Utenos apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-30-913/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-27
Bylos Nr.
1-30-913/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Gasparavičienė
Nukentėjusysis
T. S., U. I.
Kaltinamasis
V. J.
Advokatai
Stasys Kavaliūnas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-30-913/2014Teisminio proceso Nr.: 1-53-1-00096-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8; 1.2.26.1; 2.3.7.4.
(N)ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 27 d.Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,sekretoriaujant Erikai Misiūnaitei,dalyvaujant prokurorui Vigantui Jurevičiui,nukentėjusiajai T. S.,nukentėjusiųjų U. I., I. I. atstovei pagal įstatymą O. S., V. I.,

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei,

gynėjui advokatui Stasiui Kavaliūnui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, gyv. Anykščių r., (duomenys neskelbtini) nevedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 3 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. Juška 2013 m. kovo 21 d., apie 11.10 val., Anykščių r., (duomenys neskelbtini) savo namuose, artimoje aplinkoje, smogdamas kumščiu du kartus dukterėčiai T. S. į galvą, sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis V. J. 2013 m. birželio 9 d., apie 13.30 val., viešoje vietoje – Anykščių r., (duomenys neskelbtini) iš chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir viešąją tvarką bei rodydamas aiškų visuomenės negerbimą, ypatingai įžūliai prikibo prie mažamečių vaikų: U. I., gim. 2007 m., I. I., gim. 2000 m., ir K. Ž., gim. 2005 m., suduodamas kumščiu vieną kartą U. I. į pakaušį ir kartą į dešinį antakį, padarydamas poodinę kraujosruvą dešinio antakio srityje, tuo nežymiai sutrikdydamas U. I. sveiktą, po to spirdamas vieną kartą K. Ž. į nugarą ir sugriebdamas I. I. už veido bei tampydamas plaukus, sukėlė joms fizinį skausmą.

K. V. Juška teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam pareikštų kaltinimų nepripažino visiškai, duoti parodymus teisiamojo posėdžio metu iš esmės atsisakė, todėl vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str. buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis nurodė, jog „jis sudavė vieną kartą kumščiu į galvą savo dukterėčiai T. S.. Jis taip padarė, nes ji pirma jį užsipuolė. Jis pasiėmė virtuvėje lėkštę ir norėjo pavalgyti, o ji iš jo atėmė lėkštę ir jį supykdė. Tada jis S. ir smogė vieną kartą kumščiu į galvą“ (b.l.94). Papildomos apklausos metu V. J. parodė, kad „name virtuvė yra viena, ja naudojamės bendrai. 2013 m. kovo 21 d., apie 11 val. jis nuėjo į virtuvę, nes norėjo valgyti. Jis iš spintelės pasiėmė indą, kokį nekreipė dėmesio, į jį prisikrovė košės ir uždėjęs ant dujinės viryklės norėjo pasišildyti maistą. Staiga į virtuvę įėjo T. S., kuri nieko jam nesakiusi paėmė jo indą su maistu nuo viryklės. Jis labai supyko, kad ji nesiklaususi ima jo maistą. Priėjo prie S. ir smogė jai per galvą du kartus kumščiu. Po to jis išėjo į savo kambarį“ (b.l. 97). Apklausiamas įtariamuoju dėl veikų, numatytų BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje V. J. parodė, kad „kaltu neprisipažįsta, nes jis jokių vaikų nemušė. 2013 m. birželio 9 d., sekmadienį ryte, kiek buvo valandų nežino, jis dviračiu nuvažiavo į parduotuvę, kuri randasi Anykščių r., (duomenys neskelbtini). Važiavo pro (duomenys neskelbtini) esančią biblioteką. Jis matė, kad prie bibliotekos laksto trys vaikai, kokio jie amžiaus, kas jų tėvai jis nežino. Jam važiuojant pro vaikus, jie ėmė kažką šaukti, rėkauti. Ką konkrečiai jie jam sakė pasakyti negali, tačiau jis sustojo, nulipo nuo dviračio ir pasakė vaikams, kad jie baigtų triukšmauti. Taip pat jis jiems pasakė, kad jei jie nebaigs kelti triukšmo, jis juos pagaus. Po jo žodžių vaikai nubėgo. Jis jų nesivijo, jiems jokių smūgių nesudavė, pats nuvažiavo į parduotuvę ir daugiau jokių vaikų nematė.“ (b.l. 104). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo parodymus, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, jis jų nei patvirtino, nei paneigė.

Šalies argumentai

N. T. S. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos dėdė, jie gyvena tame pačiame name. Ji grįžo namo ir pamatė, kad ant dujinės buvo užkaistas jai padovanotas keramikinis indas. Ji paėmė tą indą nuo dujinės, užgesino ugnį ir padėjo indą į kriauklę. Tada iš niekur nieko jai V. J. sudavė du kartus į galvą. Ji iškvietė policiją. Jai galva apsvaigo. Tai ne pirmas kartas kai V. J. prieš ją smurtauja.

N. U. I., I. I. atstovė pagal įstatymą O. S. paaiškino, kad jie buvo namų kieme kai U. I., I. I. ir K. Ž. atbėgo žviegdami, verkdami, kad juos muša. Vaikai pasakė, kad muša V. J., kad atsivijo su dviračiu iki parduotuvės. V. J. mergaitei čiupo už plaukų, drėkstelėjo per veidą. Mažėliui kumščiu dėjo į galvą. Vaikas (mergaitė), kuri buvo su dviračiu, spėjo nuvažiuoti. Po šiai dienai vaikai bijo, neina į parduotuvę. Ji perka raminančius, duoda vaikams, vežė vaikus pas gydytojus. Vaikams ir dabar tebėra išgąstis. Parduotuvė kitoje kelio pusėje, bet vaikai neina, nes bijo susitikti V..

N. U. I., I. I. atstovas pagal įstatymą V. I. paaiškinimų nedavė.

Mažamečio nukentėjusiojo U. I. parodymai, kuris buvo apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka, ir kuriuose jis parodė, jog „jis gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, toliau nuo jų namų gyvena V. J.. Jis jį pažįsta, nes jis ateina į jų kiemą susirinkti cigarečių nuorūkų. Tą birželio 9 dieną, apie pietus jis, sesuo I. ir K. Ž. ėjo per kelią į mokyklos stadioną. Prie mokyklos pastato ant mokyklos laiptų sėdėjo V. J.. Jie jį pamatę pradėjo bėgti namo. V. J. juos pamatęs puolė vyti, gaudyti. Prisivijęs jis jam kumščiu sudavė į pakaušį ir sudavė į dešinį antakį. Jis pradėjo verkti. Matė kaip V. J. tampė už plaukų jo seserį I. ir su koja spyrė K. Ž.. Jie visi verkdami parbėgo namo. V. J. jų nesivijo. Tai ne pirmas kartas kai V. J. juos puola. Nuo jo smūgių jam skaudėjo galvą, antakyje buvo guzas.“ (b.l. 52).

Mažametės nukentėjusiosios I. I. parodymai, kuri buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka, ir kuriuose ji parodė, jog „tą birželio 9 dieną, apie pietus ji, jos brolis U. ir draugė K. Ž. ėjo į mokyklos stadioną pažaisti krepšinio. Prie mokyklos sėdėjo V. J.. Jį pamatęs jos brolis U. pradėjo rėkti, nes jo bijo. T. V. J. puolė juos vytis. Pasivijęs brolį, V. J. jam sudavė. Jai griebė už plaukų ir tempė. Paskutinė bėgo draugė K. Ž., tai jai V. J. įspyrė su koja į nugarą. V. J. buvo apsiavęs ilgais guminiais batais. Jie visi parbėgo namo. Tai ne pirmas kartas kai V. J. juos užpuola, tik dar nebuvo jų mušęs. Jis dažnai atvažiuoja prie jų namo, nes renka nuorūkas. Jie jo neužkalbino ir nieko jam nesakė.“ (b.l. 59).

Mažametės nukentėjusiosios K. Ž. parodymai, kuri buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka, ir kuriuose ji parodė, jog „tą birželio 9 dieną, apie pietus, ji, jos draugė I. ir jos brolis U. ėjo žaisti į mokyklos stadioną krepšinio. E. I. pradėjo sakyti, kad kažkas smirda. Prie mokyklos buvo dviratis, o ant laiptų sėdėjo V. J.. Ji V. J. iš matymo pažįsta. Jį pamatęs Ugnius pradėjo rėkti ir jie iš karto apsisukę pradėjo bėgti namo. V. J. juos prisivijo. Jai su koja spyrė į nugarą. V. J. buvo apsiavęs guminiais batais, tai nuo smūgio nugaroje iškilo guzas. I. V. Juška griebė už plaukų, o jos broliui sudavė per galvą. Jie visi verkdami atbėgo pas I. ir U. mamą. Tai ne pirmas kartas kai V. J. puola juos. Jie jam nieko nesakė, jis be jokios priežasties tai daro. D. V. J. suduoto smūgio jai skaudėjo, ji blogai miegojo.“ (b.l. 68).

Liudytoja A. E.-Z. paaiškino, kad ji dirba Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja. Dirbo operatyvinėje sudėtyje su R. M.. Iš Utenos apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Anykščių r., (duomenys neskelbtini)prieš dukterėčią smurtauja jos dėdė. Nuvykus į vietą namuose buvo rasta pranešėja T. S., kuri nurodė, kad kartu gyvenantis dėdė prieš ją smurtauja. Kaip aiškino, konfliktas įvyko name, virtuvėje dėl lėkštės, kad nedavė pasišildyti maistui, todėl jis supykęs sudavė kumščiu du kartus į galvą. Namuose įvykio liudytojų nebuvo. P. V. Juška buvo rastas namuose, antrame aukšte. Moteris pageidavo rašyti pareiškimą. Buvo priimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Iš 2013-03-21 protokolo – pareiškimo matyti, kad T. S. pranešė apie tai, kad kartu gyvenantis jos dėdė V. J. kilus konfliktui virtuvėje kumščiu du kartus trenkė jai į galvą (b.l. 4).

Iš 2013-03-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti Anykščių r., (duomenys neskelbtini) esantis gyvenamasis namas (b.l. 30-34).

Iš 2013-06-10 protokolo – pareiškimo matyti, kad O. S. pranešė apie tai, kad 2013-06-09 apie 13 val. 30 min. Anykščių r., (duomenys neskelbtini), prie bibliotekos V. J. be jokios priežasties sužalojo jos vaikus U. I., gim. (duomenys neskelbtini) , ir I. I., gim. (duomenys neskelbtini) , bei kaimynės dukrą K. Ž. (b.l. 11-12).

Iš 2013-06-10 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – Anykščių r., (duomenys neskelbtini) atkarpa. (duomenys neskelbtini) gatvė yra asfaltuota su kairėje esančiu šaligatviu. Gatvės kairėje pirmasis pastatas yra (duomenys neskelbtini) kaimo biblioteka arba kitaip vadinamas buvusios mokyklos pastatas. Priešais bibliotekos pastatą (nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės) yra asfaltuota aikštelė (b.l. 44).

Iš U. I. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad mažametis nukentėjusysis U. I. yra gimęs (duomenys neskelbtini) jo tėvai yra O. S. ir V. I. (b.l. 54-55).

Iš specialisto išvados Nr. G 766/13(05) matyti, kad U. I. nustatyta poodinė kraujosruva dešinio antakio srityje, sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vieną kartą paveikiant kietu buku daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2013-06-09, smūgiuojant kumščiu ar panašiai, dėl nustatyto sužalojimo U. I. sveikata sutrikdyta nežymiai (b.l. 58).

Iš I. I. gimimo liudijimo kopijos matyti, kad mažametė I. I. yra gimusi (duomenys neskelbtini) jos tėvai yra O. S. ir V. I. (b.l. 62).

Iš specialisto išvados Nr. pG 765/13(05) matyti, kad tikėtina, kad nukentėjusiosios I. I. apklausos protokole nurodyti V. J. veiksmai galėjo I. I. sukelti fizinį skausmą (b.l. 67).

Iš K. Ž. asmens duomenų matyti, kad ji yra gimusi (duomenys neskelbtini) jos tėvai yra D. Ž. ir R. Ž. (b.l. 70).

Iš specialisto išvados Nr. pG 764/13(05) matyti, kad tikėtina, kad nukentėjusiosios K. Ž. apklausos protokole nurodyti V. J. veiksmai galėjo K. Ž. sukelti fizinį skausmą (b.l. 74).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. J. 2013 m. kovo 21 d., apie 11 val. 10 min., savo namuose, virtuvėje, smogė du kartus kumščiu į galvą kartu gyvenančiai savo dukterėčiai T. S. ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, todėl V. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamasis V. J. neprisipažino smurtavęs prieš mažamečius U. I., I. I. ir K. Ž., bei sutrikdęs viešąją tvarką, tačiau ši kaltinamojo pozicija neatitinka teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigta bylos duomenimis - mažamečių nukentėjusiųjų parodymais, nes vaikai nuosekliai ir vienodai paaiškino įvykio aplinkybes, kad kaltinamasis V. J. pavartojo kaltinime nurodytus veiksmus. Teismas neturi pagrindo abejoti šių mažamečių nukentėjusiųjų parodymų teisingumu, kadangi jie visi buvo apklausti ikiteisminio tyrimo teisėjo, nuo įvykio buvo praėję nedaug laiko, todėl jie aiškiai prisiminė įvykio aplinkybes. Todėl kaltinamajam ir neigiant savo kaltę dėl padarytos veikos, teismui nėra pagrindo mažamečių nukentėjusiųjų parodymų nevertinti kaip teisingų. Teismas pažymi, kad mažamečių nukentėjusiųjų parodymai ne tik papildo ir patvirtina vieni kitus, bet ir yra patvirtinti teismo medicinos specialistų išvadomis, kuriose konstatuoti kaltinamojo neigiamą smurtą įrodantys sužalojimai ant mažamečio nukentėjusiojo U. I. kūno, bei patvirtinta, kad mažametėms nukentėjusiosioms I. I. ir K. Ž. V. J. veiksmai galėjo sukelti fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

BK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką…“. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan.

BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino...“. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį...“.

Pagal suformuotą teismų praktiką viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Teisiamajame posėdyje nustatytų faktinių bylos duomenų visuma teismui yra pakankama konstatuoti, kad kaltinamasis V. J. tyčinius smurtinius veiksmus mažamečių nukentėjusiųjų U. I., I. I. ir K. Ž. atžvilgiu atliko Anykščių r., (duomenys neskelbtini) prie bibliotekos (buvusios mokyklos pastato), ir tuo metu į įvykio vietą galėjo ateiti bet kuris ta gatve einantis pašalinis žmogus. Tai leidžia teismui konstatuoti, jog nusikalstama veika buvo padaryta viešoje vietoje, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taip pat nežymiai sutrikdė U. I. sveikatą, ir sukėlė fizinį skausmą I. I. ir K. Ž..

Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra atvejis, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, numatytų skirtingose baudžiamojo įstatymo normose. Idealioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai viena baudžiamojo įstatymo norma padarytos veikos neaprėpia. K. V. J. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 140 straipsnio 3 dalį kaip nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Spręsdamas kokias bausmes už padarytas ir teismo pripažintas įrodytomis nusikalstamas veikas kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstamų veikų pobūdį, taip pat jų pavojingumo visuomenei laipsnį, kurį laiko padidintu dėl žiauraus elgesio su mažamečiais vaikais. Teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią laiko iš esmės teigiama, nes kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, nėra baustas ir už administracinius teisės pažeidimus.

K. V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Įvertinęs šių duomenų visumą, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtinos bausmės: pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimas, pagal BK 140 str. 3 d. – laisvės atėmimas, pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės apribojimas (BK 54 str. 2 d.).

Už atskirus nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, t.y. už idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apimant, o kitas bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir paskiriant galutinę laisvės atėmimo bausmę. Teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nes kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, todėl paskirtos subendrintinos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 str.), paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę (BK 75 str. 2 d. 8 p.).

K. V. Juškai paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus, - panaikintina.

Mažamečių nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų U. I. ir I. I. atstovė O. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, jog dėl šio nusikaltimo jos mažamečiai vaikai patyrė baimę, fizinį skausmą, po sumušimo skundėsi galvos skausmu. Jie naktimis iki šiol dažnai keliasi, bijo žaisti namų kieme. Ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas (duomenys neskelbtini) straipsniu ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu. Mažamečių nukentėjusiųjų patirtų sužalojimų ir išgyvenimų pobūdis įrodo, kad jie patyrė fizinį skausmą, baimę, kitus išgyvenimus. Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

K. V. J. tyčiniais veiksmais padarė sužalojimą mažamečiam nukentėjusiajam U. I., jį sumušė viešoje vietoje, taip pat sukėlė fizinį skausmą mažametei nukentėjusiajai I. I.. Kaltinamasis yra nedirbantis, jo turtinė padėtis nėra gera: jis neturi turto bei savarankiško uždarbio. Tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį mažamečiams nukentėjusiesiems nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad dėl šio sveikatos sutrikdymo ateityje galimas sveikatos būklės pablogėjimas. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad prašomos priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas, ir mažamečiams nukentėjusiesiems U. I. ir I. I. priteistina iš kaltinamojo V. J. po 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Mažametės nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. Ž. atstovė D. Ž. į teisiamąjį posėdį neatvyko, nors ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 1000,00 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 82). Jeigu į teisiamąjį posėdį neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Įvertinus tai, civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti paliktinas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis (duomenys neskelbtini) str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d.,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 284 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti bausmes:

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo;pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo;pagal BK 140 straipsnio 3 dalį 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Skiriamas bausmes, sudarančias idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, subendrinti apėmimo būdu pagal BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. taisykles, pakeitus laisvės apribojimo bausmę į laisvės atėmimo ir griežtesniąja visiškai apėmus švelnesniąją, V. J. paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, pakeitus laisvės apribojimo bausmę į laisvės atėmimo, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 75 str. 1 ir 2 d. nuostatas paskirtos galutinės subendrintos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

O. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos jos atstovaujamiems mažamečiams nukentėjusiesiems U. I. ir I. I. priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš V. J., a.k(duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui U. I., a.k. (duomenys neskelbtini) ir 500 Lt (penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimui I. I., a.k. (duomenys neskelbtini) Nepilnamečiams priteistas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teisėmis O. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

D. Ž. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Jolanta Gasparavičienė