- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-12-20
- Bylos Nr.
- A2.9.-10486-540/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-09291-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Violeta Miceikienė
- Pažeidėjas
- L. P.
- Kategorijos
- 2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, administracine tvarka bausta, administracinėn atsakomybėn traukiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
2016 m. lapkričio 10 d., apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini) licėjuje, esančiame (duomenys neskelbtini), L. P. nepilnametis sūnus, gim. (duomenys neskelbtini), sužalojo bendraklasį A. M., durdamas jam peiliu į koją. T. P. teisės pažeidimą metų bėgyje padaro ne pirmą kartą, jo elgesys mokykloje charakterizuojamas neigiamai. L. P. nepanaudojo teisėtos motinos valdžios tinkamai auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų.
Kadangi bylą nagrinėja teisėjas vienasmeniškai, teismo posėdžio protokolas nerašomas (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 285 str.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnio 2 dalimi, byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo L. P. paaiškino, kad didelių problemų dėl sūnaus elgesio neturi, tačiau gauna pavienių nusiskundimų iš sūnaus klasės auklėtojos. Nurodė, kad atvejis, kuomet peiliu sužalojo bendraklasį, buvo netyčinis. Jokios pagalbos dėl sūnaus elgesio niekur nesikreips, tačiau pripažįsta, kad pati turėtų rimčiau kontroliuoti elgesį, ugdymosi procesą (b. l. 1).
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas su asmens pasiaiškinimu (b. l. 1), nutarimas atisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 2-4), tarnybinis pranešimas dėl įvykio aplinkybių (b. l. 7), policijos informacinės sistemos duomenys (b. l. 5), E. M. apklausos protokolas (b. l. 10), A. M. apklausos protokolas (b. l. 14-15), T. P. apklausos protokolas (b. l. 18-19), (duomenys neskelbtini) charakteristika (b. l. 21-22), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 23-24).
Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnį, veikoje yra šio administracinio teisės pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Civilinio kodekso 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas Civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje. Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės ir vietos savivaldos institucijos.
Tokiose situacijose, kai nepilnamečiai padaro veikas, atitinkančias Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso numatytų pažeidimų požymius, paprastai laikoma, kad šių nepilnamečių tėvai nenaudoja tėvų valdžios, t.y. netinkamai auklėja ar prižiūri savo vaikus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N-444-1379-07).
Iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad 2016 m. gruodžio 5 d. nutarimu L. P. bausta už analogišką pažeidimą. Iš T. P. charakteristikos matyti, kad mokinio elgesys, mokymosi ir pamokų lankomumo rezultatai buvo svarstyti Vaiko gerovės komisijos posėdyje. Mama L. P. pripažino, kad turėtų rimčiau kontroliuoti sūnaus elgesį. Šių įrodymų visuma nustatyta, kad L. P. nepanaudojo teisėtos tėvų valdžios savo nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę.
L. P. administracine tvarka bausta. Jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, L. P. skirtinas įspėjimas. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 23 straipsniu, 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 181 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai įspėjimą.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.