Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis R. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis, turėdamas tikslą apgaule parduoti R. M. ir R. M. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priklausantį nukentėjusiajam B. A., 146 000 Lt vidutinės rinkos vertės, ir pasisavinti už žemės sklypą gautus pinigus, piktnaudžiaudamas nukentėjusiojo B. A. pasitikėjimu, pasinaudodamas 2010-03-04 patvirtinu įgaliojimu atstovauti B. A. valdant, naudojantis ir disponuojant visu B. A. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamu turtu, žinodamas, kad realiai su B. A. už perleidžiamą turtą neatsiskaitys, bei nutylėdamas esminę R. M. ir R. M. apsisprendimui įsigyti šį turtą turėjusią aplinkybę, t.y. kad šis nekilnojamas turtas parduodamas be savininko B. A. žinios, 2010-12-29 Vilniaus m. 10-ajame notarų biure, esančiame A. Stulginskio. g. 5, Vilniuje, sudarė su R. M. ir R. M. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią R. M. ir R. M. laikotarpiu nuo 2010-12-28 iki 2010-12-29, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku jam sumokėjo 20 000 Lt, kurių jis B. A. neperdavė, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo 20 000 Lt, o kitų asmenų – R. M. ir R. M. – naudai įgijo B. A. priklausantį didelės vertės turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 146 000 Lt rinkos vertės, savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajam B. A. 146 000 Lt turtinę žalą ir nukentėjusiesiems R. M. bei R. M. 20 000 Lt turtinę žalą, t.y. buvo kaltinamas savo veiksmais padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. D. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., nepripažino. Kaltinamasis parodė, jog B. A. sirgo ne visą gyvenimą, viskas atsitiko dėl tų pinigų, kuriuos jis gavo. Kur B. A. dėjo pinigus, jis nežino. Su B. A. buvo sutarta, kad jis pastarajam duos 80 000 Lt. Pinigus atvežė su savo draugu A. Su B. A. yra pažįstamas 13-14 metų. 80 000 Lt padavė už sklypą, po buto pirkimo. Jis su žmona iš B. A. pirko butą, tai buvo gal prieš tris metus. Butas yra (duomenys neskelbtini). Butą pirko buvusi žmona. B. A. turėjo sklypą. Susitarė, kad tą sklypą jis nusipirks už 80 000 Lt. Tame sklype norėjo pastatyti namą, padidinti sklypo vertę, nes tuo metu sklypas buvo užleistas. Vienintelė klaida buvo ta, kad jis neperrašė to sklypo. Norėjo išvengti 15 procentų mokėjimo, kadangi pas notarą reikia mokėti 15 procentų, jeigu trijų metų bėgyje parduodi sklypą. Kai B. A. susirgo, pats vežė pastarąjį į ligoninę. Iki tol, kol susirgo, B. A. kartu su sugyventine gyveno sode. Įgaliojimas jam kainavo 80 000 Lt. Pinigus sumokėjus B. A., pasirašė kvitą, tačiau jo pateikti negali, nes kai sklypas jau buvo pas jį (R. D.), kvitas jam tapo nebereikalingas. Sklypą pardavė jis, t.y. R. D. Suprato, kokį įgaliojimą sudaro. Negali tiksliai pasakyti, kada sumokėjo pinigus B. A., sniego nebuvo, buvo jau žalia aplinkui, gal vasara buvo. B. A. sumokėjo 80 000 Lt ir turėjo popieriuką, kur jis dingo, norėtų pasiteirauti pas B. A. sugyventinę, nes tame name, kur jis (R. D.) laikė dokumentus, gyvena jo sugyventinė. Sutiko, kad N. ten gyventų, ant savęs to sklypo neperrašinėjo, nes prarastų didelius pinigus. Kai N. ten gyveno, jis (R. D.) ten ateidavo, vyko išgertuvės. Šiuo metu neturi to raštelio, kuriame nurodyta, kad B. A. gavo 80 000 Lt. Nežino, kur jis dingo, jis buvo tame namelyje, jo žinioje. Laikė stalčiuje, prie visų dokumentų. Tuo metu pats gyveno (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad B. A. būklė yra sunki, nežinojo, nes pastarajam buvo tik pakilusi temperatūra. Apie tai, kad jį reikia operuoti, sužinojo tik ligoninėje. Neturi medicininio išsilavinimo, todėl negalėjo žinoti. Ligoninėje B. A. lankė pastoviai. Iš R. M. gavo 20 000 Lt, šių pinigų jis neprivalėjo atiduoti B. A., nes tuos pinigus jis pasiskolino B. A. gydymui. B. A. jis viską pasakė, jis jau ligoninėje žinojo, kad viskas parduota, tik prašė nesakyti „Ni“. Atrodo, kad pinigus perdavė kitą dieną po sandorio sudarymo. Pas notarą vyko vakare, tačiau tikslaus laiko nurodyti negali.

Nukentėjusysis B. A. teisme paaiškino, kad neprisimena, kada susipažino su R. D. Su juo niekada nebuvo kalbos apie sklypo pardavimą. Gulint ligoninėje sužinojo, kad sklypas parduotas. Nori, kad R. D. grąžintų pinigus už parduotą sklypą. R. D. atveždavo cigarečių į sodą, atveždavo ir valgyti. R. D. juos išlaikė, ir jis (B. A.) nieko nemokėjo. Visą laiką gyveno sodo namelyje, nes nenorėjo gyventi kitur. Mokesčių už sodą R. D. nemokėjo. R. D. jokių pinigų jam nesumokėjo, iš jo 80000 Lt negavo. Nori, kad būtų teisybė, kad R. D. sumokėtų.

Ikiteisminio tyrimo metu B. A. parodė, kad su R. D. jis susipažino maždaug prieš 4 metus. Su R. D. jis bendraudavo maždaug kartą per mėnesį. R. D. jo materialiai nerėmė, maisto neveždavo, o jis jo neprašydavo. R. D. jam pasakojo, kad jo šeima gyvena socialiniame būste, norėtų įsigyti nuosavą butą. Po mamos mirties jis paveldėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pats tuo metu gyveno su sugyventine N. I. sodo namelyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis nusprendė R. D., kaip artimiausiam žmogui, padovanoti paveldėtą butą. R. D. ėmėsi tvarkyti dokumentus. Jis savo valia pasirašė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo R. D. veikti jo vardu. Jis suprato, ką pasirašo, pasitikėjo R. D. Iki pasirašant nuosavybės perleidimo R. D. dokumentus, jis leido R. D. įsikelti į butą, jame daryti remontą. Sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), jis parduoti nenorėjo ir R. D. neprašė, nes tai vienintelė jo gyvenamoji vieta. 2010-12-26 jį paguldė į ligoninę dėl sunkios sveikatos būklės. 2011 m. balandžio mėn., kai gulėjo Sapiegos ligoninėje, atėjusi aplankyti N. I. pasakė, kad R. D. pardavė sodo sklypą ir ji ten nebegyvena. Sodo sklypą vertina 127000 Lt. Nei su R. D., nei su kitais asmenimis jis nėra šnekėjęs, kad norėtų parduoti sklypą. R. M. ir R. M. jis nepažįsta (b.t. 1, b.l. 24-27, 29-32).

Nukentėjusioji R. M. teisme parodė, kad jos vyras iš R. D. nupirko sklypą už 20000 Lt. Vyras R. D. samdydavo darbui. Mokėjime už sklypą nedalyvavo.

Pakartotinai apklausta teismo posėdyje nukentėjusioji M. davė parodymus, iš kurių matyti, kad kartu su vyru ne kartą buvo svečiuose pas B. A., jie bendravo labai gražiai, tarp jų buvo glaudūs draugiški santykiai. Matė, kad R. D. dažnai atvažiuodavo pas B. A., atveždavo jam maisto ir pinigų. B. visada sakydavo, kad jie (M.) turės jo sodą. Matydavo, kad R. duodavo B. A. pinigų ir 100, ir 200 Lt. B. buvo sumokėti pinigai, bet kiek nežino.

Nukentėjusysis R. M. teisme parodė, kad R. D. paprašė paskolinti pinigų dviems metams. Kaip garantą sutarė sudaryti sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Šiuo sklypu naudotis neketino. Tiesiog norėjo padėti R. D. užsidirbti pinigų parduodant sklypą brangiau. R. D. jam pasakojo, kad prižiūri B. A. Prieš sandorio sudarymą buvo nuvažiavęs apžiūrėti sodo, rado ten išgėrinėjančius žmones. Pirkimo-pardavimo sandoris buvo apiformintas pas notarą, kuris patikrino jo teisėtumą, sutartis buvo pasirašyta ir atsiskaityta.

Nukentėjusiojo B. A. atstovė L. Č. teisme parodė, kad pirkimo-pardavimo sutartys fiktyvios. Iš tiesų sodo sklypas priklauso R. D., jis ten viską tvarko, gyvena teismo posėdžio metu B. A. tvirtai ir aiškiai pareiškė, kad niekada neketino parduoti ir nėra davęs sutikimo R. D. parduoti savo turtą ir vienintelę gyvenamąją vietą.

Liudytoja L. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sutuoktinis A. Č. yra B. A. pusbrolis. 2011 m. pradžioje jos vyras sužinojo, kad B. A. guli ligoninėje ir kad visas jo turtas priklauso R. D. Pradėję domėtis jie išsiaiškino, kad 2010 m. sausio mėn. R. D. pradėjo bendrauti su B. A., vaišindavo alkoholiu, norėdamas, kaip vėliau paaiškėjo, užvaldyti visą B. turtą. R. D. pažadėjo B. A. po jo mamos mirties padėti sutvarkyti paveldėjimą. Vilniaus m. 4-ajame notarų biure buvo sudarytas ir patvirtintas įgaliojimas R. D. atstovauti B. A. interesams. 2010-12-26 B. A. dėl ligos buvo paguldytas į ligoninę. 2010-12-29 Vilniaus m. 10-jame notarų biure pas notarą D. P. buvo sudaryta ir pasirašyta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, tarp B. A. atstovaujančio R. D., ir R. M. Po šio sandorio B. A. pinigų negavo. Tuo metu B. A. buvo sunkios būklės, gulėjo reanimacijos skyriuje, sutartis buvo pasirašyta apie tai jo neinformavus. Tokiu būdu B. A. neteko nuolatinės gyvenamosios vietos. Po to, kai buvo pasirašyta sutartis dėl žemės sklypo pardavimo, labai greitai R. D. išvijo iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), B. A. sugyventinę N. 2011-04-28 buvo kreiptasi su pareiškimu dėl įgaliojimo anuliavimo į Vilniaus m. 4-ąjį notarų biurą pas notarę A. A. 2011-05-02 B. A. kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus m. pirmąjį policijos komisariatą dėl sukčiavimo. 2011-05-18 Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notaras R. K. patvirtino įgaliojimą jai (L. Č.) atstovauti B. A. interesams.

Liudytojas V. G. teisme parodė, kad 2009 metais grąžino R. D. skolą apie 13000 Lt.

Liudytoja A. A. (notarė) teisme parodė, kad B. A. buvo išaiškintas įgaliojimo turinys. Įgaliojimo pabaigoje yra paties B. A. prierašas. Patvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu apie tai, kad asmenų B. A., R. D. ji asmeniškai nepažįsta. Remdamasi dokumentų duomenimis, gali paaiškinti, kad Vilniaus m. 4-ajame notarų biure 2010-03-04 patvirtino B. A. įgaliojimą, kurį jis suteikė R. D. Šio įgaliojimo patvirtinimo aplinkybių ji neatsimena, nes praėjo nemažai laiko. Pagal darbo praktiką, kad jeigu asmuo yra vyresnio amžiaus, ji papildomai išaiškina asmeniui, kokį įgaliojimą jis suteikia. Ir šiuo atveju, norėdama įsitikinti, ar tikrai B. A. tokį įgaliojimą nori patvirtinti, paprašė, kad jis parašytų įgaliojimo teksto gale, ant lapo kitos pusės, savo ranka, kad jis supranta, kokį įgaliojimą suteikia R. D. Ji neatsimena, kokia kalba bendravo. Tai, kad patvirtino įgaliojimą, reiškia, jog tam asmeniui buvo pilnai išaiškinta, koks tai dokumentas ir jis pats tai parašė. Priežasčių netvirtinti įgaliojimą nebuvo. Vėliau šis įgaliojimas buvo panaikintas (b.t. 1, b.l. 155-156).

Liudytojas D. P. (notaras) teisme parodė, kad neatsimena, apie kokį sandorį eina kalba. Pagarsinus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino. Ikiteisminio turimo metu liudytojas D. P. parodė, kad asmenų B. A., R. D., R. M. jis asmeniškai nepažįsta. Remdamasis dokumentų duomenimis, gali paaiškinti, kad Vilniaus m. 10-ajame notarų biure 2010-12-29 patvirtino žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią B. A., atstovaujamas R. D., pardavė R. M. sutartyje nurodytą žemės sklypą. Sutarties patvirtinimo aplinkybių jis neatsimena, nes praėjo nemažai laiko. Neatsimena tų asmenų, kurie dalyvavo sutarties pasirašymo metu. Gali paaiškinti, kad jei patvirtino tokią sutartį, reiškia, jog buvo pateikti ir surinkti visi reikiami dokumentai, būtini sutarties patvirtinimui. Tikrino Notarine tvarka patvirtintų, panaikintų įgaliojimų registre, ar nėra panaikintas įgaliojimas, be to, elektroniniu paštu kreipėsi į Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarę A. A., kuri patvirtino, kad įgaliojimas nepakeistas ir neanuliuotas. Asmenys, dalyvavę sutarties metu, jam jokių įtarimų man nesukėlė, nes kitaip būtų ką nors konkrečiai įsiminęs. Jeigu tikrino, ar įgaliojimas yra neanuliuotas ar panaikintas, reiškia B. A. sutarties pasirašymo metu nedalyvavo (b.t. 1, b.l. 157-158).

Liudytoja N. I. teisme parodė, kad su B. A. sugyveno beveik 30 metų. B. A. padovanojo butą R. D. Už butą R. D. jokių pinigų nedavė. Dėl sklypo perleidimo jokio susitarimo nebuvo. R. D. sklypo dokumentus paėmė iš sodo namelio pats, o sklypą pardavė. R. pasakė, kad sklypą pardavė už 20000 Lt B. A. negavo nė cento.

Liudytoja G. D. teisme parodė, kad R. D. ir B. A. pažįstami daug metų, jų santykiai buvo glaudūs ir draugiški, jie bandravo labai gražiai. Rolandas dažnai važiuodavo pas B. A., atveždavo jam maisto, pinigų. Ne kartą ji pati buvo svečiuse pas B. A. ir jo sugyventinę. Girdėjo, kaip B. A. sakydavo, kad sklypas atiteks R., kad jis turės sodą. B. sugyventinė N. I. buvo prieš tokius jo žodžius, ji buvo priešiškai nusiteikusi, sakydavo, kad tik „per jos lavoną“ sodas atiteks R., o B. ją visada užčiaupdavo, sakydavo „nesikišk ne į savo reikalus, tu čia esu niekas“. R. tvarkydavo jo dokumentus, su R. pagalba gaudavo pašalpą. Matydavo, kad R. jam duoda pinigų, duodavo ir 100 Lt., ir 200 Lt, matydavo, kaip tvarkydavo sodą, šienaudavo aplinką, buvo šilti, draugiški santykiai. Gyveno bute adresu (duomenys neskelbtini), kurį nusipirko iš B. A. Iš R. D. kalbų žino, kad R. A. sumokėjo kažkokią sumą pinigų kaip užsstatą už sodą. B. A. kalbėjo apie sklypo pradavimą. Kai A. atsigulė į ligoninę, R. pastoviai jį lankė.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Nekilnojamojo turto registro duomenų administravimo skyrius 2011-10-05 raštu Nr. RA(12.5.1.32.)-27484 pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, iš kurio matyti, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. M. ir R. M., pagal 2010-12-29 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. DP-4330. (b.t. 1, b.l. 66-68).

Vilniaus m. 10-ojo notarų biuro notaras D. P. 2011-09-28 raštu Nr. S-263 pateikė 2010-12-29 sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, registro Nr. DP-4330, kopiją, kuria B. A., atstovaujamas R. D. pagal 2010-03-04 įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarės A. A., reg. Nr. 2-2093, pardavė nekilnojamąjį daiktą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) pirkėjui R. M. Sutarties 2.1. punkte numatyta, kad daikto pardavimo kaina yra 20 000 Lt, kuriuos pardavėjo atstovas R. D. gavo iš pirkėjo grynais pinigais prieš pasirašant sutartį. Sutarties 2.2. punkte numatyta, kad pardavėjo atstovui išaiškintas LR CK 2.150 str., reglamentuojančio atstovo pareigą atsiskaityti su atstovaujamuoju, turinys. Sutarties 5.2. punkte numatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą pirkėjui pereina nuo šios sutarties pasirašymo momento. 2010-12-28 Pažymoje apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre nurodyta turto – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė – 146 000 Lt, vertės nustatytmo data 2010-12-21. (b.t. 1, b.l. 89-126).