(duomenys neskelbtini)“ Tarybos pirmininku, o ne kaip su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu. Taip pat nežinanti, ar Tarybos pirmininkas turi ir gali žadėti bankui, kad bus įkeistas už šioms įmonėms suteiktas paskolas kažkoks turtas.

K. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog IAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas jai girdėtas. Atsakyti, kodėl IAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nebuvo įkeistos negalinti, nes bijo suklaidinti teismą, bet kiek atsimena – jos buvo areštuotos, tik ne pačios paskolos išdavimo metu, o vėliau, bet kada tiksliai – neprisimena. Liudytoja pažymėjo, jog neatsimena, ar dėl paskolos išdavimo IAB „(duomenys neskelbtini)“ jos prašė G. P., taipogi, ar G. P., ar A. B. dėl paskolos išdavimo IAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo kažkokios naudos, ji jokios naudos neturėjusi. Ji dėl jokių paskolų išdavimo nėra turėjusi naudos, ar G. P. yra turėjo – negalinti pasakyti, nes nežino. Taip pat nurodė, kad parengtinio tardymo metu bei apylinkės teisme duotus parodymus tvirtina, nes jie yra teisingi.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas H. F. parodė, jog su kaltinamuoju G. P. tiesiogiai nėra bendravęs, yra matęs tik per televiziją. Kokią bylą nagrinėja teismas jam nėra žinoma, jis tik pamena , kad buvo apklaustas jo vaikystės draugo E. G. byloje, metų tiksliai neatsimena. Liudytojas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą apylinkės teisme jis davė teisingus parodymus, nes tada geriau atsiminė aplinkybes.

Paaiškino, kad tuomet dirbdamas Kaune jis dažnai darbo reikalais lankydavosi Vilniuje. Taigi, Gedimino prospekte sutiko savo vaikystės draugą – E. G., kuris pasigyrė, kad gaus paskolą savo projekto įgyvendinimui, t.y. kad dalyvauja konkurse ir tikisi laimėti. E. G. papasakojo jam apie savo projektą – tai ryšio sistemos įgyvendinimo projektas, didelis projektas. E. G. paklaustas, iš kur pinigai, atsakė, kad jo projektą žada finansuoti (duomenys neskelbtini), kur jis ir dirbo, bet sumų ir skaičių neminėjo. Taip pat E. G. sakė, kad ims kreditą savo firmos vardu, nes tai yra viena iš sąlygų, norint dalyvauti konkurse. Susitikus po kelių dienų E. G. guodėsi, kad liko apgautas, nes „pinigai atėjo ir išėjo“. Kas konkrečiai apgavo ir paėmė iš sąskaitos E. G. pinigus, jis nesakė, minėjo kažkokias pavardes, bet jos buvo minimo kaip kompanijos vadovų.

Liudytojas H. F. posėdyje patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu apie tai, jog E. G. buvo sakęs liudytojui, kad G. P. liepė jam imti per jo firmą didelį kreditą, yra teisingi.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje liudytojas G. Š. parodė, jog asmeniškai G. P. nepažįsta. Patvirtino, kad parodymai, duoti apylinkės teisme, yra teisingi.

Taip pat parodė, kad jis, kaip fizinis asmuo, turėjo „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Jis gavo iš banko paskolą, bet nebuvo galimybių vykdyti veiklos, todėl turėtas akcijas pardavė, kiek pamena kažkokiai firmai, ir bankui paskolą grąžino. Pažymėjo, kad paskolą gavo be jokio užstato, jo nereikėjo.

Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja M. J. parodė, jog pažįsta G. P.. Jos siejo darbiniai santykiai, nors tiesiogiai mažai bendravo. Ji dirbo Kredito skyriaus vadove ir ruošdavo dokumentus paskolų išdavimui. K. D. buvo jos tiesioginė viršininkė, ji vadovavo šiam skyriui.

Liudytoja patvirtino teismui, jog ji pamena apie tai, kad buvo suteiktos paskolos įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius buvo E. G., taip pat G. Š. įmonei, tačiau visų detalių ir aplinkybių neprisimenanti. Taip pat neprisimena, ar minėtų įmonių buvo pateiktos garantijos. Prašo vadovautis apylinkės teisme duotais parodymais. Patvirtino, jog tuomet duoti parodymai dėl paskolų išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, IAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat teisingi, todėl prašo jais vadovautis.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl paskolų išdavimo M. J. nurodė, kad pareiškėjas turėdavo pateikti paraišką, finansines ataskaitas, verslo planą ir užstatą, tada Kredito skyrius paruošdavo medžiagą Kredito komitetui, po ko Komitetas svarstydavo ir priimdavo sprendimą ir jau tik tuomet sudarydavo sutartį ir priimdavo potvarkį. Visoje šioje veiksmų sekoje Tarybos pirmininkas nedalyvaudavo. Buvo tam tikri limitai, kokiose ribose paskolų išdavime sprendimus galėjo priimti Paskolų komitetas, kokiose – Valdyba, o didžiausių paskolų išdavimas buvo svarstomas taryboje. Pažymėjo, kad paprastai buvo reikalaujama iš anksto garanto ar laiduotojo, ar kokio kito turtinio užstato, tai yra, sudarant sutartį jau buvo žinoma, kokios bus garantijos formos pateiktos, nes banke buvo patvirtintos kreditų išdavimo taisyklės, pagal kurias paskola turėjo būti užtikrinta. Tačiau, galimai buvo atvejų, kada kredito užtikrinimas galėjo būti gautas vėliau nei paskola.

Dokumentus pareiškėjas pateikdavo Kredito skyriui arba eidavo tiesiogiai pas Valdybos narius, Valdybos pirmininką arba pavaduotoją, kuri buvo atsakinga už kreditus.

M. J. nepamena, kad G. P. aktyviai dalyvautų paskolų išdavime, taip pat ir K. D. jai nėra minėjusi, kad G. P. būtų nurodęs, paprašęs ar panašiai. Taryba yra banko valdymo organas, todėl Tarybos pirmininkas, liudytojos manymu, galėjo daryti įtaką kredito išdavimui, t.y. galėtų liepti kažką daryti, tačiau, kaip ji minėjo aukščiau, apie tai jai nėra žinoma.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas I. S. parodė, jog G. P. pažįsta asmeniškai, buvo bendradarbiai, tačiau šiuo metu su juo jokių santykių nepalaiko. Prisimena, kad yra davęs parodymus šioje byloje, kad buvo apklaustas apie bendrovę „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, jog tuomet davė teisingus parodymus ir prašo jais vadovautis.

E. G. jis tuo metu pažinojo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Pamena, kad E. G. lyg ir ėmė paskolą, nes norėjo užsiimti verslu, tai buvo susiję su ryšio priemonėmis, dalyvavo konkursuose ir manau tuo tikslu ėmė paskolą. Ar šią paskolą E. G. gavo, jis nesidomėjo. I. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog ikitesiminio tyrimo metu parodė, kad G. P. kabinete jis girdėjo telefoninį pokalbį tarp G. P., E. G. ir K. D., iš kurio suprato, kad E. G. (duomenys neskelbtini) ima paskolą be turto įkeitimo. Ar minėto pokalbio metu G. P. K. D. žada įkeisti turtą, ar nurodo, pasakyti negali.

. Apklausiama teisiamajame posėdyje liudytoja A. R. parodė, jog G. P. pažįsta, tačiau asmeniškai su juo nebendravo. Ji „(duomenys neskelbtini)“ dirbo vyriausiąja finansininke. Jai yra tekę lankytis (duomenys neskelbtini), kai reikėjo įnešti akcinį kapitalą. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)s“ direktorė buvo G. B.. Kai važiavo įkeisti „(duomenys neskelbtini)“, į (duomenys neskelbtini) nuvyko su direktore ir dviem nepažįstamais asmenimis, tarp kurių G. P. nebuvo. Dabar ji neprisimena, kokie dokumentai buvo pildomi banke, tik atsimenu, kad jie atsisakėme pildyti ir išėjo. Pažymėjo, kad nepasirašė dokumentų, nes suprato, kad trūksta įgaliojimo, nes tiek direktorė, tiek ir buhalterė buvo samdomos, todėl jos neturėjo tokių teisių. Jei būtų pasirašiusios banke dokumentus be įgaliojimo, tai būtų neteisėta. Niekas nebandė jų nei sulaikyti, nei įkalbėti, nei grasinti. Tikrai niekas negrasino ir direktorei G. B., jie turėjo visišką laisvę veikti savo nuožiūra. Vėliau nebuvo kreiptasi dėl pakartotinio veiksmo atlikimo.

Liudytoja patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, todėl teismas gali jais vadovautis.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas liudytojas A. D. parodė, kad pažįsta G. P., juos siejo darbiniai santykiai, bendraudavo dažnai. G. P. (duomenys neskelbtini) turėjo autoritetą, todėl Taryba jam patikėjo pirmininko vietą. Asmeniškai jam G. P. duodavo nurodymus kaip (duomenys neskelbtini) asociacijos vadovas, iš G. P., kaip iš banko tarybos pirmininko ar kaip kitų bendrovių vadovo, nurodymų gauti ir vykdyti neteko.

A. D. buvo (duomenys neskelbtini) buhalteris pagal paslaugų sutartį ir tvarkė buhalterinę apskaitą. (duomenys neskelbtini) finansininku dirbo nuo įkūrimo, iki tol, kol nutraukė veiklą, t.y. iki 1995 metų pabaigos ir buvo vienintelis finansininkas. Su paskolomis jam nelabai teko dirbti. Taip pat jis turėjo individualią įmonę, kuri teikė apskaitos paslaugas. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) buvo ne vienintelis jo klientas, jis dirbo dar ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dirbant konsultaciniame centre ir su investicinėmis bendrovėmis palaikė santykius su A. P..

Posėdyje liudytojas patvirtino, jog yra turėjęs santykių su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo E. G.. Neatsimen, ar įsiskolinimas įmonei „(duomenys neskelbtini)“ buvo padengtas, tvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu.

Taip pat patvirtino, jog yra tekę susidurti su kompanija „(duomenys neskelbtini)“, tačiau būtent kokie finansiniai santykiai siejo su šia kompanija, tiksliai neatsimena. Prokurorui pagarsinus iš bylos medžiagos, jog ši korporacija buvo suteikusi 2 mln. dolerių paskolos 1999 metais (duomenys neskelbtini) grupei, liudytojas patvirtino prisimenąs šį epizodą, tačiau negalėjo pasakyti, ar šie 2 mln. buvo grąžinti.

Pažymėjo, jog jam nelabai yra tekę dalyvauti verslo sutarčių sudaryme, todėl negali pasakyti, ar buvo problemų iš banko gauti kreditus.

Atsimena, kad yra tekę dalyvauti dviejų paskolų įforminime, tačiau pačių įmonių pavadinimų neatsimena, negali pasakyti, ar tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“. Atsimena, kad tai buvo trumpalaikės paskolos, kurios buvo gautos iš banko ir paskui labai greitai grąžintos.

A. D. teisiamajame posėdyje pažymėjo, jog jam yra žinoma IAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipė dėmesį į tai, kad visos investicinės bendrovės buvo asociacijos nariai. (duomenys neskelbtini) pagrindinė veikla buvo ūkinės veiklos administravimas. Gal jis ir buvo IAB „(duomenys neskelbtini)“ revizorius, gerai neatsimena, lyg ir buvo juo vienais metais. Taip pat tiksliai neatsimena, ar IAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paėmusi paskolą AB „(duomenys neskelbtini)“ ir ar jis ruošė dokumentus. Kiek dabar pamena, IAB „(duomenys neskelbtini)“ finansininkė buvo V. B., o direktorė - E. S.. Jam yra tekę su jomis važiuoti į AB „(duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, kad IAB „(duomenys neskelbtini)“ už gautą kreditą akcijų neįkeitė, būtent šitie kreditai buvo garantuoti tomis pačiomis akcijomis.

Su įmone „(duomenys neskelbtini)“ jis neturėjo jokių santykių, todėl negali pasakyti dėl „(duomenys neskelbtini)s“ akcijų įkeitimo, ar G. P. davė kam nors kokius nors nurodymus dėl įkeitimo.

Tokie duomenys, kad G. P. būtų taręsis su A. B., K. D. ar kitais asmenimis dėl neteisėto paskolų išdavimo, jam nėra žinomi. K. D. bei A. B. jis pažįsta tik iš matymo. Nėra žinomas ir faktas, kad G. P. turėjo kažkokią asmeninę naudą iš paskolų gavimo, perpaskolinimo ir panašiai.

A. D. patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ( t. 22.b.l. 12, t. 23. b.l. 28-30 ).

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, jog dirbo Kauno holdingo kompanijoje direktoriumi, su (duomenys neskelbtini) jokių darbinių santykių nebuvo.

Dėl 1993 metais vykusį AB „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimą pažymėjo, jog tuomet valstybė buvo pradėjusi visų valstybinių bankų privatizavimo procesą ir tuo metu buvę visi valstybiniai bankai – Taupomasis bankas, Žemės ūkio bankas ir AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo privatizuoti pagal tuo metu nustatytą Vyriausybės tvarką. Akcijas galėjo pasirašinėti visi juridiniai ir fiziniai Lietuvos Respublikos piliečiai, tame procese dalyvavo kai kurios įmonės, tačiau tų įmonių pavadinimų neatsimena. Grupės (duomenys neskelbtini)įmonės turėjo apie 25-30 procentų AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų.

A. P. negalėjo pasakyti, kodėl G. P. buvo išrinktas AB „(duomenys neskelbtini)“ tarybos pirmininku. Galimai akcininkų susirinkime buvo renkama stebėtojų taryba, kuri išrinko savo vadovą – pirmininką, tačiau kas vyko stebėtojų tarybos viduje, jam nežinoma, nes jis ten nedalyvavo. Tačiau pažymėjo, kad G. P. turėjo autoritetą visoje Lietuvoje.

Dėl paskolos suteikimo įmonei „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad 1995 m. gegužės mėnesį jis buvo išvykęs iš Lietuvos, taigi ir negali nieko pasakyti apie paskolos suteikimą šiai bendrovei.

Jam žinomos G. Š. paskolos gavimo aplinkybes, bet kadangi tai susiję asmeniškai su juo, atsisakė apie tai duoti parodymus.

Jam žinoma įmonė „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo kaltinamas dėl to, kad vedė derybas būtent dėl šitos įmonės privatizavimo. „(duomenys neskelbtini)“ po akcijų pirkimo nei jam, nei jo įmonei nepriklausė.

A. P. patvirtino, kad buvos įsteigtos įmonės „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir kad jos dalyvavo (duomenys neskelbtini), tačiau tiesiogiai šios įmonės (duomenys neskelbtini) konsorciume juridiškai nebuvo. Apie šių įmonių paskolų gavimą nieko nežino. Apie kompaniją „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) paskolos gavimą iš šios kompanijos ir jos gražinimą jam nieko nėra žinoma, nes jis tame nedalyvavo.

Teisme A. P. parodė, kad IAB „(duomenys neskelbtini)“ jis žinojo ir gali būti, kad ši įmonė 1995 metais gavo paskolą virš 2 mln. litų bei nusipirko akcijų. Jis, kiek pamena, finansinėje veikloje nedalyvavo, taip pat negali pasakyti, ar tame dalyvavo G. P..

Liudytojas pažymėjo, kad dėl paskolų ėmimo AB „(duomenys neskelbtini)“ taryba nesprendė, nes neturėjo įgaliojimų, o kiekviena įmonė turėjo savo vadovą, valdymo organus, finansininką. Ar tada, kai G. P. tapo AB „(duomenys neskelbtini)“ tarybos pirmininku, jis pradėjo tvarkyti paskolų išdavimą, jis nežino, nes šiame procese jis asmeniškai nedalyvavo, o buvo tuometinio (duomenys neskelbtini) tarybos narys. Kreiptis į G. P. pagalbos dėl paskolų išdavimo jam nėra tekę kreiptis. Taip pat nežinomi tokie faktai, kad kitų įmonių vadovai būtų dėl to kreipęsi į G. P..

Teisiamajame posėdyje apklausiama liudytoja V. I. parodė, kad pažįsta G. P., juos siejo darbiniai santykiai, šiuo metu jokių santykių su juo nepalaiko. Ji 1994- 1995 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos grupės vadove, paskui direktore.

Liudytoja teigė neprisimenanti, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo paskolų, ar jos buvo užtikrintos kažkokiu turtu, ar tos paskolos buvo grąžintos, jei taip - tai kas jas grąžino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ galėjo padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalį paskolų. Pamena, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo skolų, bet neatsimena kokių.

G. P. buvo vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų. Kiek akcijų priklausė G. P. ir ar jis jai asmeniškai duodavo kokius nors nurodymus – neatsimena. Ji, kaip direktorė, neturėjo galimybės veikti savarankiškai, buvo akcininkų susirinkimas, o ji vykdydavo akcininkų susirinkimo sprendimus.

Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, V. I. juos patvirtino, nes dabar jau neatsimena ( t. 18, b.l. 39-40 ).

Teisiamajame posėdyje liudytoja E. M. parodė, jog G. P. asmeniškai nepažįsta. Ji maždaug 1994-1995 m. dirbo Kauno holdingo kompanijoje vyriausiąja finansininke. Ji neprisimena ir nieko negalinti parodyti apie tai, kokią veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), ar kompanija turėjo iš banko paskolų, apie UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ikiteisminio tyrimo metu ji davusi teisingus parodymus ir juos tvirtina.

Apklausiamas liudytojas R. U. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini)grupės apsaugos skyriuje sargu ir G. P. jam buvo netiesioginis viršininkas. Santykiai su G. P. buvo normalūs, darbiniai. Su G. P. tiesiogiai buvo susitikę gal du tris kartus dėl jo paskyrimo direktoriumi, nes G. P. jam pasiūlė būti direktoriumi, po ko jis buvo paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kas tvarkė jo paskyrimo direktoriumi dokumentus, jis nežino. Jis neatlikinėjo direktorius funkcijų, toliau dirbo apsaugoje. Jei jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, reikėdavo pasirašyti kokius nors dokumentus, jį pakviesdavo vienas žmogus, dirbantis (duomenys neskelbtini)grupėje, kurio vardo ir pavardės jis nežino, tačiau vėliau teisiamajame posėdyje patikslino, kad tai D., vardo neprisimena. Už tai, kad taptų direktoriumi, jis niekam nemokėjo.

Jokio tiesioginio nurodymo iš G. P. dėl paskolos paėmimo jis nėra gavęs. Kas pasakė, kad reikėtų pasirašyti paskolos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, jis nepamena, negali pasakyti, ar kas nors įkalbinėjo imti paskolą, viskas vyko labai greitai. Vėliau dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bendravo su žmogumi, pavarde D. Realiai tuos pinigus kažkas pervedė, o jis tik pasirašė, sumos neprisimena. Kiek pamena, jis, berods su (duomenys neskelbtini), pavardės neprisimena, važiavo į Vilnių, o banke buvo pakviesti į kažkokį skyrių, kuriame pasirašė ir išėjo. Jis buvo nuteistas už turto iššvaistymą (už negrąžintą paskolą), nes tie pervesti pinigai prapuolė.

Visi žmonės klausė G. P., nes jis buvo vadovas. Dėl jo paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis G. P. galėjo ir neklausyti, tačiau dabar pasakyti, kodėl paklausė – negali, galimai kitaip pasielgti negalėjo. R. U. pažymėjo, kad šiuo metu jau negali tiksliai prisiminti anksčiau jo duotų parodymų, tačiau tvirtina, jog jie yra teisingi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. K., parodė, jog G. P. pažįsta, santykiai normalūs. Jis dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, paskui pusę metų buvo išvykęs į Daniją, grįžęs vėl dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ teisininku, vėliau- Juridinio skyriaus viršininko pavaduotoju, dar vėliau - Juridinio skyriaus vadovu, taip pat buvo Paskolų komiteto narys, o kelis mėnesius ir Tarybos narys. G. P. banke matydavo dažnai, tačiau tiesioginių vienasmenių santykių tuo metu nebūdavo. Būdavo, kad susitikdavo koridoriuose, kartais kabinete dėl teisinių konsultacijų. Daugiau teko bendrauti jau paskutiniu metu prieš banko prijungimą prie(duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu jis porą kartų buvo akcininkų susirinkimo pirmininku, nes buvo nuspręsta, jog susirinkimui turi pirmininkauti teisininkas. Apie sprendimų priėmimą dėl paskolų jis tiesiogiai su G. P. nebendraudavo.

P. K. patvirtino, jog jis apie vienerius metus buvo Paskolų komiteto narys. Kiek pamena, šiam komitetui vadovavo K. D., kuri buvo dar ir Valdybos pirmininko pavaduotoja, komitetą sudarė lyg ir 11 asmenų, tiksliai nepamena. Sudarant Paskolų komitetą buvo vadovaujamasi Lietuvos banko taisyklėmis dėl paskolų komiteto formavimo, taip pat Komercinių bankų įstatymu. Paskolų komiteto nariais buvo daugelis banko darbuotojų, kurie tiesiogiai vykdė dokumentų parengimo darbus, informacijos rinkimo darbus. Išduodami paskolas Paskolų komitetas vadovavosi nustatyta paskolų išdavimo tvarka: Komercinių bankų įstatymu, LR civiliniu kodeksu, taisyklėmis. Tiksliai nepamena, ar AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo savo patvirtintas vidaus taisykles, reglamentuojančias paskolų išdavimą.

Apie G. P., kaip apie AB „(duomenys neskelbtini)“ Tarybos pirmininką, kaip apie asmenį, galįs pasakyti, kad jis buvo korektiškas, mandagus. Tiek jam, tiek kitiems darbuotojams, su kuriais jis (P. K.) bendravo, G. P. jokių tiesioginių nurodymų neduodavo. Teisme liudytojkas patvirtino, jog nežinantis, ar G. P. turėjo įtakos abejotinų sprendimų priėmimui. G. P. buvo Tarybos pirmininkas, todėl tikėtina, kad tokią įtaką jis galėjo turėti, tačiau jo asmeniškai jis niekada nieko nėra prašęs priimant sprendimus.

Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ paskolas nieko konkrečiai negali pasakyti. Pažymėjo, jog kai buvo priimami sprendimai dėl minėtų bendrovių, jis buvo Paskolų komiteto narys. Jis neprisimena, kokius parodymus davė apklausiamas apylinkės teisme, tačiau juos tvirtina ir prašo vadovautis.

P. K. pažymėjo, kad paskolos būdavo išduodamos ir be garanto, tačiau nežino, nuo ko tai priklausė, galimai nuo kliento patikimumo, atsižvelgiant į tai, kaip jis anksčiau grąžindavo paskolas, kokios jo pajamos, kokios veiklos perspektyvos.

AB „(duomenys neskelbtini)“ sprendimą išduoti paskolą priimdavo keliapakopė struktūra. Tam turėjo pritarti Paskolų komitetas, Valdyba, tam tikrais atvejais ir Taryba. Egzistavo ir tarpinio sprendimo priėmimo procedūra, bet paskolų išdavimą pasirašydavo Valdybos pirmininko pavaduotoja, kai kurie įgaliojimai buvo suteikti Kredito skyriaus viršininkei.

P. K. parodė, kad jis pirmininkavo akcininkų susirinkime 1996-03-29, kai G. P. nebuvo išrinktas Tarybos pirmininku. Kodėl G. P. nebuvo išrinktas Tarybos pirmininku, neatsimena tiksliai. Gali būti, jog dėl to, kad valstybė ėmėsi veiksmų, jog Taryboje būtų atstovaujama atsižvelgiant į akcinį kapitalą, o tuo metu valstybei priklausė 51 procentas. Tarybos pirmininkas, berods, buvo renkamas pačių Tarybos narių, o ne akcininkų susirinkimo. Jis nežino, ar G. P. darbas kaip Tarybos pirmininko buvo teigiamai įvertintas, kadangi jis nebuvo Taryboje. Gali būti, kad buvo įvertintas neigiamai. Tikėtina, kad G. P. būnant Tarybos pirmininku AB „(duomenys neskelbtini)“ būklė pablogėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja S. V. parodė, jog G. P. žino kaip kažkada buvusį AB „(duomenys neskelbtini)“ Tarybos pirmininką, matydavo akcininkų susirinkimuose. Ji dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiosios buhalterės pavaduotoja. Tuomet AB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku buvo A. B., o jos tiesioginė viršininkė buvo vyriausioji buhalterė.

Liudytoja pažymėjo, jog jei ant garantijos buvo pasirašoma pirmininko A. B., jai buvo privaloma pasirašyti, nes A. B. buvo Valdybos pirmininkas. Ji neprisimena, kas jai duodavo pasirašyti garantijas, neatsimena nei garantijos turinio, nei paskirties, ar jos pasirašyta banko garantija buvo apskaitoma banko apskaitoje. S. V. teigimu, jos parašas ant garantijos praktiškai nieko nereiškė, nes jei ji ir būtų nepasirašiusi, bet yra Valdybos pirmininko parašas, tai jos parašas jau nebesvarbus. Gali būti, kad ji pateiktą garantiją pasirašė pasitikėdama ir nesigilindama į jos turinį. Liudytoja pažymėjo, kad G. P. jai nėra davęs kokius nors nurodymus, taip pat neteko girdėti, jog nurodymus duotų kitiems asmenims. Ikiteisminio tyrimo metu ji davusi teisingus parodymus ir juos tvirtina, nes dabar ne viską gerai prisimena.

Apklausiama liudytoja J. O. L. parodė, kad G. P. žino kaip buvusį AB „(duomenys neskelbtini)“ Tarybos pirmininką, tačiau tieisogiai nebendravo. Ji nuo pat įsikūrimo dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ Kreditų analizės viršininke, skyrius ruošdavo ataskaitas, apibendrinantį darbą paskolų kokybės prasme, paskolų „portfelių“ analizės prasme. Su paskolų suteikimu jos darbas nebuvo susijęs. Ji taip pat buvo ir Paskolų komiteto narė. Paskolų komitetas svarstydavo medžiagas, kurias gaudavo iš ten, kur tiesiogiai paskolos buvo išduodamos, jas vertindavo, pristatydavo, svarstydavo paskolas, tiesiogiai Paskolų komitetas verslo planų netikrindavo. Verslo planų ir garantijų negaudavo, būdavo pateikiami tik suvestinio pobūdžio dokumentai. Vėliau jau buvo forma, kurioje pateikiami tam tikri duomenys apie klientą, apie jo priklausymą grupei duomenų nebūdavo, būdavo - suma, pavadinimas, įkeitimai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, IAB „(duomenys neskelbtini)“ ji neatsimena, taip pat negirdėtos E. G., R. U., E. M. pavardės.

AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nustatyta paskolų išdavimo tvarka, dėl paskolų išdavimo buvo priimti vidaus norminiai aktai.

Ji pateikiamą medžiagą paskolai gauti matydavo apibendrintai, t.y. patį faktą, kad yra įkeitimas ar garantija. Nepamena, kad būtų išduota paskola be garanto, tačiau tai galėjo būti išimtiniais atvejais. J.O. L. pažymėjo, jog į pateikiamų paskolai gauti medžiagas ji ne visada įsigilindavo.

G. P., kaip tarybos pirmininkas, nei į Kredito analizės skyriaus, nei į Paskolų komiteto darbą nėra kišęsis, nėra jos kažko prašęs ar kažką nurodinėjęs padaryti. Nepamena, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos nariai ar pirmininkas kad būtų minėję, jog G. P. kištųsi į jų darbą.

K. D. buvo Valdybos pirmininko pavaduotoja, ji negali patvirtinti, kad K. D. pristatydavo medžiagą paskolai gauti.

Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus ir juos tvirtina ( t. 22.b.l. 19, t.23. b.l. 5-8 ).

Teisiamajame posėdyje liudytoja J. B. parodė, jog G. P. pažįsta, ji 1992-1995 m. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere, Apskaitos departamento direktore (keitėsi pavadinimai). Santykiai su G. P. normalūs. Su G. P. tiesiogiai nebendraudavo, jos viršininkas buvo A. B..

Kadangi praėjo daug laiko, tai ji visko neprisimena, bet dėl paskolų išdavimo gali pasakyti, kad garantija turėdavo būti pasirašyta, užpajamuota. Garantijų išdavime ji nedalyvavo, tačiau jai yra tekę pasirašyti garantijas. Pažymėjo, jog banko pinigus valdė Valdyba ir jos Pirmininkas.

Apklausiamas liudytojas V. J. Z. parodė, kad G. P. pažįsta, santykiai normalūs, tuo metu siejo darbiniai santykiai. Jis 1993-1996 m. dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ Kauno skyriaus valdytoju, t.y. vadovavo ir organizavo skyriaus darbą, taip pat buvo Valdybos narys. Per tą laikotarpį keitėsi skyriaus funkcijos - buvo, kad jo vadovaujamam skyriui priklausė paskolų išdavimas, buvo, kad ir nepriklausė.

K. D. pažįsta, ji dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininko pavaduotoja. Su ja bendravo įvairiais klausimais – darbo organizavimo, vadybos, kreditavimo. Paskolų išdavimo klausimus (duomenys neskelbtini) apimtimi spręsdavo Paskolų komitetas, o skyriaus apimtimi - Kauno skyriaus Paskolų komitetas. Pamena, jog būdavo iš AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymai, leidimai ir panašiai atskirų paskolų vykdymui, išdavimui.

AB „(duomenys neskelbtini)“ Valdyba nagrinėjo organizacinius, struktūros klausimus, ji nenagrinėjo paskolų. (duomenys neskelbtini) nebuvo tokios sistemos, kad dėl didelių paskolų sprendimus priimtų ne Paskolų komitetas, o Valdyba.

Liudytojas patvirtino, jog jam (duomenys neskelbtini)grupė, kaip juridinis asmuo, yra žinoma. G. P., būdamas (duomenys neskelbtini)Tarybos pirmininkas, buvo įtakingas LVK banke. Jis nepamena atvejo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“, kaip centrinis bankas, būtų išdavęs garantiją už (duomenys neskelbtini)grupės gautą paskolą.

Su G. P. jam dėl paskolų nelabai teko bendrauti, jo vadovaujamas skyrius daugiau gaudavo nurodymus, pavedimus, leidimus iš (duomenys neskelbtini) įmonių kreditavimui. Skolinimo kreditai iš jų skyriaus su (duomenys neskelbtini)susijusioms įmonėms būdavo imami, konkrečių sumų įvardinti negali. Jis negali nurodyti atvejo, kad G. P. būtų atėjęs ir prašęs ar reikalavęs išduoti kreditą jam ar jo nurodytam asmeniui. G. P. nesikišo į Valdybos darbą.

Vėliau G. P. įtakojimas pasireiškė poveikiu, kad būtų kredituojamos (duomenys neskelbtini)grupės įmonės, nes pasimatė, kad viena ar kita įmonė negrąžina paskolų ar kreditų. Kokių veiksmų ėmėsi Valdyba, kad apribotų G. P. įtaką, jis nebeprisimena. (duomenys neskelbtini) Kauno skyrius 1994-1995 m. yra suteikęs (duomenys neskelbtini)grupės įmonėms paskolas ir pagal (duomenys neskelbtini) banko pavedimus, ir be pavedimų, taip pat pagal Paskolų komiteto pavedimus. Tai, ar paskolos būdavo daugiau teikiamos (duomenys neskelbtini)nariams, ar kitoms įmonėms, negali pasakyti, tačiau, V.J. Z. teigimu, būti (duomenys neskelbtini)grupės nariu galėjo būti privalumas.

Liudytojas patvirtino, kad jam girdėti UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimai, tačiau daugiau apie jas nieko pasakyti negali, ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. G. parodė, jog G. P. pažįsta, juos siejo darbiniai santykiai. Su G. P. susipažino verslo reikalais, kai dar nebuvo (duomenys neskelbtini), buvo tik įmonė „(duomenys neskelbtini)“.

1993-1994 metais Lietuvoje buvo skelbiami konkursai mobilaus ryšio steigimui, radio paieškos tinklo steigimui, todėl jis, norėdamas dalyvauti tuose konkursuose, o juos laimėjus vystyti šį verslą, kreipėsi į G. P., kaip tuo metu buvusį įtakingą asmenį ((duomenys neskelbtini)koncerno prezidentas ir (duomenys neskelbtini) tarybos pirmininkas). Jis nuvedė pas savo brolį – R. P.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo priimta į asociaciją „(duomenys neskelbtini)“, skelbiant konkursinę medžiagą visur buvo skelbiama asociacija „(duomenys neskelbtini)“.

Pirmame konkurse jie užėmė antrą vietą, tačiau antrame konkurse (berods 1995 m.) laimėjo pirmą vietą dėl radio paieškos tinklo kūrimo. Radio paieškos tinklą jie turėjo steigti kartu su norvegais, nes užsienio kompanijos irgi dalyvavo konkurse ir iš užsienio pirmą vietą laimėjo norvegai. Tuo metu vyko derybos tarp norvegų ir R. P. asociacijos, kuri buvo prie koncerno. Derybos dėl bendros įmonės steigimo truko apie pusmetį, jis pats dalyvavo tik pradinėje fazėje, po to jau jo niekas nekvietė, kontaktai buvo nutraukti. Pagal verslo planą buvo paskaičiuota, jog šiam verslui reikia apie 4,5 mln. Nuvažiavus į banką paaiškėjo, kad įmonė („(duomenys neskelbtini)“) pagal rodiklius per silpna kreditui gauti, bankininkai pareikalavo įkeitimo. Dabar tiksliai neprisimena, su kuo kalbėjo dėl įkeitimo - A. P. ar G. P.. Jam tik buvo pasakyta, kad yra toks restoranas „(duomenys neskelbtini)“ ir kad reikia kalbėti su tais vadovais dėl įkeitimo gaunant šį kreditą. E. G. patvirtino, kad jis nežinojo, kam priklausė restoranas „(duomenys neskelbtini)“, tik vėliau sužinojo, jog per ofšorinę kompaniją priklausė A. P.. Į banką jis važiavo su restorano „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir buhaltere. Nuvažiavus į banką, paaiškėjo, jog jų dokumentai ne visiškai sutvarkyti. Vėliau G. P. skambino ir skubino paimti kreditą, piktai sakė: „tu mus pavedinėji“, kas reiškė, kad reikia kuo greičiau važiuoti į banką. Tačiau kaltinamasis nesakė kokiam tikslui reikia paimti banko kreditą. Atvažiavus į banką su restorano „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir buhaltere bei įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere J.J. B., jis vienas bendravo su K. D.. Pas K. D. buvo ir A. B.. K. D. išreiškė nepasitenkinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansiniais rodikliais, nes įmonė buvo neseniai įsteigta, todėl K. D. pasakė, kad reikalingas įkeitimas, jis užsiminė apie restoraną „(duomenys neskelbtini)“. Dabar jis tiksliai nepamena, bet atrodo, kad K. D. paskambino G. P.. Jis negalintis sakyti, kad tas pokalbis nulėmė banko sprendimą, tačiau būtent po šio pokalbio jam buvo pasakyta, kad galima forminti dokumentus kreditui gauti. Tuomet jis nuėjo į Kredito skyrių pas M. J., kuri viską sutvarkė. Kredito paskirtis buvo apyvartinių lėšų papildymas jo bendrovei – „(duomenys neskelbtini)“. J.J. B. ir restorano „(duomenys neskelbtini)“ direktorė bei buhalterė išvažiavo. Viskas buvo sutvarkyta per vieną dieną.

Grįžus į Kauną, jau kitą dieną, S. D., finansininkas, atnešė tų lėšų paskirstymą, t.y. kaip reikėtų jas pervesti į kitas firmas, ir pažymėjo, jog tai yra G. P. nurodymas. Jis sutiko pervesti lėšas, nes suvokė, kad atsisakius tas lėšas pervesti kitoms įmonėms, jokio finansavimo tolimesniam verslui negaus. Taigi, 3 mln. gavo (duomenys neskelbtini)konsultacinis centras, G. Š. gavo kelis šimtus tūkstančių ir lyg „(duomenys neskelbtini)“ bei (duomenys neskelbtini) kažkiek gavo, išdalinta buvo visa suma. Liudytojas pažymėjo, jog po to, kai restoranas „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo įkeista, jis bandė tai inicijuoti, siuntinėjo raštus, skambino berods I. S., tačiau su juo bendrauti vengė. Tai, jog yra apgautas, jis suprato, kai pamatė, kad niekas nesprendžia dėl įkeitimo, prasidėjus spaudimui iš banko.

Vėliau, kai jam paskambino iš banko dėl įkeitimo, jis kreipėsi į A. P.. A. P. pasakė, kad restoraną „(duomenys neskelbtini)“ reikia kuo greičiau parduoti ir atsiskaityti su banku. Paskui jie pardavė restoraną „(duomenys neskelbtini)“, tik nežino su kuo atsiskaitė, bet pažymėjo, jog ne su juo ir ne su banku. Tų pinigų niekas negrąžino, G. P. pabėgo, nors po kredito gavimo G. P. Lietuvoje buvo dar 2 metus, bet galimai jis buvo suimtas, nes dėl kredito jis kalbėjo su A. P.. Vėliau prasidėjo teisminiai procesai. A. P. buvo išteisintas, nes jis kredito gavimo dieną buvo Londone ir mobilaus ryšio su Lietuva tuo metu nebuvo, todėl buvo padaryta išvada, kad jis negalėjo skambinti ir įtakoti restorano „(duomenys neskelbtini)“ įkeitimo.

Liudytojas E. G. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą apylinkės teisme, duodamas parodymus, geriau prisiminė aplinkybes, šie parodymai teisingi.

Apklausiamas liudytojas E. V. parodė, kad G. P. pažįsta netiesiogiai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gamybinė įmonė ir gamino liną. Kiek pamena, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įsteigtas tikslu pardavinėti liną. Galimai jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas. Steigėjais dar galėjo būti V. M., D. A.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ gyvavo neilgai, kiek jam žinoma, buvo parduotas, tačiau, kaip vyko pardavimas ir kam buvo parduotas, neprisimena. R. U. nematęs. Patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. A. parodė, jog G. P. pažįsta, yra tekę tris kartus susitikti darbiniais reikalais. Jis tuo metu buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas ir kartu su R. J. buvo nuvažiavę į (duomenys neskelbtini)koncerną pokalbiui apie tekstilės įmones. Taip pat ir vėliau yra kalbėjęs su G. P. apie audinių eksportą į Baltarusiją ar Rusiją bei atsiskaitymus per Baltarusijos banką.

Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas, tačiau, kiek pamena, jokios veiklos bendrovė nevykdė.

Liudytojas patvirtino, jog pažinojo E. V., V. M., V. M.. Pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Apklausiamas liudytojas V. M. parodė, kad G. P. asmeniškai nepažįsta. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. E. V. ir D. A. pažįsta, tačiau nepamena, ar su jais buvo kokios nors bendrovės steigėju ar akcininku. Lino produkciją pirkdavo per kitas bendroves.

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. parodė, jog G. P. pažįsta tik iš masinių informavimo priemonių . Jis buvo valstybinės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, todėl yra matęs G. P. pramonių suvažiavimuose, bet asmeniškai nebendravo.

Jis ir A. V., V. M., D. A. bei dar vienas asmuo buvo įkūrę UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nefunkcionavo ir vienas iš direktorių tą bendrovę pardavė kitam asmeniui. Kam pardavė, jam nėra žinoma, jis pinigų negavo.

Apklausiamas liudytojas A. V. parodė, kad G. P. pažįsta, anksčiau siejo darbo santykiai. Jis vadovavo finansų maklerių įmonei „(duomenys neskelbtini)“, įmonė priklausė (duomenys neskelbtini). Jo vadovaujama finansų maklerių įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tvarkė įmonių, tiek susijusių su (duomenys neskelbtini), tiek ir nesusijusių, vertybinius popierius. G. P. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) prezidentas, įtakingas asmuo, todėl kartu spręsdavo klausimus, susijusius su vertybiniais popieriais. Jis buvo sutaręs su G. P. kurti uždaras akcines bendroves darbui su akcijomis, t.y. kurti įmones, kurios pirktų akcijas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimai buvo tarp tų įmonių, kurias prižiūrėjo. Kuo užsiėmė minėta bendrovė dabar pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, kokiam tikslui G. P. norėjo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, ar ši įmonė gavo paskolą iš banko. Kiek pamena, jis įgijo kreditorinį reikalavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jį dengė, nes tai buvo jo verslas.

A. V. pažymėjo, jog šiuo metu jau negali tiksliai prisiminti aplinkybių, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Č. parodė, jog G. P. pažįsta, kartu dirbo. Jis apie 1990 m. kreipėsi į G. P. dėl darbo. Dirbo, kiek pamena, I. S. įmonėje (pavadinimo neprisimena) finansininku. Pradžioje jis orgnizuodavo pinigų konvertacijas. Po dvejų metų jis organizavo Kauno banko padalinį- valiutos konvertavimo ir jam vadovavo.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta, bet kokiame kontekste neprisimena, nes buvo labai daug įmonių.

Taip pat žinoma ir įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Ši įmonė buvo registruota ne Lietuvoje, bet dabar negali pasakyti. Galimai tai buvo ofšorinė įmonė. Kiek pamena, „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sąskaitas Latvijos bankuose. Kas buvo „(duomenys neskelbtini)“ direktorius – nežino.

Liudytojas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, geriau prisiminė aplinkybes, šie parodymai teisingi.

Apklausiamas liudytojas R. P. parodė, kad G. P. yra jo brolis, santykiai su broliu normalūs.

Jis tuo metu buvo verslo rinkos tyrimų asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas. Tai buvo juridinis asmuo, kurį sudarė kelios įmonės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo narė. Į jį kreipėsi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. G. siūlydamas dalyvauti skelbiamame „peidžerių“ konkurse. E. G. pateikė projektą, kuris buvo gana įdomus, todėl jie pradėjo ruošti verslo planą konkursui. Konkursą laimėjo, bet E. G. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavo tik keliuose susitikimuose, o vėliau pasitraukė. Jie liko vieni dalyviai, įkūrė „(duomenys neskelbtini)“ – tai bendra Lietuvos ir Norvegijos įmonė.

Kai E. G. atėjo pas jį dėl konkurso, jis E. G. iš matymo pažinojo, tačiau negali atsakyti, ar „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu turėjo kažką bendro su (duomenys neskelbtini). Gali būti, kad kas nors E. G. rekomendavo.

Liudytojas negalėjo nieko pasakyti apie paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ aplinkybes. Jis nežinantis, ar E. G. sakė, kad turi paimti kreditą projektui finansuoti. Pažymėjo, kad „peidžerių“ sistema buvo įdiegta iš verslo rinkos tyrimų asociacijos įmonių lėšų. Kiek pamena, pradžioje nereikėjo didelių finansų, ir lėšų jie turėjo. Galimai visam projektui įgyvendinti ir reikėjo 4,5 mln. litų. E. G. nebuvo įpareigotas paimti kredito. Apie kredito paėmimą ir jo naudojimą liudytojui nieko nežinoma. Jis negali pasakyti, kad E. G. buvo apgautas, nes jis pats pasitraukė jokių priekaištų dėl to neturėjo.

R. P. pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes tada geriau prisiminė visas aplinkybes.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. M. parodė, jog G. P. pažįsta, santykiai normalūs. Jis dirbo ne pelno įmonės juridiniame skyriuje, kuri tuomet jungė gal apie trisdešimt įvairių komercinių gamybinių įmonių. Įmonė tvarkė firmų įregistravimą, išregistravimą, pardavimą. Jis paruošdavo dokumentus, surinkdavo parašus, pvz., įregistruodavo ir atiduodavo dokumentus. Jam teko susidurti su G. P. pasirašant sutartis, tačiau (duomenys neskelbtini)koncerne jis niekada nedirbo. G. P. pats asmeniškai neprašydavo įforminti kažkokių sutarčių, (duomenys neskelbtini)dokumentų jis netvarkė.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis neprisimena, įmonė „(duomenys neskelbtini)“, E. V. ir A. V. pavardės girdėtos.

Liudytojas parodė, kad buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir davė teisingus parodymus o dabar jau ne viską atsimena.

Apklausiamas liudytojas P. K. parodė, kad G. P. pažįsta tik iš spaudos. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi automobilių dažymu ir paruošimu, turėjo dirbtuves, patalpas nuomavosi, samdė darbuotojus. Tai buvo labai seniai ir jis neprisimena, kiek laiko dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kiek pamena, dirbo gana trumpai, apie metus, ir išėjo savo noru. Kas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai – nežino. Jam išėjus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ lyg ir veikė, tačiau, kas buvo vadovas – taip pat nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. T. parodė, jog G. P. pažįsta. Šiuo metu neatsimena tikslių aplinkybių, tačiau 1992-1995 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat dirbo IAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitininke, tiksliau nedirbo, o tvarkė akcininkų pažymėjimus. Kas vadovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei IAB „(duomenys neskelbtini)“ – neatsimena.

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Apklausiamas liudytojas L. A. parodė, kad G. P. pažįsta asmeniškai, nes kartu apie 1992 m., t.y. dar iki (duomenys neskelbtini)koncerno įsteigimo, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)as“. Santykiai su G. P. normalūs. Jis UAB „(duomenys neskelbtini)as“ dirbo tiekėju.

Jam teko girdėti IAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nepamena, ar ten dirbo. Apie IAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolas jis nieko nežino. Pažymėjo, kad dėl šios bendrovės anksčiau apklaustas nebuvo.

G. J. F. žino, tai jo draugas, jie kartu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, geriau prisiminė aplinkybes, jis tvirtina juos, šie parodymai teisingi.

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. Š. parodė, jog G. P. pažįsta. Ji dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. G. P. matė tik per pirmąjį akcininkų susitikimą, kai valstybinė įmonė „(duomenys neskelbtini)“ tapo akcine bendrove. AB „(duomenys neskelbtini)“ imdavo paskolas iš bankų, jų paskirtis buvo akcijų pirkimas iš kitų įmonių. Paskolos buvo paimtos iš (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) – tikslaus pavadinimo neatsimena. Iš kredito buvo perkamos akcijos, o paskui parduodamos, kam parduodamos - neatsimena. Dėl paskolų paėmimo, akcijų pirkimo sprendimus priiminėjo direktorių taryba, kurią sudarė generalinis direktorius S. G. ir direktoriai – Š., T., V. bei kiti, kurių pavardžių dabar neprisimena. Ar G. P. dalyvaudavo tuose susirinkmuose, negali pasakyti.

Liudytoja patvirtino, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, pirko jas už paskolą, kiek pamena, tos akcijos buvo kažkam parduotos. Ji pati tų akcijų nevaldė, Finansų skyriuje buvo žmonės, kurie buvo atsakingi už akcijų apskaitą. Už parduotas akcijas bandrovė „(duomenys neskelbtini)“ ne už visas paskolas atsiskaitė su banku, tiksliai negali pasakyti.

M. Š. paliudijo, jog jai girdėti IAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimai, lyg ir teko susidurti su šiomis bendrovėmis dėl paskolų.

IAB „(duomenys neskelbtini)“ neprisimena, tačiau liudytoja patvirtino parengtinio tyrimo metu duotus parodymus, jie yra teisingi, nes tuomet ji geriau prisiminė aplinkybes.

Apklausiamas liudytojas G. J. F. parodė, kad G. P. pažįsta, santykiai normalūs, darbiniai. Jis buvo AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius.

Liudytojas patvirtino, kad jam girdėta IAB „(duomenys neskelbtini)“. Tai buvo viena iš investicinių bendrovių, kurios buvo sukurtos tam, kad dalyvautų privatizacijoje pagal tuo metu galiojančius įstatymus. Kokie būtent santykiai jį siejo su šia bendrove, tiksliai dabar atsakyti negali, galimai jis buvo Stebėtojų tarybos narys. Kiek pamena, IAB „(duomenys neskelbtini)“ Stebėtojų tarybos vadovu nebuvo, tačiau jei ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog buvo Sstebėtojų tarybos pirmininku, tuomet tai tiesa, tačiau posėdžių jokių nebuvo. Jokių finansinių dalykų Stebėtojų taryba nesprendė, bent jau jis neatsimena, kad būtų dalyvavęs tokioje veikloje, todėl neatsimena, kad buvo paimta paskola.

Dėl ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jog visus privatizavimo klausimus koordinavo ir vystė G. P. ir A. P., G.J. F. atkreipė dėmesį į tai, kad jis ir tada (ikiteisminio tyrimo metu), duodamas parodymus, nepatvirtino, jog buvo Stebėtojų tarybos pirmininkas, ir natūralu, kad kiekvienoje struktūroje starteginius klausimus sprendžia aukščiausia vadovybė. Tuo metu G. P. ir A. P. buvo aukščiausi koncerno vadovai.

G.J. F. pažymėjo, jog iš G. P. jokių tiesioginių nurodymų nėra gavęs.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, jog G. P. nepažįsta. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Kaip buvo paskirtas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas nelabai atsimena, galimai buvo susitarimas tarp jo ir steigėjų. Liudytojo teigimu, G. P. nežinojo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigimą, nes jis neturėjo jokios įtakos steigime. Mano, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)nepriklausė. Kiek pamena, jam vadovaujant ši bendrovė jokios veiklos nevykdė. Vėliau UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo parduota, bet jis pardavime nedalyvavo, Tuo užsiėmė V. M., kuris buvo arba komercijos direktorius, arba jo pavaduotojas. Jis pats nežinojo, kam bendrovė bus parduota ir tai sužinojo tik vėliau iš kalbų. Pardavus UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis jokių pinigų negavo, nors buvo akcininkas ir direktorius

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Apklausiama liudytoja G. B. parodė, kad G. P. pažinojo. Ji tuo metu dirbo bendros Lietuvos - britų Virginijos salų įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ direktore (vėliau pavadinimai keitėsi). G. P. buvo jų bendrovės akcininkas. Pažymėjo, jog praėjo daug metų, todėl prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Restorano „(duomenys neskelbtini)“ privatizavimo procesas buvo susietas su (duomenys neskelbtini)koncernu, keitėsi akcininkai. Buvo įsteigta bendra įmonė ir ji buvo viena pirmųjų bendrų Lietuvos – užsienio įmonių Lietuvoje, buvo padalintas valstybinis ir privatus kapitalas.

Ji nebuvo restorano „(duomenys neskelbtini)“ akcininke, ji buvo samdoma direktorė ūkiniams reikalams, tačiau ji būdavo supažindinama su akcininkų susirinkimo sprendimais, su G. P. bendravo nedaug, jis nesikišo į jos kompetencijos ribas. Apskritai, jokio nurodymo iš akcininkų įvykdyti kokį nors reikalavimą nėra buvę, ji savo kompetencijos ribose turėjo veiksmų laisvę, jei reikėdavo - atsiklausdavo akcininkų susirinkimo.

Dėl paskolos gavimo ji nesprendė, aplinkybės dėl jos suteikimo G. B. nebuvo žinomos, finansinius dalykus sprendė akcininkai, „(duomenys neskelbtini)s“ turtas nebuvo įkeistas, nes nebuvo akcininkų susirinkimo sprendimo. Nors vyko į banką be to sprendimo, bet manė, kad jis bus pateiktas.

Ji pamena, kad dėl paskolos į banką vyko su E. G., nes jis buvo įgaliotas akcininkų vykti į banką. Kas iš akcininkų skambino ir pasakė apie tai, kad E. G. įgaliotas, neatsimena. Tuo metu „(duomenys neskelbtini)“ buvo labai reikalingas remontas, todėl ji manė, bus galima gauti kažkiek lėšų bent minimaliam remontui. „(duomenys neskelbtini)s“ turtas nebuvo įkeistas, nes nebuvo akcininkų susirinkimo sprendimo. Nors i banką ji vyko be tokio akcininkų susirinkimo sprendimo, ji tikėjosi, kad jis bus pateiktas. Tačiau paskolos negavo, vėliau į ją dėl turto įkeitimo niekas nesikreipė.

Liudytoja pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. Š. parodė, jog G. P. pažįsta, santykiai normalūs. Jis buvo IAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas, direktorė buvo E. S., jei neklysta. Einant šias pareigas jo funkcija buvo paruošti metinį pranešimą, kurį pristatydavo kasmetiniame akcininkų susirinkime, daugiau jokių funkcijų nevykdė, tačiau IAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą vykdė. Jis nežino, ar „(duomenys neskelbtini)“ buvo (duomenys neskelbtini)koncerno sudėtyje, akcininkais buvo fiziniai asmenys, jų buvo daug, jis pats akcininku nebuvo. Jis, kaip valdybos pirmininkas darbo santykių su (duomenys neskelbtini)koncerno vadovybe nepalaikė, tik pasirašinėdavo valdybos posėdžių protokolus, kuriuos atnešdavo pati E. S.. Daugiau kažkokių nurodymų nebuvo. Jis suprasdavo, kad pasirašo protokolą, kuris sukelia tam tikras pasekmes, tačiau verčiamas tai daryti nebuvo.Valdybos nariais lyg ir buvo G. G., G. M..

Apie IAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos gavimą iš (duomenys neskelbtini) aplinkybių nepamena. Jis šiame procese nedalyvavo. Kas konkrečiai spręsdavo bendrovės reikalus negali pasakyti. Apie paskolą, už kurią buvo perkamos (duomenys neskelbtini) akcijos, galįs pasakyti tik tiek, kad apie tai jam pasakė direktorė. Ar už tą paskolą bendrovė turėjo įkeisti turtą, nežino.

Dirbant AB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju (1992 m.) jam teko bendrauti su (duomenys neskelbtini)koncerno vadovybe, kiek pamenu - su G. P., A. P., G. M., nes jis buvo ir valdybos narys, o AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo Stebėtojų taryba, vykdavo posėdžiai, kuriuose jis ir buvo porą kartų sutikęs minėtus asmenis. Kiek pamena, Stebėtojų tarybos pirmininkas buvo J. K., jis vesdavo posėdžius, G. P. iniciatyvos nerodydavo.

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Apklausiama liudytoja A. J. parodė, kad G. P. pažinojo, santykiai buvo normalūs. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) Paskolų kokybės ir analizės skyriuje Paskolų komiteto sekretore. Jos funkcija buvo dalyvauti posėdžiuose ir surašyti protokolus, analizės ji neatlikdavo. Paskolų komiteto nariai svarstydavo konkrečius klausimus. Kiek buvo komiteto narių, neatsimena, pirmininkė buvo K. D.. Į posėdžius komiteto nariai ateidavo su medžiaga ir ją pateikdavo. Galimai ne visi nariai būdavo įpareigoti daryti analizes., kiek pamena, buvo du skyriai, kurie atlikdavo paskolų analizes. Konkrečios paskolos suteikimo klausimą pristatydavo tas, kas atlikdavo analizę ar surinkdavo medžiagą. Dažniausiai susirinkdavo beveik visi komiteto nariai, nors kartais kas nors nedalyvaudavo, kartais nedalyvaudavo ir pati K. D.. Sprendimai būdavo priimami balsavimo būdu, ar vienbalsiai, ar daugumos balsais, pasakyti negali, nes ji nesigilindavo, jos darbas buvo surašyti vykusių posėdžių protokolus. Ji nebuvo verčiama protokoluose įrašyti to, ko nebuvo taip pat surašyti nevykusio posėdžio protokolą.

G. P. ji pažinojo kaip (duomenys neskelbtini) Tarybos narį, matydavo jį banke, tačiau su juo nebendraudavo. Jei ir buvo Tarybos posėdžiai, ji juose nedalyvaudavo. Apie G. P., kaip (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininko, įtaką ji nieko nežino ir negali pasakyti.

(duomenys neskelbtini) Paskolų kokybės ir analizės skyriuje ji taip pat sudarinėjo ataskaitas Lietuvos bankui, tai buvo jos papildomas darbas. Tiesioginė jos viršininkė buvo O. L.. Ji rengdavo suvestines, tačiau su konkrečiomis paskolomis ji nedirbo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Š. parodė, jog G. P. žino. Kiek prisimena jis (G. P.) buvo (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininkas. Jis pats nuo 1992 m. ar 1993 m. dirbo (duomenys neskelbtini) juristu, o vėliau skirtingose pareigose – Išieškojimo skyriaus viršininku, Juridinio skyriaus viršininku, dirbo pagal darbo sutartį. Priimant jį į darbą G. P. dar nebuvo (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininkas. Jo tiesioginis viršininkas skirtingais laikotarpiais keitėsi, tačiau G. P. tiesioginiu viršininku nebuvo.

Jis jokių sprendimų nepriimdavo. Kiek prisimena, Teisės skyriaus viena iš funkcijų buvo atstovauti teismuose, taip pat teikti konsultacijas darbuotojams, kurie kreipdavosi.

IAB „(duomenys neskelbtini)“ girdėta. Jis buvo Paskolų komiteto narys. Komiteto posėdžiuose, kiek prisimena, yra dalyvavęs, tačiau konkrečiau nieko neprisimena, be to, jo dalyvavimas buvo tik formalus, patvirtino, jog galima remtis jo anksčiau duotais parodymais, nes tada geriau prisiminė.

Su G. P. artimai nebendraudavo, t.y. jis buvo ribotas – sutikdavo posėdžiuose. Jei gerai atsimena, G. P. teisinių konsultacijų neteikė ir darbinių klausimų nesprendė. Pavedimų ar nurodymų iš G. P. nėra gavęs.

Apklausiamas liudytojas K. B. parodė, kad G. P. asmeniškai nepažįsta. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ samdomu darbuotoju, nors tiksliai nepamena. Kada įsteigta UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatsimena, gal apie 1993 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo apie metus, bendrovės akcininku nebuvo.

Liudytojas nepamena, kam buvo parduotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos, ar už akcijas gavo pinigų, ar reikėjo kažkiek mokėti ir pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, juos tvirtina ir prašo vadovautis.

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. Ž. parodė, jog G. P. asmeniškai nepažįsta. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) Indėlių skyriaus viršininke. Su G. P. nebendravau, tik žinojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininkas.

Klausimų dėl paskolų išdavimo ji nespręsdavo, tai nebuvo jos kompetencija, ji spręsdavo klausimu, susijusius su indėliais. Jai tekdavo dalyvauti Paskolų komiteto posėdžiuose ir pateikti išvadą dėl pinigų buvimo ar nebuvimo, tačiau ne konkrečiai, o apskritai - paskoloms. Kaip vykdavo Paskolų komiteto posėdžiai neprisimena, būdavo pirmininkas ir nariai, ar pirmininkas buvo nuolatinis, neprisimena. Nariais būdavo asmenys iš Paskolų skyriaus, iš Indėlių skyriaus - ji, ir, berods, teisininkas - P. K.. Iš vadovybės paprastai būdavo Valdybos pirmininko pavaduotoja K. D., kurios vaidmuo priimant sprendimus nebuvo lemiamas, nes kiekvienas už savo dalį atsakydavo pats. Posėdžio metu būdavo aiškinamasi, yra ar nėra išteklių paskoloms ir tik paskui būdavo sprendžiami paskolų išdavimo klausimai. Tačiau komiteto darbo reglamento nebuvo.

G. P. Paskolų komiteto darbe nedalyvavo. Ar G. P., kaip (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininkas, buvo įtakingas, negali pasakyti. Liudytoja pažymėjo, jog tuo metu (duomenys neskelbtini) vadovavo A. B..

Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina ( t. 22, b.l. 22 ).

Apklausiamas liudytojas V. R. parodė, kad G. P. žino iš visuomenės informavimo priemonių. Jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi.

Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolą, jis sužinojo, berods, iš buhalterės. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. G., jam yra minėjęs, jog rengiamas verslo planas, už kurį bus gauta paskola, tačiau iš kur turėjo gauti tą paskolą – neminėjo, ir jis tame verslo plane nedalyvavo. Neprisimena, ar E. G. ėmėsi kokių nors priemonių dėl paskolos sugrąžinimo ar padengimo. Liudytojas pažymėjo, jog su E. G. buvo formalūs santykiai, jis buvo jo vadovas, apie bendrovės sandorius šiek tiek diskutuodavo.

V. R. patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu, duodamas parodymus, geriau prisiminė aplinkybes, šie parodymai yra teisingi ir galima jais vadovautis ( t. 18. b.l. 22-23 ).

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. M. parodė, jog G. P. pažįsta, juos siejo darbo santykiai. Su G. P. susipažino dar iki (duomenys neskelbtini)sukūrimo, dar dirbant įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kuriuoje dirbo ir G. P.. Vėliau jis (G. M.) dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri buvo Statybų asociacijos narys, o taip pat IAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo Valdybos nariu.

IAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo kaip ir vienas iš (duomenys neskelbtini)koncerno steigėjų. Jis tiksliai neatsimena, kokias funkcijas vykdė IAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat neatsimena, ar vykdavo Valdybos posėdžiai, kiek pamena, jie tiesiog susitikdavo ir aptardavo paskolos gavimo klausimus. G. P. jam įtakos ar spaudimo dėl paskolos gavimo nedarė. Už IAB „(duomenys neskelbtini)“ klausimus, susijusius su investavimu, buvo atsakingas (duomenys neskelbtini), kuriam vadovavo A. P..

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina, nes šiuo metu jau yra sudėtinga tiksliai nupasakoti seniai buvusius įvykius.

Apklausiama liudytoja D. K. parodė, kad G. P. nepažįsta. Ji pradėjo dirbti Pramonės ir statybos banke, kurio pavadinimas keitėsi kelis kartus. Taigi vėliau ji dirbo ir (duomenys neskelbtini). Jos funkcijos daugiausia buvo susijusios su dokumentiniais atsiskaitymais ir tai nėra susiję su kreditavimu, taip pat darbas su užsienio bankais. Vienu laikotarpiu dirbo ir su paskolomis, tačiau tai buvo specifinės paskolos – paskolos su valstybės garantija. Liudytoja nieko negalėjo pasakyti dėl garantijų, tik pažymėjo, jog sprendimų dėl garantijų išdavimo padalinys, kuriame ji dirbo, nepriiminėjo.

Ji buvo (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto narė, tačiau jos funkcijos nebuvo susijusios tiesiogiai su kreditavimu, ji buvo komiteto nare kaip dokumentinių atsiskaitymų specialistė. (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto pirmininkė buvo K. D.. Kokia buvo jos įtaka sprendžiant paskolų išdavimo klausimus, nežino. Kiek pamena, vykdavo komiteto posėdžiai, tačiau kokia buvo juose tvarka – neatsimena. Be to, liudytoja ne visuose posėdžiuose dalyvavo.

1995 m. (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininkas buvo A. B., kokias pareigas (duomenys neskelbtini) ėjo G. P. jai nežinoma.

Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, jog G. P. pažįsta, siejo darbo santykiai. Jis buvo (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininkas, kuri, berods, buvo (duomenys neskelbtini)koncerno narė. G. P. buvo (duomenys neskelbtini)prezidentas, o taip pat (duomenys neskelbtini) Tarybos narys.

Tarp jo vadovaujamos (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“ galėjo būti sutartiniai, ūkiniai finansiniai santykiai, tiksliai nepamena. Pažymėjo, jog G. P. nesikreipė į jį dėl to jog piniginės lėšos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų kažkur pervestos neturint tikslo jų grąžinti. Jam būnant (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininku, iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta ir daugiau paskolų, tačiau paskolų gavimo klausimais rūpindavosi ir G. P., ir finansininkas D., ir liudytojas V. K.. Tai, kad G. P. buvo (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininkas, lemiamos įtakos paskolų gavimo procedūrose neturėjo, tačiau liudytojo nuomone kažkokia G. P. įtaka paskolų išdavime buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina ( t. 18 b.l. 72-73 ).

Apklausiamas liudytojas G. B. parodė, kad G. P. asmeniškai nepažįsta, žino tik iš matymo.

Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau, kiek prisimena, bendrovė veiklos nevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis įsteigė kartu su K. B.. Vėliau jie akcijas pardavė, pardavime dalyvavo (duomenys neskelbtini)koncerno juristas (pavardės neprisimena), kuris sutvarkė dokumentus, pardavimo dokumentus padėjo įforminti Balevičius (UAB „(duomenys neskelbtini)“ steigėjas). Ar B. dirbo (duomenys neskelbtini), jis nežino. B. sakė, kad akcijas nori nupirkti E. M.. E. M. atvažiavo pas juristą tada, kai buvo surašyti visi dokumentai. Jis iš E. M. gavo 6000 litų. Jis pardavimo dokumentų netvarkė, tik pasirašė, kad gavo pinigus už parduotas akcijas. Ar pinigų gavo K. B. - nežino.

Liudytojas pažymėjo, kad su (duomenys neskelbtini)koncernu jokių reikalų neturėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi ir juos tvirtina ( t. 14. b.l. 20-22 ).

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. D. parodė, jog G. P. pažįsta, bendravo darbo klausimais. Jis dirbo vyr. buhalteriu UAB „(duomenys neskelbtini)“, o G. P. buvo vienas iš šios bendrovės akcininkų bei steigėjas. Taip pat G. P. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini)prezidentą, „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena iš šio koncerno įmonių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaikė santykius su daugeliu bendrovių, taip pat ir su (duomenys neskelbtini)bendrovėmis, atlikinėjo finansines paslaugas, skolindavosi iš komercinių bankų, vėliau perskolindavo arba investuodavo. Jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalteris, vykdydavo direktoriaus I. S. ir akcininkų nurodymus. Liudytojas pažymėjo, jog buvo paimta ne viena paskola, tačiau kiek ir už kokią sumą, neprisimena. Kiek pamena, bankas reikalaudavo įkeitimo, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo nekilnojamo turto, tuomet reikalaudavo laidavimo.

Jis akcininkų susirinkime buvo išrinktas į (duomenys neskelbtini) Tarybą (kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas), kurios pirmininkas buvo G. P.. Tačiau kaip Tarybos narys jokios veiklos nevykdė, kiek pamena, buvo tik vienas ar du posėdžiai. Pažymėjo, kad bankui vadovavo Valdyba, Taryba buvo tik kaip stebėtojas. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, nes viską geriau prisiminė.

Jam G. P. nurodymu yra tekę važiuoti tvarkyti paskolų į banką, tačiau pažymėjo, jog atlikdavo tik tarpininko vaidmenį, t.y palydėdavo į banką, jokių klausimų dėl paskolų nederindavo, tai darydavo įmonių direktoriai, kiek pamena, netikrindavo ir pateiktų dokumentų. Vykdydavo G. P. nurodymus, nes kitaip galėjo būti atleistas, nors realių grasinimų atleisti iš darbo nebuvo. Į banką važiuodavo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, kaip (duomenys neskelbtini) Tarybos narys į banką nėra važiavęs. Kadangi pats nedalyvavo paskolų paėmimo procesuose, tai jam nėra žinomi faktai, kad G. P., kaip Tarybos narys, duotų kam nors paliepimus ar nurodymus dėl paskolų išdavimo. Tuomet kaltinamasis turėjo autoritetą visoje Lietuvoje ir faktiškai rūpinosu visais klausimais.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepamena, E. G. pavardė girdėta - artimai nepažįsta, bendravo su juo tiek, kiek tai lietė paskolą, kuomet jis tarpininkavo, kartu važiavo į banką, kaip viskas vyko dabar neprisimena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.18 b.l. 33-36).

Nepamena ir kompanijos „(duomenys neskelbtini)“, tačiau teisėjui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 18, b.l. 24-32), juos patvirtino.

S. D. teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir kitus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.14, b.l. 76-77; 78-79; 80; 81 -90; t.20, b.l. 13-17; 79-83).

Apklausiama liudytoja V. B. parodė, kad G. P. pažįsta, teko bendrauti darbo reikalais. Ji 1992-1995 metais dirbo investicinėse akcinėse bendrovėse „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini) ir partneriai“, „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere.

Bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ teko girdėti, ji dalyvavo paskolos pasirašyme, sumos nepamena, palaiko anksčiau duotus parodymus. Kodėl ji pasirašinėjo paskolą, dabar pasakyti negali, galimai ją priėmė dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, o paskui atleido. Į (duomenys neskelbtini) dėl paskolos važiavo dviese su R. U.. Reikėjo pasirašyti sutartį ir atsidaryti sąskaitą, norint naudoti tą paskolą. Paskolą pasirašė ji ir kažkas iš banko darbuotojų, kiek pamena, tai nebubo banko vadovas. Vėliau su šia bendrove jokių reikalų neturėjo. Patvirtino teisėjo pagarsintus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.20, b.l. 152-155).

Ji, kaip IAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri priklausė (duomenys neskelbtini), buhalterė dalyvavo ir šios bendrovės paskolos pasirašyme. Pažymėjo, jog palaiko parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.22., b.l. 4,5; t.23, b.l. 31). Į banką važiavo kartu su IAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore E. S. ir, gali būti, jog su jomis važiavo ir A. D.. Ji su E. S. turėjo tik įmonės pažymėjimą ir spaudą, o dokumentai buvo pas A. D.. Kaip suprato, A. D. buvo (duomenys neskelbtini) valdybos įgaliotas žmogus, turėjęs joms padėti, nes jos neturėjo patirties. Važiuodamos jos iš anksto žinojo, kad jau buvo IAB „(duomenys neskelbtini)“ Valdybos sprendimas dėl paskolos, taip pat gali būti, kad Valdyba prieš tai tarėsi su banko vadovybe. Kas pateikė verslo planą – nežino. Pasirašant paskolos sutartį, liudytojos manymu, IAB „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė kažkokį turtą. V. B. pažymėjo, jog nei ji, nei bendrovės direktorė S. šios paskolos gavimo aplinkybių gerai nežinojo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja V. Ž. parodė, jog G. P. asmeniškai nepažįsta. Nuo 1992 m. rudens dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o nuo 1994 m. iki 1996 m. - Kauno holdingo kompanijoje kaip finansų agentė indėlių grąžinimo pareigose.

Liudytoja apie IAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą nieko pasakyti negalėjo. Ji galėjo būti šios bendrovės Tarybos nare, tačiau nieko nežino apie paskolas, nepamena ir Tarybos posėdžių. Pažymėjo, jog palaiko teisėjo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuomet geriau viską prisiminė (t.22, b.l. 11).

Apklausiama liudytoja E. M. Š. parodė, kad G. P. asmeniškai nepažįsta, anksčiau siejo darbiniai santykiai. Ji dirbo Transporto skyriuje juriste, kuris priklausė „(duomenys neskelbtini)“. Ji ruošdavau įstatus, įsakymus, sutartis, t.y viską, kas susiję su teisine veikla.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas girdėtas, tačiau detaliau neprisimena. Teisėjui pagarsinus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.14, b.l. 23), patvirtino, jog rengė dokumentus dėl akcijų pardavimo. Paaiškino, jog dokumentai buvo pateikti be datos, nes tai buvo projektai. Ant protokolo pasirašė kaip kviestinė sekretorė, nes „(duomenys neskelbtini)je“ nedirbo. Kiek rengė akcijų pirkimo-pardavimo protokolų nepamena, tvirtina savo ankstesnius parodymus.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. J. parodė, jog G. P. pažįsta. Jis dirbo (duomenys neskelbtini) Tarptautinio departamento direktoriumi. Tiesiogiai su G. P. bendravo nedaug, darbo reikalų neturėjo, tiesiog pasikalbėdavo posėdžiuose.

Jo darbas buvo susijęs su paskolomis tik pereinamuoju laikotarpiu (maždaug apie pusę metų), galimai 1993-1994 m. – jis vykdė operacijas valiuta, vėliau visas paskolas perėmė Paskolų komitetas. Dėl kreditų gavimo jis sprendė ne vienas - prašymus jis nukreipdavo į Technologinį skyrių, kur būdavo surenkami duomenys, jei viskas būdavo gerai, jis pavesdavo paruošti sutartį ir ją patvirtindavo. Sprendimą dėl paskolos išdavimo priimdavo jis, jam nereikėjo tartis su Valdyba ar Taryba. Išduodant paskolą garantas buvo būtinas, tada vertintojų nebūdavo, jie patys vertindavo garanto realią vertę.

Vėliau, įkūrus Paskolų komitetą, su kreditais jis nebedirbo, nors posėdyje gal ir galėjo dalyvauti, bet tai nebuvo jo pareiga. Paskolų komitetui vadovavo K. D.. Ar G. P. turėjo kokią įtaką išduodant paskolas, nežino. Tačiau kaltinamasis buvo gerbiamas kaip banko Pirmininkas. Jis pats jokių prašymų ar paliepimų iš G. P. nėra gavęs. Taip pat jokių prašymų ar paliepimų nėra gavęs ir iš iš kitų Tarybos narių.

Liudytojas negalėjo pasakyti, kas tuo metu buvo atsakingas už paskolų sąlygų ir taisyklių nustatymą, tik pažymėjo, jog sutarčių šablonus vertė iš užsienio bankų blankų patys, nes Lietuvos Bankas taisyklių nebuvo nustatęs taisyklių, taigi jie patys kūrė taisykles ir teikė tvirtinti Valdybai. Šios taisyklės buvo privalomos visiems banko darbuotojams. J. J. pažymėjo, jog jis nepamena atvejo, kad be garanto būtų išduota paskola. Jo manymu, tokiu atveju, tas, kas išdavė paskolą, būtų nubaustas, tačiau nežino, ar buvo koks organas, atsakingas už taisyklių kontrolę.

Apklausiama liudytoja E. S. parodė, kad G. P. pažįsta, tiesioginių darbo reikalų neturėjo, tačiau žinojo, jog jis yra (duomenys neskelbtini)prezidentas. Ji dirbo IAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore. Prieš tai ji dirbo (duomenys neskelbtini) ir už gerus darbo rezultatus jai, berods V. I., pasiūlė tapti IAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore.

Visus sprendimus priimdavo IAB „(duomenys neskelbtini)“ Valdyba, kurią sudarė trys nariai, kas buvo nariais – nepamena, nes jie nuolat keitėsi (kažkuriuo metu buvo G. M. ir R. Š.). Pagal Valdybos sprendimą ji su finansininke V. B. yra važiavusi į (duomenys neskelbtini) dėl paskolos, kartu važiavo ir A. D. (kiek jai žinoma, jis dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau konkrečių pareigų nežinojo), paskolos dydžio neatsimena. Tarpininkavo V. I., ji tiesiog vykdė jos nurodymus. Kam ta paskola bus panaudota, joms nebuvo žinoma. Ji, kaip direktorė jokių sprendimų nepriiminėdavo, o tik vykdydavo V. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus, į nurodymų turinį nesigilindavo, buvo nepatyrusi ir nežinodavo, kas vyksta. Ji buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina savo duotus parodymus, nes tuomet geriau atsiminė visas aplinkybes.

Teisėjui pagarsinus jos parodymus (t. 22, b.l. 88), E. S. neatsiminė, ar pasirašinėjo ant paskolos paraiškos, verslo plano ar kitų dokumentų, tačiau parodžius dokumentą patvirtino, jog tai jos parašas.

G. P. jai nebuvo autoritetas, nes jokių tiesioginių darbo reikalų su juo nėra sprendusi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas S. G. parodė, jog G. P. pažįsta, palaikė tiek darbo, tiek ir asmeninius santykius. Jis apie 20 metų dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiose pareigose, pabaigoje – direktoriumi. (duomenys neskelbtini)įsigijo „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir tapo įmonės akcininkais. Jam, kaip direktoriui teko dalyvauti privatizavime. 1993 m. vasarą įmonė pradėjo žlugti. Iš (duomenys neskelbtini) buvo paimta 4 mln. Lt žmonių atlyginimams išmokėti, kiti kreditai buvo naudojami investicinei veiklai, investuojant į tuo metu stiprias įmones, tokias kaip „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“.

Nupirkus „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, o vėliau jas pardavus, AB „(duomenys neskelbtini)“ užsidirbo 250 000 Lt. Tačiau buvo aišku, kad įmonė neišsilaikys. Liudytojas pažymėjo, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo (duomenys neskelbtini)sudėtyje, dalį AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų valdė koncerno įkurtos bendrovės. Sprendimą, kam parduoti AB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė Valdyba. G. P. nebuvo Valdybos sudėtyje, jis buvo Tarybos narys, todėl su juo AB „(duomenys neskelbtini)“ pardavimas nebuvo aptarinėjamas, pokalbiai vyko su kiekviena investicine bendrove. Dalį investicinių bendrovių atstovų jis pažinojo. Valdybos sprendimuose buvo nustatyta kaina, už kurią parduodama AB „(duomenys neskelbtini)“, kad būtų galima atsiskaityti su banku ir padengti kreditą, taip pat atsiskaityti už įmonės patirtas tiesiogines išlaidas. Sutartys su investicinėmis bendrovėmis buvo pasirašytos gana greit, AB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pervesta dalis pinigų, šie pinigai buvo investicinių bendrovių lėšos, tai nebuvo paskolos.

S. G. pažymėjo, jog jis buvo (duomenys neskelbtini)Tarybos narys, tarp kurių buvo ir G. P.. Taryboje buvo aštuoni ar devyni nariai, kiekvienas buvo atsakingas už konkrečią veiklą. Jo darbas buvo susijęs su elektronikos įmonėmis. Buvo rengiami tarybos posėdžiai, kurių metu aptarinėjami ekonominio vystimosi planai, kurie galėtų padėti vystytis įmonei. Nurodymų iš G. P., kuriuos reikėtų vykdyti nebuvo. Paskolų klausimų Taryba nespręsdavo, tai buvo sprendžiama individualiai kiekvienoje įmonėje ir tai spręsdavo tos įmonės valdyba.

Apklausiamas liudytojas E. M. parodė, kad G. P. pažįsta, susipažino sportuodami. Jis turėjo savo firmą, tačiau biznis nelabai sekėsi ir firmą teko uždaryti. G. P. tuo metu buvo (duomenys neskelbtini)prezidentas ir pasiūlė dirbti (duomenys neskelbtini)apsaugos skyriuje.

Paskui G. P. jam pasiūlė verslo planą bei tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. E. M. sutiko. Jis pasiėmė paskolą, kad taptų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku. Vėliau iš (duomenys neskelbtini) paėmė 1,5 milijono dolerių. Į susitikimą su (duomenys neskelbtini) valdytoju A. B. vyko su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sekretore, pavardės neprisimena, ir vairuotoju. S. D. pažįsta, tačiau jis su jais nevažiavo. A. B. peržiūrėjo dokumentus ir paskyrė susitikimą kitai dienai. Po savaitės atvažiavęs jis pasirašė už suteiktą paskolą, nesigilino, tiesiog pasirašė pateiktus dokumentus. Pinigai turėjo būti pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Su šiais pinigais jis nieko nespėjo padaryti, nes po 1,5 mėnesio viskas buvo areštuota. Teisminio nagrinėjimo metu jis sužinojo, kad tie pinigai išplaukė iš sąskaitos, nors jis jų niekur nepervedė. (duomenys neskelbtini) paskola grąžinta nebuvo.

Teisėjui pagarsinus E. M. parodymus (t.13, b.l. 157-159, 160-164; t.18, b.l. 88-90, 93-95; t.20, b.l. 140-142), liudytojas patvirtino, jog parodymai yra teisingi ir galima jais vadovautis, tačiau atkreipė dėmesį, jog garsinant protokolus jam užkliuvo frazė, kad, neva „jei nesutiksiu, turėsiu išeiti iš darbo“. E. M. pažymėjo, jog G. P. jam taip nėra sakęs, todėl jis duodamas parodymus taip sakyti negalėjo, šiame protokole yra klaida. Liudytojas pripažino, kad kaltinamasis, kaip (duomenys neskelbtini)prezidentas, turėjo autoritetą.

Teisiamajame posėdyje AB „Turto bankas“ atstovė O. S. parodė, jog yra pareikštas civilinis ieškinys 18 693 918,44 Lt sumai. AB „Turto bankas“ manymu, yra surinkta pakankamai įrodymų, kad G. P. savo nusikalstamais veiksmais padarė žalą, todėl prašo priteisti šią sumą.

Sumas reiktų priteisti solidariai pagal jau anksčiau įsiteisėjusį teismo nuosprendį, kur priteista iš K. D., A. B. ir E. G. solidarios skolos ankstesniu teismo nuosprendžiu. Ši suma yra padengta, tai yra – 21 920,70 Lt ir liko 4 490 759,20 Lt. Ankstesniu nuosprendžiu priteistos iš K. D., E. B. ir R. U. solidarios skolos, kur padengta 1 714 839 Lt ir liko solidari suma kartu su G. P. - 4 885 160,99 Lt. Ankstesniu nuosprendžiu priteistos sumos iš K. D., E. B. ir E. M. solidarios sumos padengta 15 894,74 Lt ir liko nepadengta solidarios skolos su G. P. - 4 104605,26 Lt. AB „Turto bankas prašo solidariai kartu su anksčiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu priteisti šias sumas.

AB „Turto bankas“ atstovė O. S. pažymėjo, jog civilinis ieškinys yra apskaičiuotas remiantis susiklosčiusia Aukščiausiojo teismo praktika, t.y. dolerio ir lito kursas apskaičiuojamas oficialiai tos dienos, kai reikėjo grąžinti paimtą kreditą, ar skolą, patvirtintu kursu. Tuo metu patvirtintas valiutos kursas buvo 1 doleris: 4 litai.

AB „Turto bankas“ prašo priteisti kartu su įsiteisėjusiu nuosprendžiu galutinę sumą - 13 480 525,55 Lt. Be to, iš kaltinamojo G. P. AB „Turto bankas“ prašo priteisti 5 160 777,44 Lt. skolos, susijusios su IAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos suteikimu. Šią skolą sudaro: 2 664 245,36 Lt – paskola, 1 662 566,43 Lt - nesumokėtos, priskaičiuotos palūkanos, 833 929,65 Lt - delspinigiai.

G. P. kaltinamas tuo, kad būdamas AB „ (duomenys neskelbtini) ( (duomenys neskelbtini) ) Tarybos pirmininku bei asociacijos „ (duomenys neskelbtini)“ ( (duomenys neskelbtini)) prezidentu, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininku A. B., (duomenys neskelbtini) pavaduotoja–Paskolų komiteto pirmininke K. D. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. G., organizavo didelės vertės svetimo – (duomenys neskelbtini) turto–piniginių lėšų, buvusių A. B. ir K. D. – žinioje ir patikėtų E. G., iššvaistymą, o būtent:

jis 1995 metų gegužės mėnesį banko ir „(duomenys neskelbtini)“ įmonių vadovams E. G. nurodydamas (duomenys neskelbtini) paimti, o K. D. bei A. B. nurodydamas išduoti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ 4 512 680 litų paskolą be turto įkeitimo, ir dalį paskolos – 512 680 litų pervesti į G. Š. personalinės įmonės sąskaitą, o 4 mln. litų pervesti į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 1995-05-08 (duomenys neskelbtini) patalpose (duomenys neskelbtini), K. D. kabinete, dalyvaujant A. B., K. D. ir E. G. pasirašius paskolos sutartį dėl 4 512 680 litų paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ be turto įkeitimo ar kito prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo, (duomenys neskelbtini) 1995-05-08 suteikus paskolą ir pinigines lėšas tą pačią dieną pervedus į G. P. nurodytų gavėjų sąskaitas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bankui nesugražinus, organizavo didelės vertės svetimo – (duomenys neskelbtini) turto – 4 512 680 litų iššvaistymą.

Taip pat jis kaltinamas tuo, kad eidamas aukščiau nurodytas pareigas (duomenys neskelbtini) bei asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininku A. B., Valdybos pirmininko pavaduotoja – Paskolų komiteto pirmininke K. D. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi R. U., organizavo didelės vertės svetimo – (duomenys neskelbtini) turto – piniginių lėšų, buvusių A. B. ir K. D. žinioje ir patikėtų R. U., iššvaistymą, o būtent:

1995 metų rugpjūčio mėnesį G. P., A. B. ir K. D. susitarimo pagrindu bankui 1995-04-26 suteikus neregistruotą apskaitoje garantiją Nr. 16-840 ir 1995-05-02 suteikus neregistruotą apskaitoje garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis (duomenys neskelbtini) besąlygiškai įsipareigojo sumokėti visus priklausančius mokėjimus, kuriuos „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolins įmonei „(duomenys neskelbtini)“, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 1995-04-21 Kredito sutartį gavus iš „(duomenys neskelbtini)“ 2 mln. JAV dolerių paskolą ir jos nesugražinus, kaltinamasis, siekdamas iš dalies padengti „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą „(duomenys neskelbtini)“ , K. D. ir A. B. nurodydamas suteikti paskolą be turto įkeitimo ar kito prievolių pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigines lėšas pervesti „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimui „(duomenys neskelbtini)“ padengti, o R. U. nurodydamas pasirašyti dokumentus dėl 1 225 000JAV dolerių paskolos gavimo, 1995-08-25 K. D. ir R. U. pasirašius paskolos sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, bankui išdavus paskolą ir 1995-08-29 pinigines lėšas pervedus į sąskaitą banke „(duomenys neskelbtini)“, Danijoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bankui nesugražinus, organizavo didelės vertės svetimo - (duomenys neskelbtini) turto – 4,9 mln. litų iššvaistymą.

Be to, G. P. kaltinamas tuo, jog eidamas aukščiau nurodytas pareigas (duomenys neskelbtini) bei asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. B., K. D. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. M., organizavo didelės vertės svetimo – (duomenys neskelbtini) turto – piniginių lėšų, buvusių A. B. ir K. D. žinioje ir patikėtų E. M., iššvaistymą, o būtent:

1995 metų spalio mėnesį jis, A. B. ir K. D. susitarimo pagrindu bankui 1995-04-26 suteikus neregistruotą apskaitoje garantiją Nr. 16-840 ir 1995-05-02 suteikus neregistruotą apskaitoje garantiją Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis (duomenys neskelbtini) besąlygiškai įsipareigojo sumokėti visus priklausančius mokėjimus, kuriuos „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolins įmonei „(duomenys neskelbtini)“, asociacijai „(duomenys neskelbtini)“ pagal 1995-04-21 Kredito sutartį gavus iš „(duomenys neskelbtini)“ 2 mln. JAV dolerių paskolą ir jos nesugražinus, G. P., siekdamas padengti „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą „(duomenys neskelbtini)“, K. D. ir A. B. nurodydamas suteikti paskolą be turto įkeitimo ar kito prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pinigines lėšas pervesti „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimui „(duomenys neskelbtini)“ padengti, o E. M. nurodydamas pasirašyti dokumentus dėl 1 030 125 JAV dolerių paskolos gavimo, 1995-10-23 K. D. ir E. M. pasirašius paskolos sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 1 030 125 JAV dolerių paskolos, bankui išdavus paskolą ir šias pinigines lėšas pervedus į „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“, UAB “(duomenys neskelbtini)“ paskolos bankui nesugrąžinus, organizavo didelės vertės svetimo – (duomenys neskelbtini) turto – 4 120 500 litų iššvaistymą.

Be to, G. P. kaltinamas tuo, jog būdamas (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininku bei „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu , iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininko pavaduotoja-Paskolų komiteto pirmininke K. D., organizavo didelės vertės svetimo - (duomenys neskelbtini) turto - piniginių lėšų, buvusių K. D. žinioje, iššvaistymą, o būtent:

1995 metų kovo mėnesį nurodydamas K. D. suteikti paskolą IAB „(duomenys neskelbtini)“ ir žadėdamas įkeisti akcijas, 1995-03-28 K. D. nepareikalavus paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo užtikrinimo garantijų, neatlikus kliento finansinės būklės analizės ir pasirašius kredito sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir IAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl 2 678 750 litų paskolos suteikimo be prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimo, 1995-03-28 (duomenys neskelbtini) suteikus paskolą ir minėtą pinigų sumą pervedus į AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini) padengti šios bendrovės negrąžintai paskolai, IAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos bankui nesugrąžinus, organizavo didelės vertės svetimo – (duomenys neskelbtini) turto – 2 678 750 litų iššvaistymą. Tokiu būdu, G. P. kaltinamas tuo, kad būdamas AB „(duomenys neskelbtini)“ Tarybos pirmininku bei asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentu pažeidė banko veiklą reglamentuojančių normatyvinių dokumentų reikalavimus bei duodamas aukščiau aptartus neteisėtus nurodymus dėl paskolų išdavimo savo veiksmais organizavo (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų iššvaistymą.

Baudžiamosios bylos medžiaga tvirtina, kad 1993-10-21 Visuotiniame akcininkų įgaliotinių susirinkime kaltinamasis, tuomet jau buvęs (duomenys neskelbtini)koncerno prezidentu, buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininku, o A. B. – banko Valdybos pirmininku ( t. 5., b.l. 42-43 ). Byloje nagrinėjamų paskolų išdavimo metu - 1995 metais - Komercinių bankų veiklą reglamentavo Lietuvos Respublikos 1994-12-21 „Komercinių bankų Įstatymas“ Nr. I-720, kurio 18 straipsnio 9 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad banko Taryba stebi ir analizuoja banko Valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą, valdymo organizavimą, kapitalo rentabilumą, atlieka finansinės būklės įvertinimą. Taigi, pagal nurodytą įstatymą (duomenys neskelbtini) Taryba, kurios darbui vadovavo G. P., privalėjo stebėti ir analizuoti banko Valdybos veiklą, finansinių išteklių naudojimą bei daryti finansinės būklės įvertinimus. Komercinių bankų Įstatymo 30 straipsnyje pabrėžta, jog bankai prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti gali priimti įkeitimui materialines vertybes, sudaryti turto įkeitimo, garantijos, laidavimo ar kitas sutartis, neprieštaraujančias Lietuvos Respublikos įstatymams. Be to, bankas gali pareikalauti iš kredito gavėjo per tą laiką, kol jis naudojasi paskola, pateikti informaciją ar dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei įvertinti.

Aukščiau minėtos Komercinių bankų Įstatymo nuostatos buvo įtvirtintos ir (duomenys neskelbtini) Statuto 9 straipsnyje, kur nurodoma, jog bankas tiria ir prognozuoja klientų ekonominę ir finansinę būklę bei pelningai panaudoja kredito išteklius ( t. 3., b.l. 29-46 ). Statuto 13.8 straipsnis nustato, kad bankas turi teisę priimti kreditams apdrausti neįkeistas prekes, vertybinius popierius bei materialines vertybes, o (duomenys neskelbtini) Statuto 27 straipsnyje pažymėta, jog banko Taryba stebi banko Valdybos veiklą, tikrina, kaip naudojami finansiniai ištekliai, ar tinkamai tvarkoma buhalterinė-finansinė apskaita, banko dokumentai. Taigi, matyti, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) Taryba bei jos pirmininkas G. P. ne tik pagal Lietuvos Komercinių bankų Įstatymą, bet ir pagal banko Statuto reikalavimus buvo įpareigoti tirti klientų ekonominę ir finansinę būklę ir pelningai naudoti kreditus. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagal minėtus normatyvinius aktus (duomenys neskelbtini) Taryba ir atitinkamai jos pirmininkas-kaltinamasis turėjo stebėti banko Valdybos veiklą, tikrinti, kaip naudojami finansiniai ištekliai, ar tinkamai tvarkoma buhalterinė-finansinė apskaita ir banko dokumentai. Teismo manymu byloje yra surinkta pakankamai duomenų patvirtinančių, jog kaltinamasis G. P., būdamas (duomenys neskelbtini) Tarybos Pirmininku, netinkamai vykdė šias savo pareigas, nes neefektyviai stebėjo pats bei neorganizavo banko Valdybos veiklos kontrolės, finansinių išteklių naudojimo, nesiėmė reikiamų priemonių prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymą užtikrinti įstatymų numatytomis priemonėmis, nepareikalavo iš banko Valdybos suteikiant kreditus prognozuoti klientų ekonominę ir finansinę būklę bei pelningai naudoti kredito išteklius. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad Banko Taryba tikrintų Valdybą finansinių išteklių panaudojimo klausimu. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis parodė, kad (duomenys neskelbtini) Taryba bei jis kaip Pirmininkas neturėjo savo personalo tam, kad užtikrinti aukščiau nurodytų Banko Tarybai keliamų reikalavimų įgyvendinimą, todėl tik stebėjo Valdybos veiklą. Darytina išvada, kad toks G. P. pasiteisinimas dėl netinkamos banko Valdybos darbo kontrolės yra nepagrįstas, nes tai daryti jis buvo įpareigotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Komercinių bankų Įstatymu ir (duomenys neskelbtini) Statutu.

Pažymėtina tai, kad (duomenys neskelbtini) Valdybos 1993-09-03 Nutarimu Nr. 57 buvo patvirtintos laikinos kreditavimo taisyklės ( tvirtina t. 5., b.l. 31-34, t. 22., b.l. 146-149 ), kurios pakankamai išsamiai reglamentavo paskolų suteikimo tvarką, skolininkų pateikiamų dokumentų paketą, paraiškos paskolai gauti analizės atlikimą bei paskolų grąžinimo kontrolę. Pagal nurodytų taisyklių 1.3 str. teikiant paskolas turėjo būti siekiama jų tikslinio ir efektyvaus panaudojimo, grąžinimo nustatytais terminais. Be to, (duomenys neskelbtini) 1993-10-03 buvo patvirtintos kredito analizės skyriaus nuostatai, kuriuose apibūdintos šio skyriaus funkcijos, tai yra šių nuostatų paskirtis buvo ruošti medžiagą kreditavimo klausimais, analizuoti paraiškas paskoloms išduoti, teikti apibendrintą medžiagą paskolų komitetui ( tvirtina t. 22., b.l. 150-153 ). Pastebėtina ir tai, kad paminėtus banko su paskolų išdavimu susijusius dokumentus patvirtino (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininiko pavaduotoja - Paskolų komiteto pirmininkė K. D.. G. P. kaip banko Tarybos pirmininkui minėtų vidaus banko veiklą reglamentuojantys dokumentai turėjo būti žinomi, o jis pagal atliekamas pareigas privalėjo tikrinti arba organizuoti Valdybos finansinių išteklių panaudojimo patikrinimus. Tačiau kaltinamasis šios savo pareigos nevykdė ir net pats ne vieną kartą pažeidė (duomenys neskelbtini) nustatytą paskolų išdavimo tvarką, kas yra nustatyta šioje byloje. Be to, jis kaip banko Tarybos pirmininkas netinkamai vykdė Paskolų komiteto darbo kontrolę bei nesiėmė priemonių siekiant užtikrinti, kad sprendžiant paskolų išdavimo klausimus būtų griežtai prisilaikyta aukščiau minėtų banke patvirtintų kreditavimo taisyklių bei kredito analizės skyriaus nuostatų. Tai patvirtina bylos medžiaga. (duomenys neskelbtini) Valdybos Pirmininko 1993-08-04 įsakymu Nr. 81 buvo sudarytas Paskolų komitetas, kuris vėliau iš dalies buvo keičiamas. Šiuo įsakymu buvo nustatyta, kad nuo 1993-08-05 paskolos gali būti išduodamos tik leidus paskolos komitetui.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja M. J. – kredito skyriaus viršininkė – teisiamajame posėdyje parodė, kad ji vadovaudamasi banko laikinosiomis kreditavimo taisyklėmis su skyriumi rengdavo dokumentus paskolų išdavimui. M. J. pažymėjo, jog paprastai buvo reikalaujama iš anksto garanto pateikimo ar kokio kito turtinio užstato, tai yra, jau sudarant paskolos sutartį, buvo žinoma, kokios garantijos formos bus pateiktos. Tačiau ji neatmeta galimybės, jog buvo atvejų, kai kredito užtikrinimas galėjo būti gautas vėliau nei paskola. Liudytojos vadovaujamas skyrius buvo pavaldus K. D., todėl M. J. vykdė visus K. D. nurodymus. Liudytojas P. K. paaiškino, kad apie metus laiko dirbdamas (duomenys neskelbtini) juridinio skyriaus viršininku buvo ir Paskolų komiteto nariu. Paskolų komiteto darbui vadovavo K. D., savo darbe komitetas vadovavosi patvirtintomis taisyklėmis, Lietuvos Komercinių bankų įstatymu ir Civiliniu kodeksu. Paskolų buvo išduodama daug, todėl jis neprisimena paskolų suteikimo aplinkybių bei jų gavėjų pavadinimų. P. K. pažymėjo, kad būdamas Paskolų komiteto nariu, jis ne visada susipažindavo su komitetui pateiktais dokumentais, nes kartais jie būdavo pateikiami ir pavėluotai. Liudytojas taip pat nurodė, kad paskolos buvo išduodamos ir be garantų ar įkeitimo, tačiau tai buvo tik išimtiniais atvejais ir jo nuomone priklausė nuo kliento patikimumo, kokios jo pajamos bei kokios perspektyvos. Apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB“(duomenys neskelbtini)“ suteiktas paskolas nieko konkrečiai negali pasakyti. Liudytoja J. L. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) Kreditų analizės viršininke ir tuo pačiu buvo Paskolų komiteto nare, su G. P. tiesiogiai nebendravo. Pažymėjo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, IAB „(duomenys neskelbtini)“ ji neatsimena, taip pat jai negirdėtos E. G., R. U., E. M. pavardės. Banke buvo nustatyta paskolų išdavimo tvarka , dėl paskolų išdavimo buvo priimti vidaus norminiai aktai, tačiau J. L. pateikiamą medžiagą paskolai gauti matydavo tik apibendrintai, tai yra patį faktą, kad yra įkeitimas ar garantija, tačiau pripažino, jog į pateikiamą medžiagą paskolai gauti nesigilino, o be garantijos kreditai buvo išduodami tik išimtiniais atvejais. Liudytojas A. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) dirbo juridinio skyriaus viršininku bei buvo Paskolų komiteto narys. Šio komiteto posėdžiuose dalyvavo, tačiau jo dalyvavimas buvo tik formalus, todėl jis apie paskolų suteikimą konkrečiau nieko negali pasakyti. Liudytoja M. Ž. nurodė, kad buvo Paskolų komiteto nare, komiteto darbo reglamento nebuvo, todėl posėdžiai vykdavo supaprastinta tvarka, tai yra sprendimai buvo priimami ne visada įsigilinus į paskolų gavėjų pateikiamą medžiagą. Liudytoja D. K. paaiškino, jog buvo Paskolų komiteto narė, tačiau asmeniškai nieko nedarė ir nedalyvavo visuose komiteto posėdžiuose, nors tokie ir vykdavo. Liudytojas J. J. posėdyje paaiškino, kad dirbo (duomenys neskelbtini) tarptautinio departamento direktoriumi, jo darbas buvo susijęs ir su paskolų išdavimu. Suteikiant paskolas jis griežtai reikalavo garanto suteikimo bei kitų dokumentų, numatytų banko kreditavimo taisyklėse pateikimo. Be to, pagal kreditavimo taisykles buvo būtina tikrinti ir kredito gavėjo patikimumą, jo galimybę grąžinti paskolą. Tokiu būdu atsižvelgiant į aukščiau nurodytų liudytojų- (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto narių parodymus - teismo manymu yra pagrindas teigti, jog šio komiteto posėdžiuose paskolų suteikimo klausimai buvo svarstomi formaliai, komiteto nariai tinkamai nesigilino į pateikiamų kreditų gavėjų medžiagas, o kartais sprendimus dėl paskolų išdavimo priimdavo net nepareikalavus šių sutarčių įvykdymą užtikrinančių priemonių ( garantijų ), neįvertinus klientų patikimumo bei tuo nesilaikė patvirtintų laikinųjų kreditavimo taisyklių. Dėl nurodytų priežasčių banko piniginės lėšos buvo naudojamos neefektyviai, o banko Taryba vadovaujama G. P., netikrinusi Valdybos veiklos, jos valdymo organizavimo, nedariusi finansinės būklės perspektyvinio įvertinimo tuo pažeidė jau minėtus Lietuvos Respublikos Komercinių bankų Įstatymo bei (duomenys neskelbtini) Statuto reikalavimus.

Byloje G. P. kaltinamas tuo, kad jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas –(duomenys neskelbtini) piniginių lėšų iššvaistymus – organizavo pasinaudodamas savo kaip šio banko Tarybos Pirmininko ir „(duomenys neskelbtini)“ Prezidento autoritetu ir įtaka.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis teigė, jog banko darbuotojai negalėjo jo bijoti, nes jis neturėjo teisės atleisti jų iš darbo arba kitokiu būdu paveikti. G. P. tvirtino, kad jo autoritetas ir įtaka nebuvo tiesioginiai, o jis suteikiant paskolas niekam nedarė spaudimo. Kaltinamasis, pripažindamas posėdyje, kad būdavo atvejų kai iki paskolos suteikimo jam skambindavo banko Valdybos Pirmininko pavaduotoja – Paskolų komiteto Pirmininkė K. D. ir klausdavo G. P. nuomonės dėl tam tikrų juridinių asmenų finansinės būklės, tai tuomet jis apibūdindavo bendroves, norinčias gauti kreditus. Tačiau kaltinamojo nuomone tokio jo žodinio apibūdinimo paskolai išduoti neužtekdavo. Be to, posėdyje G. P. neneigė, kad kartais siekdamas pasiteirauti kodėl tam tikram ūkio subjektui neišduodamas kreditas, jis galėjo skambinti K. D..

Teismo manymu nurodyti kaltinamojo teiginiai apie tai, jog jis negalėjo paveikti banko vadovybės sprendžiant paskolų išdavimo klausimus bei tam daryti neturėjo atitinkamų įgalinimų, o jo autoritetas bei įtaka nebuvo tiesioginiai, panegiami teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų parodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja M. J.–banko kredito skyriaus viršininkė-posėdyje pažymėjo, kad G. P. kaip (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininkas sprendžiant paskolų išdavimo klausimus Paskolų komiteto posėdžiuose nedalyvavo, tačiau jos nuomone galėjo įtakoti paskolos suteikimą, liudytojas A. D. – asociacijos (duomenys neskelbtini)finansininkas - parodė, jog kaltinamasis turėjo autoritetą kaip (duomenys neskelbtini)Prezidentas, liudytojas A. P. – Kauno holdingo kompanijos direktorius - nurodė, kad G. P. turėjo autoritetą visoje Lietuvoje. Apie kaltinamojo turimą autoritetą (duomenys neskelbtini) bei asociacijoje „(duomenys neskelbtini)“ teisiamajame posėdyje taip pat tvirtino ir kiti apklausti liudytojai: P. K. – (duomenys neskelbtini) teisininkas, V. Z. – AB (duomenys neskelbtini) Kauno skyriaus valdytojas, A. V. – finansų maklerių įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, R. P. – kaltinamojo brolis, verslo rinkos tyrimų asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ prezidentas, G. F. – AB „(duomenys neskelbtini) direktorius, G. M., V. K., S. D. – banko Tarybos narys, J. J. – (duomenys neskelbtini) tarptautinio departamento direktorius, S. G. – AB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius bei liudytojai R. U., E. M..

Kaltinamasis teigia, kad jis negalėjo paveikti (duomenys neskelbtini) vadovybės bei Paskolų komiteto sprendžiant kreditų išdavimo klausimus bei to nedarė. Tačiau liudytojų parodymai taip pat paneigia ir šį G. P. tvirtinimą. Liudytojas H. F. teisiamajame posėdyje parodė, jog E. G. asmeniškai liudytojui jų susitikimo metu sakė apie tai, jog (duomenys neskelbtini)prezidentas G. P. verčia jį imti didelį kreditą E. G. firmos vardu. Jau aukščiau minėta, kad M. J. - banko kredito skyriaus viršininkės - nuomone kaltinamasis kaip banko Tarybos Pirmininkas, galėjo įtakoti paskolos suteikimą. Liudytojas A. D., tuomet dirbantis asociacijos (duomenys neskelbtini)finansininku ir tuo pačiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisiamajame posėdyje paaiškino, jog G. P. duodavo jam nurodymus kaip asociacijos (duomenys neskelbtini)prezidentas. Be to, nurodymus liudytojui duodavo ir A. P.. Liudytojas G.J. F. pažymėjo, jog kiekvienoje struktūroje strateginius klausimus sprendžia aukščiausia vadovybė, o tuo metu G. P. ir A. P. buvo aukščiausi koncerno vadovai. Liudytojas V. K. posėdyje parodė, jog paskolų suteikimu rūpinosi G. P., kaip (duomenys neskelbtini)vadovas, D. bei liudytojas. V. K. nuomone, išduodant paskolas buvo ir kaltinamojo įtaka. Liudytojas G. B. posėdyje patvirtino, jog būtent asociacijos (duomenys neskelbtini)juristai įformino UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimą, o pinigus už parduotas akcijas G. B. gavo iš E. M.. S. D. parodė, kad būdamas (duomenys neskelbtini) Tarybos nariu, vykdė G. P. nurodymus, kaltinamojo nurodymais tarpininkavo paskolų gavime, važiuodavo į banką dėl paskolų įforminimo. Liudytojas nurodė, jog G. P. rūpinosi banko reikalais, o (duomenys neskelbtini) Taryba faktiškai nevykdė veiklos. Liudytojas S. G. paaiškino, jog kaltinamsis jam tiesioginių nurodymų kaip asociacijos (duomenys neskelbtini)prezidentas neduodavo, tačiau būdamas vadovu G. P. sprendė asociacijos strateginius bei kitus svarbius, susijusius su asociacijos veikla, klausimus. Aukščiau nurodyų liudytojų parodymai leidžia teismui padaryti išvadą apie tai, kad kaltinamasis, būdamas asociacijos (duomenys neskelbtini)prezidentu bei tuo pačiu (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininku turėjo pakankamai didelį autoritetą bei įtaką šiose struktūrose ir todėl galėjo paveikti banko Valdybos vadovybę sprendžiant paskolų suteikimo klausimus. Tai seka ir iš paties G. P. parodymų teisiamajame posėdyje, nes jis pats pripažįsta, kad banko Valdybos pirmininko pavaduotoja – Paskolų komiteto pirmininkė - K. D. dar iki paskolų išdavimo siekiant išsiaiškinti kreditų gavėjų finansinę būklę, skambindavo kaltinamajam, o kartais jai skambindavo ir pats G. P.. Teismo nuomone šios aplinkybės taip pat patvirtina kaltinamojo autoritetą bei jo įtaką sprendžiant paskolų išdavimo klausimus. Pažymėtina tai, jog K. D. žinioje ir buvo (duomenys neskelbtini) piniginės lėšos. G. P. iniciatyva suteikiant paskolas ypatingai akivaizdžiai seka iš liudytojų R. U., E. G., E. M. parodymų, kurie bus aptarti žemiau.

Žemesnės instancijos teismas

Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ 4512680 litų paskolos suteikimo ir iššvaistymo organizavimo.

Apklaustas teisiamajame posėdyje šioje kaltinimo dalyje G. P. parodė, kad nieko bendro su šia paskola neturi, jos išdavimo bei panaudojimo klausimų nesprendė. E. G. į kaltinamąjį dėl šio kredito gavimo nesikreipė, o paskolos suteikimu rūpinosi A. P., kuris tuomet buvo įtakingas ir atsakingas (duomenys neskelbtini) pareigūnas. Būtent jis ir organizavo paskolos suteikimą ir jos panaudojimą, nukreipdamas paskolos dalį G. Š. IĮ skolai padengti bei į (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Be to su šios paskolos suteikimu yra susiję K. D. ir A. B.. Paskolos suteikimo klausimą E. G. sprendė su K. D.. Tačiau tuomet kai buvo išduodama ši paskola, A. P. buvo išvykęs į Londoną. Todėl K. D. skambino G. P. dėl šios paskolos suteikimo, nes jai kilo abejonių, ar bus įkeistas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas. Telefoninio pokalbio metu kaltinamasis sakė K. D., kad šią paskolą vėliau garantuos A. P., įkeisdamas UAB „(duomenys neskelbtini)s-Ontario“ turtą. G. P. niekam nedavė nurodymų dėl gautų paskolos lėšų pervedimų ir tokių duomenų byloje nėra. Tuomet kartais (duomenys neskelbtini)grupės nariams buvo lengviau gauti kreditą ir net be jos užtikrinimo priemonių ( be garanto ). Kaltinamassis pabrėžė, jog nebuvo šios paskolos suteikimo organizatorius, su E. G. nebendravo, jo bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo (duomenys neskelbtini)sudėtyje. Todėl šioje kaltinimo dalyje neprisipažįsta kaltas, nors neneigia, jog A. P. laikinai išvykus į Londoną, iš dalies prisidėjo prie nagrinėjamos paskolos išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus šioje kaltinimo dalyje surinktus įrodymus teisiamajame posėdyje teismo manymu yra nustatyta ir įrodyta, kad G. P. organizavo 4512680 litų dydžio kredito suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo paskirstymą bei iššvaistymą.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja K. D. parodė, kad šiuo metu neatsimena, kada buvo suteiktos paskolos, susijusios su bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, IAB „(duomenys neskelbtini)“ bei kitos, nes jau praėjo daug laiko. Tuomet ji dirbo AB (duomenys neskelbtini) Valdybos pirmininko pavaduotoja ir tuo pačiu Paskolų komiteto pirmininke, o G. P. buvo šio banko Tarybos pirmininkas. Liudytoja pažymėjo, jog parodymus dėl visų jai žinomų aplinkybių apie banko suteiktą paskolą įmonei „(duomenys neskelbtini)‘ – išdavimą, jos grąžinimą ar negrąžinimą, ji yra davusi anksčiau, tai yra parengtinio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą apylinkės teisme 1999 metais ir tuos savo parodymus patvirtina, prašo jais vadovautis. K. D. nurodė, jog tuomet paskola galėjo būti suteikta ir pasitikėjimo pagrindu. Nagrinėjamų paskolų išdavimo momentu kaltinamasis buvo banko Tarybos pirmininku, todėl ji turėjo vykdyti jo nurodymus, tačiau išankstinio susitarimo tarp jos, G. P., A. B., A. P., E. G. kad bankas išduos pinigus nesilaikydamas nustatytos tvarkos, nebuvo. Liudytoja nurodė, jog nepamena, koks buvo G. P. dalyvavimas suteikiant paskolas. Šiuo metu K. D. negali patvirtinti, kad ji kaltinamojo nurodymu suteikdavo kreditus, nes jau praėjo apie 13 metų, tačiau jei jos ankstesniuose parodymuose buvo užfiksuota, jog G. P. duodavo jai nurodymus ką nors daryti, ir ji tai darė, šie parodymai yra teisingi. Tokiu būdu, K. D., kuri pagal užimamas (duomenys neskelbtini) pareigas turėjo įgalinimus teikti paskolas, patvirtino, kad ji vykdydavo banko Tarybos pirmininko G. P. nurodymus, o patvirtindama jos anksčiau duotų parodymų teisingumą tuo pačiu patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos iniciatoriumi buvo būtent kaltinamasis ir A. P.. Be to derinant paskolos išdavimą dalyvavo ir A. B.. Iš šios liudytojos parodymų matyti, jog suteikiant nagrinėjamą kreditą G. P. ir A. P. žadėjo įkeisti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas, tačiau jokių akcijų paskolai užtikrinti nepateikė, todėl paskola buvo išduota be garanto. Vėliau kaltinamasis žadėjo įkeisti turtą, bet ir tai nebuvo padaryta.

Iš aukščiau aprašytų liudytojo E. G. - UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus – parodymų seka, jog jis, norėdamas dalyvauti radijo paieškos tinklo steigimo Lietuvoje konkurse, kreipėsi į G. P., kaip tuo metu buvusį įtakingą asmenį ( (duomenys neskelbtini)koncerno prezidentą ir (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininką). Šis liudytojas posėdyje parodė, kad jam laimėjus nurodytą konkursą, paaiškėjo, kad šiam verslui reikia apie 4,5 mln. litų, tačiau banke E. G. buvo pasakyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal rodiklius negali gauti tokio dydžio paskolos. E. G. nurodė, kad vėliau G. P. jam skambino, ragino greičiau važiuoti į banką ir paimti kreditą. Kai jis su įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė J. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore bei buhalterė nuvažiavo į banką, jam būnant K. D. kabinete su A. B., K. D. išreiškė nepasitenkinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansine būkle ir todėl paskambino G. P.. Po jų telefoninio pokalbio E. G. buvo pasakyta, jog jis gali tvarkyti dokumentus paskolai gauti ir todėl jam nuėjus į kredito skyrių, M. J. sutvarkė kredito suteikimo dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kitą dieną finansininkas S. D. atnešė gautų paskolos lėšų paskirstymą bei pasakė, jog tai yra G. P. nurodymas. E. G. sutiko pervesti pinigus kitoms firmoms, suvokdamas, kad atsisakius tai daryti, jokio finansavimo tolimesniam verslui negaus. Todėl paskolos pinigai buvo pervesti G. Š. įmonei bei kitiems juridiniams asmenims. E. G. pažymėjo teisiamajame posėdyje, kad suprato, jog yra apgautas, nes kreditas buvo panaudotas ne pagal paskirtį ir nors vėliau G. P. įtikinėjo, kad šie pinigai bus grąžinti, tačiau tai nebuvo padaryta. Be to, liudytojas nurodė, jog anksčiau jo duoti parodymai apie nagrinėjamos paskolos gavimą atliekant tyrimą bei nagrinėjant bylą apylinkės teisme yra teisingi. Teismo nnuomone šie E. G. parodymai tiesiogiai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko paskola buvo gauta be turto įkeitimo ar kitokio garanto G. P. iniciatyva siekiant (duomenys neskelbtini)sudėtyje esančių įmonių skoloms padengti, nes būtent jis dėl šio kredito suteikimo tarėsi su K. D. bei žadėjo pasirūpinti paskolos gąžinimo užtikrinimu.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytojas H. F. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jo pažįstamas E. G. susitikimo metu sakė, kad G. P. liepė jam savo bendrovės vardu paimti didelį kreditą. Vėliau E. G. guodėsi, jog liko apgautas, nes jo paimtas kreditas buvo išdalintas kitoms įmonėms, nors jis tikėjosi šias lėšas nukreipti į savo verslą.

Liudytojas I. S. posėdyje patvirtino, jog būdamas G. P. kabinete, girdėjo telefoninį pokalbį tarp kaltinamojo, E. G. ir K. D., iš kurio suprato, kad E. G. (duomenys neskelbtini) gauna paskolą be turto įkeitimo. Tačiau ar minėto pokalbio metu G. P. K. D. žadėjo įkeisti turtą, pasakyti negali.

Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje patvirtindamas jo parengtinio tyrimo metu bei 1999 metais teisme duotus parodymus nurodė, jog 1995 metų gegužės mėn. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi. Tuomet E. G. buvo sakęs, kad yra galimybė (duomenys neskelbtini) gauti didelį kreditą, kurio gavimą organizuoja G. P.. Tačiau vėliau E. G. skundėsi, kad banke gautos paskolos lėšos buvo pervestos grupės (duomenys neskelbtini)įtakos sferoje esančioms įmonėms. Analogiškus parodymus davė liudytoja J. B. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, pažymėjusi, jog gavus paskolos pinigus, ji buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini)koncerną, kur jai buvo įteiktas raštas apie kredito lėšų pervedimą kitoms organizacijoms, nors jų bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ su tomis organizacijomis neturėjo jokių santykių.

Liudytojas S. D. posėdyje parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini)Tarybos nariu ir G. P. nurodymais važiuodavo į banką paskolų suteikimo klausimais, kuriuos aptardavo su K. D.. Taip pat važiavo į banką dėl kredito gavimo ir su E. G.. Iš esmės tokius klausimus sprendė banko Valdyba ir G. P..

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja M. J. – (duomenys neskelbtini) kredito skyriaus vadovė teisiamajame posėdyje patvirtino, jog K. D. davė liudytojai nurodymą parengti dokumentus dėl paskolos suteikimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors ši bendrovė neturėjo turto ir nevykdė veiklos, apie ką M. J. informavo K. D.. Nepaisant to ji davė nurodymą įforminti dokumentus dėl kredito išdavimo be garanto ir turto įkeitimo. Be to, K. D. davė duomenis, kur reikia nukreipti šios paskolos lėšas, tai yra G. Š. įmonės skolai padengti bei Komercijos ir kredito bankui.

Liudytojas A. B. mirė ( tvirtina t. 27., b.l. 150 ), todėl teismas vadovaujasi jo parodymais, duotais parengtinio tyrimo metu ( t., 19., b.l. 68-73, 76-77 ) bei bylos nagrinėjimo teisme metu 1999 metais ( t. 20). A. B. teigė, kad G. P. ir A. P. primindavo apie būtinybę už suteiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolą įkeisti turtą. Tačiau tai padaryti jie tik žadėjo, bet nepadarė.

Liudytojas G. Š. posėdyje patvirtino jo parenginio tardymo organams ir apylinkės teismui duotų parodymų teisingumą bei pažymėjo, jog 1995 metais (duomenys neskelbtini) be jokių garantų ir turto įkeitimo suteikė jam paskolą, kurią A. P. nurodymu jis pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)s“ sąskaitą. Vėliau kai buvo pasirašyta akcijų pardavimo sutartis, jo gauta banke paskola buvo padengta, tačiau jam nežinoma kas ją padengė.

Pažymėtina ir tai, jog apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2007-11-08 G. P. parodė, kad nedavė E. G. nurodymo nuvykti į banką ir paimti paskolą. Tačiau pažymėjo, jog atvykęs E. G. informavo G. P. apie tai, kad ima paskolą. Tuomet kaltinamasis paskambino K. D. dėl šio kredito suteikimo, tačiau jokių nurodymų veikti ne pagal įstatymus jai nedavė ( tvirtina t. 27, b.l. 9-11 ).

Atsižvelgiant į aukščiau minėtų liudytojų bei paties G. P. parodymus teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, jog paskola UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta kaltinamojo iniciatyva tik po jo telefoninio pokalbio su K. D., nes jos išdavimas be jokių užtikrinimo priemonių tapo galimas tik G. P. poveikio pasekmėje, deka jo autoriteto ir įtakingumo, nes K. D. vis dėlto abejojo dėl šio kredito suteikimo. Todėl būtent kaltinamasis ir organizavo šios paskolos išdavimą bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, kuri neturėjo turto ir nevykdė jokios veiklos, dėl ko nebuvo teisinio pagrindo suteikti jai tokio dydžio paskolos. Šiuo atveju G. P., suvokdamas paskolos išdavimą be užtikrinimo priemonių neturinčiai turto ir neveikiančiai įmonei, iš anksto sudarė sąlygas šiai paskolai negrąžinti. Be to, jis koordinavo nurodyto kredito paskirstymą, nurodydamas pervesti paskolos lėšas (duomenys neskelbtini)koncerno, tai yra jo vadovaujamos asociacijos, sudėtyje buvusioms įmonėms. Tai patvirtina jo suinteresuotumą kredito gavime. Pripažintina, kad suteikiant minėtą kreditą kaltinamasis veikė pakankamai aktyviai, kadangi ragino paimti šią paskolą E. G., ją išduoti paveikė K. D., o dokumentų įforminimui į banką nusiuntė S. D..

UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikta 4512680 litų dydžio paskola (duomenys neskelbtini)nebuvo sugrąžinta, o piniginės lėšos iššvaistytos.

Ši faktinė aplinkybė nustatyta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1999 m. birželio 10 d. nuosprendžiu ( tvirtina t. 20., b.l 164-178 ), kuris yra įsiteisėjęs bei galiojantis ( Vilniaus apygardos teismo 1999-10-19 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-01-25 Nutartys, t. 20 b.l. 179-195 ). Be to, ir šios baudžiamosios bylos medžiaga taip pat tvirtina apie tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotas kreditas buvo iššvaistytas. Tai seka iš jau minėtų liudytojų E. G., A. B., J. B., H. F., A. D., V. I. ir kitų parodymų bei rašytinių įrodymų.

Valstybės kontrolės 1997-04-14 surašytas aktas Nr. 120-76 „ Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditų gavimo pagrįstumo, jų panaudojimo teisėtumo ir atvaizdavimo bendrovės finansinėje atskaitomybėje revizijos rezultatų“ tvirtina, kad bendrovės išleistos akcijos pilnai nebuvo apmokėtos, įstatinis kapitalas per „Akcinių bendrovių“ įstatyme nustatytą laiką nesuformuotas. Ši bendrovė, turėdama tik 6000 litų įstatinį kapitalą, iš (duomenys neskelbtini) 1995-05-08 gavo 4512680 litų paskolą, o išduodant paskolą, bankas nepareikalavo garantijų kredito grąžinimo užtikrinimui. Šis revizijos aktas tvirtina, jog bendrovės „(duomenys neskelbtini)‘ gautos paskolos lėšos buvo pervestos G. Š. IĮ ir taip padengta šios įmonės skola bei į bendrovės sąskaitą AB „(duomenys neskelbtini)“, ir iš jos į IAB „Investicinė (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Be to šių lėšų dalis buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip padengta šios bendrovės negrąžinta paskola. Valstybės kontrolės aktu nustatyta, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)‘ sutarčių ar kitų dokumentų, pateisinančių gautos iš (duomenys neskelbtini) 4512680 litų paskolos lėšų pervedimus nurodytoms įmonėms, nepateikė, tačiau bendrovės apskaitoje „(duomenys neskelbtini)“ turtinių įsipareigojimų šioms įmonėms neturėjo. Revizijos aktas tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankui paskolos negrąžino, todėl Ūkinis teismas 1996-11-19 sprendimu iš bendrovės priteisė (duomenys neskelbtini) naudai 4512680 litų negrąžintos paskolos ( t. 16., b.l. 63-70 ).

1995-05-04 E. G. pasirašyta paraiška (duomenys neskelbtini) paskolai gauti, kurioje nenurodytas įmonės turimas turtas, vertė, draudimas. Prašoma suteikti 4513000 litų dydžio paskolą iki 1995-11-08, nurodoma paskolos garantija – nekilnojamas turtas- viešo maitinimo įmonė, paskolos tikslas – apyvartinių lėšų papildymui ( tvitina t. 16., b.l. 106-107 ).

1995-05-08 sutartis Nr. 95/05/0453 tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo K. D. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus E. G. tvirtina, kad įkaito davėjas yra įmonė „(duomenys neskelbtini)“, , tačiau koks konkrečiai objektas įkeičiamas, sutartyje nenurodyta. Sutartyje nurodoma, kad kreditas turi būti naudojamas pagal paskirtį, jos grąžinimo terminas – 1995-11-08. Sutarties skyrius – garantija neužpildytas ( t. 16., b.l. 108-112 ).

Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo 1996-12-16 aktu „Dėl G. Š. įmonės ūkinės finasinės veiklos patikrinimo rezultatų“ Nr.142-97, kuriuo nustatyta, jog įmonė 1995-04-12 buvo gavusi 503230 litų paskolą iki 1995-05-12, nenurodant kredito tikslinės paskirties, be verslo plano ir paskolos grąžinimą užtikrinančių dokumentų bei neįvertinus įmonės finansinės būklės. Paskola 1995-05-08 sugrąžinta (duomenys neskelbtini), kai ją padengė gautos paskolos piniginėmis lėšomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( tvirtina t. 17., b.l. 17-19, 82-84 ).

1997-09-05 Komercijos ir kredito banko raštas bei 1997-12-04 Valstybės kontrolės revizijos aktas Nr. 120-99-1 tvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi nagrinėjamą paskolą, iš jos lėšų padengė UAB „Tricon“ 1612000 litų dydžio kreditą, nors tarp šių bendrovių nebuvo jokių įsipareigojimų ( t. 18., b.l. 137-141, 146-160 ). Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos paskolos iššvaistymo faktas patvirtinamas ir kitais rašytiniais įrodymais.

Dėl suteiktų kreditų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ iššvaistymo organizavimo.

Šioje kaltinimo dalyje G. P. savo kaltę pripažino iš dalies, pažymėdamas, kad jo dalyvavimas išduodant kreditus šioms bendrovėms buvo aktyvesnis. Kaltinamasis parodė, jog buvo gautas kreditas iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ – 2 mln. dolerių. Šios įmonės vadovai siūlė (duomenys neskelbtini) paimti kreditą, tačiau dėl prašomų didelių palūkanų, bankas atsisakė. Suteikiant kreditą „(duomenys neskelbtini)“ reikalavo, kad kredito gavėju būtų (duomenys neskelbtini)koncernas, o (duomenys neskelbtini) – suteiktų kredito grąžinimo garantijas. Kaltinamasis nurodė, jog buvo aišku, kad tos lėšos bus skirtos kitų įmonių skoloms padengti. G. P. pažymėjo, kad tuomet iš anksto buvo žinoma, jog per trumpą laiką nebus galima grąžinti kredito, todėl kreditai buvo paimami kitos įmonės vardu bei jų lėšomis buvo padengiami ankstesni kreditai. Kaltinamasis pasiūlė E. M. ir R. U. tapti bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ direktoriais bei pasakė jiems, jog jų paskolų pinigais bus padengti kitų įmonių kreditai, o jiems bus atlyginta akcijomis. Tai nebuvo lėšų iššvaistymas ar planuota apgaulė. Vėliau buvo areštuotas bendrovių turtas ir sąskaitos, po to suimtas ir pats G. P., todėl nebuvo galimybės išspręsti bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ suteiktų kreditų grąžinimo klausimų, nors grąžinimo terminai dar nebuvo suėję. Kaltinamasis parodė, kad neturėjo tikslo negrąžinti paskolų, nenorėjo (duomenys neskelbtini) žlugimo.

Liudytoja K. D. teisiamajame posėdyje patvirtindama jos ankčiau duotus parodymus teisėsaugos organams apie paskolų suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo pačiu patvirtino, kad šie kreditai buvo suteikti (duomenys neskelbtini) Tarybos pirmininko G. P. prašymu be jų grąžinimą užtikrinimo priemonių, be turto įkeitimo. Siekiant grąžinti paimtą iš fondo „(duomenys neskelbtini)“ 2 mln. USD paskolą, kaltinamasis pasiūlė išduoti kreditus bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas R. U. posėdyje parodė, kad nagrinėjamu laikotarpiu dirbo (duomenys neskelbtini)grupės apsaugos skyriuje ir G. P. buvo jo vadovu. Kaltinamasis pasiūlė liudytojui būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jis sutiko, nes negalėjo kitaip pasielgti dėl tarnybinės priklausomybės. R. U. pažymėjo, jog nežino kas tvarkė jo paskyrimo direktoriumi dokumentus, jis direktoriaus funkcijų nevykdė, toliau dirbo apsaugoje. Jei reikėdavo pasirašyti dokumentus, jį pakviesdavo (duomenys neskelbtini)grupės darbuotojas S. D., su kuriuo jie ir važiavo į banką paskolos suteikimo įforminimui. Kai kredito dokumentai buvo pasirašyti ir sutvarkyti, paimta paskola buvo pervesta, tačiau jam nėra žinoma kokiam tikslui buvo paimta ši paskola bei kur nukreipta.

Liudytojas E. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad kai jis dirbo (duomenys neskelbtini)koncerne apsaugos skyriuje, G. P. pasiūlė jam tapti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Liudytojas sutiko, nes kaltinamasis buvo koncerno prezidentu. E. M. paaiškino, jog jam tapus šios bendrovės direktoriumi, bendrovė veiklos nevykdė, jis važiavo į banką, tačiau dėl paskolos gavimo banke nesitarė, po to pasirašė sutartį dėl kredito suteikimo. Tačiau paskolos pinigus be jo žinios pervedė kitiems asmenims.

Liudytojas S. D. – (duomenys neskelbtini) Tarybos narys – posėdyje patvirtino, kad G. P. nurodymu važiuodavo į banką tvarkyti paskolų dokumentų, taip pat važiavo į banką kreditų gavimo klausimais ir su E. M.. Pats S. D. šių klausimų nesprendė, nes tai darė G. P. ir K. D.. Liudytojas patvirtino savo parodymus, susijusius su kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ paskolos gavimu.

Liudytojas A. D. posėdyje parodė, jog dirbo (duomenys neskelbtini)koncerno finansininku ir vykdė prezidento G. P. nurodymus, susijusius su „(duomenys neskelbtini)“ paskolos panaudojimu. Šie pinigai buvo naudojami „(duomenys neskelbtini)“ įmonių skoloms padengti.

Teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų P. K., S. V., V. M., A. V., V. Č. parodymai tvirtina apie G. P. iniciatyva sprendžiant paskolos gavimo iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ bei jos panaudojimo klausimus, taip pat bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ steigimo dokumentų įforminime.

Tokiu būdu vadovaujantis aukščiau nurodytų liudytojų parodymais duotais nagrinėjant šią baudžiamąją bylą bei jų patvirtintais parodymais apie paskolų suteikimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtinio tyrimo metu bei apylinkės teisme yra pakankamas pagrindas teigti, kad būtent G. P. organizavo paskolų suteikimą šioms bendrovėms, nepaisant to, jog jos nevykdė veiklos ir neturėjo turto, ko kaltinamasis iš esmės ir pats neneigia. Šiuo atveju siekiant gauti kreditus jis aktyviai veikė, koordinavo kitų banko ir bendrovių „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ pareigūnų veiksmus, organizavo paskolų panaudojimą ne pagal paskirtį. Pažymėtina, kad šie kreditai buvo išduoti be jų grąžinimą užtikrinančių priemonių ( įkeitimo, garanto ), todėl G. P. galėjo ir turėjo numatyti jų negrąžinimo galimybę.

Nagrinėjantis šią bylą teismas vadovaujasi jau 1999-06-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu konstatuota faktinę aplinkybę, kad bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ suteiktos paskolos (duomenys neskelbtini)nebuvo sugrąžintos, nes K. D., A. B., E. G. bei E. M. šių gautų kreditų pinigines lėšas iššvaistė ( tvirtina t. 20., b.l. 164-195 ). Minėtas apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir galiojantis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ suteiktų paskolų iššvaistymo faktą patvirtina liudytojų R. U., E. M., S. D., L. V., M. J. ir kitų apklaustų teisiamajame posėdyje liudytojų parodymai. Kreditų iššvaistymo faktą patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1996-06-12 surašytame akte „Dėl asociacijos „(duomenys neskelbtini)“ dokumentinės revizijos“ yra nurodyti konkretūs pažeidimai, padaryti sprendžiant paskolos gavimą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“, tai yra neteisėtas (duomenys neskelbtini)garantijų išdavimas – be turto įkeitimo bei neįregistravus Lietuvos banke ( tvirtina t. 10., b.l. 5-19 ). Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1996-05-03 surašytame akte „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinės veiklos patikrinimo“ konstatuotais faktais apie tai, jog šios bendrovės įstatinis kapitalas nebuvo suformuotas, bendrovė veiklos nevykdė, realios galimybės grąžinti kreditą neturėjo, o gauti kreditai panaudoti ne pagal tikslinę paskirtį ( tvirtina t. 9., b.l. 20-28 ). Revizijų departamento prie Finansų ministerijos 1996 m. gegužės mėnesį surašytas aktas „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ revizijos rezultatų“ tvirtina, jog bendrovės akcinis kapitalas suformuotas nebuvo, o ši UAB vykdė neteisėtą finansinę veiklą, nes be valstybinės mokesčių inspekcijos leidimo atsidarė sąskaitą. Be to, sutartyje dėl paskolos gavimo nenurodytas garantas ( t., 11., b.l. 44-49 ).

Taip pat byloje yra surinkta kita didelės apimties rašytinė medžiaga, kurios visuma patvirtina ne tik G. P. aktyvią veiklą gaunant paskolą iš įmonės „(duomenys neskelbtini)“ bei šios paskolos panaudojimą būtent jo iniciatyva, bet ir gautų iš (duomenys neskelbtini) bendrovėmis „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ kreditų negrąžinimo faktą, tai yra jų iššvaistymo. Šie rašytiniai dokumentai buvo tiesiogiai ištirti teisiamajame posėdyje, o jų analizė leidžia teismui daryti išadas dėl G. P. kaltės įrodytumo.

G. P. kaltinamas tuo, kad organizavo didelės vertės svetimo - (duomenys neskelbtini) priklausančio turto – piniginių lėšų iššvaistymą, patikėtų R. U. ( UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas ) ir tuo savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d. Jis taip pat kaltinamas tuo, kad organizavo didelės vertės svetimo – (duomenys neskelbtini) priklausančio turto - piniginių lėšų iššvaistymą, patikėtų E. M. ( UAB „(duomenys neskelbtini)“ epizodas ) ir šiais veiksmais taip pat padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 4 d. 184 str. 2 d.

Teismo manymu šiuo atveju padarytas turto iššvaistymas turėjo tęstinį pobūdį, nors ir buvo įvykdytas per kelis kartus. Todėl šie du epizodai sujungiami ir kvalifikuojami kaip viena nusikalstama veika, numatyta BK 24 str. 4. 184 str. 2 d. Tokia išvada teismas grindžia tuo, kad šiuo konkrečiu atveju kaltininkas švaistė svetimą turtą iš to paties šaltinio – (duomenys neskelbtini), kurio pinigines lėšas naudojo vieninga tyčia – siekiant padengti įmonės „(duomenys neskelbtini)“ suteiktą paskolą. Be to, pažymėtina, jog jau minėtu 1999-06-10 nuosprendžiu šie du epizodai taip pat buvo sujungti ir kvalifikuoti kaip viena nusikalstama veika.

Dėl suteikto IAB „(duomenys neskelbtini)“ kredito iššvaistymo organizavimo.

Kaltinamasis G. P. šioje kaltinimo dalyje savo kaltės nepripažino, nurodydamas, jog nieko bendro su šia paskola asmeniškai jis neturi, nors ir žinojo apie tą kreditą, kad jį paėmė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir investavo į „(duomenys neskelbtini)“. Parodė, jog šio kredito suteikimo aplinkybės jam nėra žinomos, jį paimti nurodymų kaltinamasis niekam nedavė ir tokių įrodymų nėra. Pažymėjo, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos nebuvo bevertės, todėl tai atrodė pelninga operacija.

Liudytoja E. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirbo IAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, su G. P. tiesioginių darbo reikalų neturėjo. Liudytoja kartu su finansininke V. B. yra važiavusi į (duomenys neskelbtini)dėl paskolos gavimo, kartu važiavo ir A. D., tuomet dirbęs (duomenys neskelbtini)koncerne. Visus klausimus, susijusius su paskolos suteikimu, sprendė V. I., o E. S. tik vykdė jos nurodymus. Liudytoja, kaip direktorė, jokių sprendimų nepriimdavo, kam gauta paskola buvo panaudota, jai nežinoma, nes tik vykdydavo V. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymus. E. S. pažymėjo, kad tuomet sprendžiant banke kredito išdavimo klausimą net tinkamai nesuvokė kas vyksta. Liudytoja patvirtino jos anksčiau byloje duotus parodymus, nes dabar ne viską gerai atsimena.

Liudytoja V. B. – dirbusi IAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere – posėdyje davė analogiškus parodymus bei pažymėjo, jog dalyvavo šios bendrovės paskolos pasirašyme banke, visus klausimus sprendė A. D., jis ir turėjo dokumentus, paskolos suteikimo klausimas jau buvo išspręstas iki jų atvykimo į banką be liudytojos ir E. S..

Liudytojas A. D. – buvęs (duomenys neskelbtini)finansininkas - posėdyje patvirtino, kad su E. S. ir V. B. važiavo į (duomenys neskelbtini) paskolai IAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įforminti. Šiuo metu tiksliai neatsimena, kas davė nurodymą važiuoti į banką, tačiau parengtinio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą patvirtina ( t. 22., b.l. 12, t. 23., b.l. 28-30 ), o iš jų matyti, jog nurodymą važiuoti į banką A. D. davė G. P..

Liudytoja M. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) Kredito skyriaus vadove, paskolų suteikimo aplinkybes šiuo metu jau neprisimena, nes jų buvo suteikta nemažai, o nuo jų išdavimo praėjo daug metų, tačiau tvirtina, jog jos parodymai dėl kredito suteikimo IAB „(duomenys neskelbtini)“, užfiksuoti byloje yra teisingi ( t. 22., b.l. 18, t. 23., b.l. 17-21 ). Iš šių liudytojos parodymų matyti, kad dokumentus kredito gavimui pristatė A. D., o ne šios bendrovės direktorė arba buhalterė. K. D. nurodymu M. J. parengė kreditavimo sutartį, kurioje nebuvo nurodytas nei paskolos laiduotojas, nei įkeičiamas turtas. Nepaisant to K. D. vienasmeniškai nusprendė suteikti kreditą. Paskolų komitetas šio klausimo nesvarstė. Vėliau IAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo paskolą pagal minėtą sutartį.

Jau aukščiau buvo analizuojamas (duomenys neskelbtini) Paskolų komiteto darbas remiantis jo narių parodymais teisiamajame posėdyje, tačiau nei vienas komiteto narys negalėjo patvirtinti nagrinėjamo kredito suteikimo svarstymo fakto.

Liudytoja K. D. posėdyje parodė, jog dabar neatsimena šio kredito suteikimo aplinkybių, tačiau patvirtino savo parodymų teisingumą parengtinio tyrimo metu ( t. 22., b.l. 28-29, t. 23., b.l. 22-27 ). Tuomet ji teigė, kad suteikti paskolą įmonei „(duomenys neskelbtini)“ pareikalavo G. P., žadėjęs už paskolą įkeisti akcijas, bet tai nebuvo padaryta. Išduodant paskolą, bankui nebuvo pateiktas nei garantas, nei laidavimas.

Teismas sprendžia, kad aukščiau aptartų liudytojų parodymų pakanka tam, kad pripažinti, jog paskola IAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo suteikta būtent G. P. iniciatyva, kuria jis pavedė realizuoti A. D. bei Paskolų komiteto pirmininkei K. D.. Net šios bendrovės direktorei E. S. bei buhalterei V. B. nebuvo žinomos šio kredito suteikimo ir jo panaudojimo aplinkybės. Todėl akivaizdu, kad kredito išdavimas be garanto ar laidavimo buvo galimas tik banko Tarybos pirmininko G. P. nurodymu, kurį įvykdė Paskolų komiteto Pirmininkė K. D.. Pažymėtina ir tai, jog šioje byloje yra duomenų apie tai, kad būtent kaltinamasis kuravo kreditus. Be to, šią aplinkybę patvirtina nagrinėjamų paskolų suteikimo aplinkybės bei paties G. P. parodymai.

Valstybės kontrolės 1996-11-15 surašytas aktas Nr. 120-75 „Dėl IAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditų gavimo pagrįstumo, jų panaudojimo teisėtumo ir atvaizdavimo bendrovės atskaitomybėje revizijos rezultatų“ tvirtina, kad vienas šios bendrovės akcininkų yra G. P., nagrinėjamą kreditą bankas suteikė nepareikalavus paskolos grąžinimo garantijų. Revizijos aktu konstatuota, jog bendrovė nesilaikė sutartyje numatytų terminų ir paskolos negrąžino, palūkanų nemokėjo. 1996-07-01 būklei IAB „(duomenys neskelbtini)“ skolinga (duomenys neskelbtini)4366027 litų ( t. 21., b.l. 27-34 ).

1995-03-28 sutartis Nr. 95/03/0446 tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamo K. D., ir IAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos E. S. dėl 2678750 litų kredito suteikimo tvirtina, kad šioje sutartyje neužpildytas skyrius dėl garantijų, įkeičiamo turto, nenurodyta paskolos paskirtis ( t. 22., b.l. 118-122 ), paskolai gauti paraiškoje nurodyta paskirtis – apyvartinių lėšų papildymui ( t. 22., b.l. 88 ). Sutarties 2.6 punktas nurodo, jog kreditas turi būti naudojamas pagal tikslinę paskirtį.

1997-04-15 Ūkinio teismo sprendimu (duomenys neskelbtini) naudai buvo priteista 2678750 litų paskolos bei palūkanos ir delspinigiai ( tvirtina t. 22., b.l. 56 ) ir tuo būdu pripažinta, jog paskola nebuvo sugrąžinta.

Paminėti rašytiniai įrodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti dokumentai, susiję su nagrinėjamo kredito suteikimu, visumoje patvirtina šios paskolos suteikimo neteisėtumą bei jos iššvaistymo faktą. Todėl šiuo atveju G. P. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d. kaip didelės vertės (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų - iššvaistymo organizavimą.

G. P. buvo Lietuvos Valstybinio Komercinio banko Tarybos pirmininku, tai yra banko, kurio piniginės lėšos buvo iššvaistytos. Todėl teismas sprendžia, jog būtent užimamų pareigų pagrindu iššvaistytas turtas ir buvo jo žinioje, o kaltinamasis, kaip minėta aukščiau, turėjo pareigą tikrinti kaip banko Valdyba naudoja finansinius išteklius. Pažymėtina, kad svetimas turtas gali būti iššvaistytas ir jo neužvaldžius bent trumpam laikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo 2000-01-25 Nutartyje taip pat pripažino, jog banko Tarybos pirmininkui banko turtas buvo jo žinioje ( t. 20., b.l. 187-195 ).

G. P. posėdyje tvirtino, kad suteikiant aptariamas paskolas, nebuvo tikslo jų negrąžinti. Tačiau teismas pažymi, kad turto iššvaistymas gali būti padarytas ir esant netiesioginei tyčiai, kai asmuo savo tyčine veika tiesiogiai nesiekia šių padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems kilti. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis organizavo paskolų suteikimą sąmoningai nesilaikydamas paskolų išdavimo metu (duomenys neskelbtini) galiojusių normatyvinių aktų, dėl ko paskolos nebuvo sugrąžintos. Be to paskolos buvo suteikiamos be jų užtikrinimo priemonių taikymo neveikiantiems bei neturintiems turto juridiniams asmenims. Todėl teismo manymu, kaltinamasis iš anksto suvokė, jog neleistinai elgiasi su jam suteikta turtine teise, dėl ko paskolos gali būti nesugrąžintos, tačiau pagal veikų aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

G. P. posėdyje nurodė, jog kai jis buvo suimtas, dar nebuvo suęję kai kurių paskolų grąžinimo terminai. Todėl jis jau neturėjo realios galimybės rūpintis jų grąžinimu. Be to, jau buvo pritaikyti turto apibojimai bei areštuotas turtas.

Darytina išvada, kad šie kaltinamojo tvirtinimai negali būti pripažinti pagrįstais, nes nagrinėjamais atvejais paskolos buvo suteikiamos be jų užtikrinimo priemonių taikymo net neveikiančioms ir neturinčioms turto bendrovėms. Todėl G. P. jau organizuodamas tokių kreditų išdavimą pagal užimamas pareigas ir asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti šių paskolų negrąžinimo galimybę. Bylos medžiaga tvirtina, kad kaltinamasis buvo sulaikytas 1996-02-02 ( t. 15. b.l. 60 ). UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtą paskolą turėjo grąžinti iki 1995-11-08, tai yra dar iki G. P. suėmimo, tačiau paskola vis dėlto nebuvo sugrąžinta. Atkreiptinas dėmesys, kad pačiame (duomenys neskelbtini)grupės prezidento G. P. prašyme suteikti garantiją kaip viena iš paskolos ėmimo iš kompanijos „(duomenys neskelbtini)“ priežasčių nurodomi sutrikę atsiskaitymai su (duomenys neskelbtini). Todėl bankas negalėjo garantuoti už savo skolininką, o tą darydamas, švaistė banko turtą. Be to, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė suėmimas 1996-05-30 buvo pakeista į namų areštą ( tvirtina t. 15. b.l. 70 ), tačiau vis dėlto byloje ir po jo paleidimo iš suėmimo nėra duomenų, patvirtinančių G. P. pastangas siekiant sugrąžinti suteiktas paskolas.

G. P. pripažinus kaltu padarius aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas, byloje pareikštas AB Turto Bankas civilinis ieškinys tenkintinas, nes žala bankui padaryta jo nusikalstamais veiksmais, todėl jis turi pareigą atlyginti šią žalą ( LR CK 6.246 str., 6.263 str. ). Žalos atlyginimas, susijusios su paskolos suteikimu IAB „(duomenys neskelbtini)“, šioje byloje priteistinas tik iš G. P., kituose epizoduose – solidariai su nuteistaisiais K. D., E. G. ir E. M., nes šiais atvejais žala padaryta jų bendrais nusikalstamais veiksmais ( LR CK 6.279 str. 1 d. ).

Nusikalstamos veikos padarytos 1995 metais, kai galiojo 1961 metų BK 275 str 3 d. redakcija, tačiau padaryti nusikaltimai teisingai kvalifikuoti pagal šiuo metu BK 184 str. 2 d. galiojančią redakcija, kuri švelnina kaltinamojo teisinę padėtį ir numato švelnesnę bausmę ( BK 3 str. 2 d. ).

Atsižvelgiant į tai, jog veikos padarytos 1995 metais, taikytinas Lietuvos Respublikos 2002-11-07 Įstatymas „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“.

Siekiant užtikrinti AB Turto Bankas pareikštą civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į G. P. turtą ir pinigines lėšas tęstinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į tai, kad anksčiau jis nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupe ( BK 60 str. 1 d. 1 p. ). Skirdamas įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, atkreiptinas dėmesys į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – padaryti sunkūs tyčiniai nusikaltimai, o G. P. buvo jų organizatorius. Be to, būtina atsižvelgti į padarytos žalos dydį.

Pažymėtina, jog sprendžiant bausmės paskyrimo klausimą, teismas gali vadovautis tik byloje esančia jo asmenybę charakterizuojančia medžiaga.

G. P. pripažintas kaltu padaręs sunkius nusikaltimus, turi ryšių užsienyje, jam skirtina pakankamai griežta reali laisvės atėmimo bausmė, viršijančia įstatymo sankcijoje numatytą vidurkį, todėl teismo nuomone siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą turi būti paskirta kardomoji priemonė suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 151 str., 297 str., 299 str., 302-305 str. str., 307 str., 308 str., 313 str.

nuspre n d ė:

G. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d. ir nuteisti:

pagal LR BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos iššvaistymo organizavimo – laisvės atėmimu keturiems metams ir šešiems mėnesiams,

pagal LR BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d. dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolų iššvaistymo organizavimo– laisvės atėmimu keturiems metams ir dešimčiai mėnesių,

pagal LR BK 24 str. 4 d., 184 str. 2 d. dėl IAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolos iššvaistymo organizavimo – laisvės atėmimu penkeriems metams ir dviems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant bei paskirti G. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 5 (penkeriems metams ) ir 6 ( šešiems mėnesiams ), bausmę atliekant pataisos namuose.

Taikyti G. P. atžvilgiu 2002-11-07 Įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį“ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį sumažinti vienu šeštadaliu, bet ne daugiau kaip vieneriais metais.

Paskirti G. P. kardomąją priemonę – suėmimą nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2010 metų vasario 22 d.

Bausmės pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2010 metų vasario 22 d. Į atliktos bausmės laiką įskaityti: laikino sulaikymo laiką – 1996-02-02 – 1996-02-05, suėmimo laiką: 1996-02-05 – 1996-05-30 bei laiką išbūtą suėmime Jungtinėse Amerikos valstijose nuo 2004-05-03 iki 2007-09-21.

Vilniaus apygardos teismo 2008-03-31, 2008-04-23 ir 2009-07-02 nutartimis G. P. priklausančiam turtui ir piniginėms lėšoms taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsti.

Akcinės bendrovės Turto Bankas civilinį ieškinį tenkinti.

Akcinės bendrovės Turto Bankas naudai priteisti:

iš G. P. solidariai su K. D. ir E. G. 4 490 759, 30 litų ( keturis milijonus keturis šimtus devyniasdešimt tūkstančių septynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 30 centų ),

iš G. P. solidariai su K. D. ir R. U. 4 885 160,99 litų ( keturis milijonus aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis tūkstančius šimtą šešiasdešimt litus 99 centus ),

iš G. P. solidariai su K. D. ir E. M. 4 104 605,26 litų ( keturis milijonus šimtą keturis tūkstančius šešis šimtus penkis litus 26 centus ),

iš G. P. 5 160 777,44 litų ( penkis milijonus šimtą šešiasdešimt tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 44 centus ).

Dėl nuosprendžio per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, suimtam nuteistajam, nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti paduodamas apeliacinis skundas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Vladislavas Lenčikas