Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-898/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-06-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-10-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
1A-436-898/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01419-2019-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis
A. D., O. G.
Advokatai
Lolita Narmontienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-436-898/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01419-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,dalyvaujant prokurorei Oksanai Leontjevai,nuteistajam A. D. ir jo gynėjai advokatei Lolitai Narmontienei,vertėjui Rimantui Skaratovič,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiškai jas sudedant, A. D. paskirta subendrinta 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dviem) metams, ją atliekant pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 13 d., 23.30 val. iki 2019 m. kovo 15 d., 14.17 val. (dvi paros).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 25 Eur, paliktas iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl piniginių lėšų konfiskavimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat buvo nuteistas O. G., tačiau dėl jo nuosprendis nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. D. nuteistas už tai, kad jis 2019 m. kovo 8-9 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, įgijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios masė yra 17,974 g ir psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,655 g, po ko dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios masė yra 0,349 g, 2019 m. kovo 13 d., apie 21.10 val., pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), pardavė už 10 Eur O. G., o likusią dalį psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurios masė yra 17,625 g ir psichotropinės medžiagos – MDMA, kurios masė yra 0,655 g, laikė pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki kol 2019 m. kovo 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai jas surado ir paėmė kratos metu. Šie A. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, A. D. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 priedo 2 straipsnio (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija, pakeista 2012 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. X-2156, 2013 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XII-733) reikalavimą, nepateikė policijos licencijavimo skyriui prašymo gauti leidimą turėtam, 2019 m. kovo mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, surastam ir tokiu būdu įsigytam bei laikytam šaunamajam ginklui „Rohm“, RG89 modelio, laikyti, ir ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje įgytus bei laikytus 8 vnt. pramoninės gamybos, 9 mm kalibro dujinius revolverinius šovinius, skirtus to paties kalibro dujiniams revolveriams (C kategorijos šaunamiesiems ginklams), laikyti, tokiu būdu, neturėdamas leidimo, numatyto 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13 straipsnio 4 dalyje, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laikotarpio iki 2019 m. kovo 13 d. pirtyje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė C kategorijos šaunamiesiems ginklams priskiriamą minėtą revolverį bei 8 vnt. dujinių revolverinių šovinių, skirtų to paties kalibro dujiniams revolveriams (C kategorijos šaunamiesiems ginklams), iki kol nuo 2019 m. kovo 13 d., 23. 20 val. iki 2019 m. kovo 14 d., 01. 45 val., šį revolverį su 8 vnt. dujinių šovinių Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnai surado ir paėmė kratos metu. Šie A. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu A. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnes bausmes nei numatytos BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijose bei paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant. Apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

4. Apeliantas teigia, jog teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, pažeidė BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktą bei 3 dalį, nes neatsižvelgė į kaltininko asmenybę. Pažymi, jog teismas paskirtas bausmes bendrino visiškai jas sudedant, tačiau šio bendrinimo būdo pasirinkimo visiškai nemotyvavo.

5. Skunde pabrėžiama, kad teismas nurodė, jog atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismo posėdyje nuteistasis nurodė, kad kaltę pripažįsta. Apelianto manymu, kaltės pripažinimą ir apgailestavimą dėl padarytos veikos patvirtina jo kritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas. Nurodoma, jog teismas neįvertino tai, kad byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kitų pradėtų ikiteisminių tyrimų nuteistojo atžvilgiu ar nagrinėjamų bylų teismuose, be to, teismas neįvertino apelianto asmeninio gyvenimo aplinkybių. Skunde pabrėžiama, jog nuosprendyje neaptarti pareiškėjo teigiami gyvenimo pokyčiai, t. y. neįvertintas jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo.

6. Skunde, remiantis kasacinio teismo praktika, nurodoma, jog pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos. Taip pat, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti ir į laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmes – neteistas ir pirmą kartą nuteistas realia laisvės atėmimo bausmę žmogus, atlikęs net minimalią, sankcijoje numatytą 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, gali išeiti negrįžtamai pasikeitęs į blogąją pusę, kas gali nulemti tolesnį jo gyvenimą ir tolesnį nusikalstamų veikų darymą.

7. Apeliantas pabrėžia, jog teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kaip laisvės atėmimo bausmės vykdymas paveiks nuteistojo tvirtus ir teigiamus socialinius ryšius su artimaisiais. Pažymi, jog su sugyventine augina 5 nepilnamečius vaikus ir jos neįgalų vaiką iš pirmos santuokos, stengiasi pasitaisyti, kritiškai vertina savo elgesį, o padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinė, todėl, apelianto manymu, bausmės tikslus galima pasiekti paskyrus švelnesnes bausmes ir nuteistasis savo veiksmais galės įrodyti, kad šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės jo gyvenime.

8. Pasak apelianto, aptartų aplinkybių, apibūdinančių padarytų veikų pavojingumą, jų pobūdį ir kaltininko asmenybės pavojingumą, visuma leidžia teismui spręsti, kad nuteistojo nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės, todėl, vadovaujantis teisingumo principu, yra pagrindas apelianto atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti švelnesnes nei įstatymo numatytas bausmes, pavyzdžiui, laisvės apribojimą su įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 6 dalyje, bei įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, numatytą BK 48 straipsnio 7 dalyje.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

10. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė atmesti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmetamas.

11. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, remiantis baudžiamuoju įstatymu, skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, tai yra: atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, skirdamas A. D. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.

12. Nors A. D. skunde nurodo, jog jo atžvilgiu turėtų būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir skiriama švelnesnė bausmė, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte ? kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi/padėjimo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-479/2014). Nagrinėjamoje byloje teisiamojo posėdžio metu A. D. kaltę pripažino tik iš dalies – jis neigė kaltinimo dalį dėl neteisėto disponavimo metamfetaminu turint tikslą jį platinti. Ši jo pozicija (prisipažino visiškai) pasikeitė baigiant bylą nagrinėti teismo posėdžiuose, kadangi byloje buvo surinkta A. D. pirminius parodymus paneigiančių įrodymų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, jog A. D. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, o savo ruožtu nėra pagrindo nustatyti ir jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

13. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta galimybė paskirti švelnesnę bausmę tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui kaip išimtis iš bendrųjų bausmės skyrimo taisyklių taikoma tik įvertinus aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumą ir nustačius išimtines aplinkybes, rodančias, kad konkrečiu atveju bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Paprastai BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos bylose, susijusiose su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377-489/2018).

14. Nagrinėjamoje byloje įvertinus tiek A. D. asmenybės, tiek jo padarytų veikų pavojingumą, nenustatyta aplinkybių, kurias būtų galima pripažinti išimtinėmis bei kurios leistų teigti, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui BK 54 straipsnio 3 dalies kontekste. Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis pats savaime yra pavojingas nusikaltimas, keliantis realią grėsmę visuomenės saugumui ir žmonių sveikatai, juo labiau nusikaltimas pavojingas, kai šios medžiagos yra išplatinamos. Byloje nustatyta, kad A. D. įsigijo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, o dalį šios medžiagos ir pardavė. Tokie A. D. veiksmai nesudaro pagrindo vertinti nuteistojo padarytos veikos kaip mažiau pavojingos. Tai, kad A. D. neigiamai vertina savo veiksmus, rodo teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, bet kitų aplinkybių kontekste nepatvirtina daug mažesnio nuteistojo asmenybės pavojingumo, sudarančio pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, A. D. nėra pagrindo paskirti švelnesnę bausmę nei numatyta įstatyme taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad jis susietas glaudžiais socialiniais ir šeiminiais ryšiais su sugyventine ir mažamečiais vaikais bei pilnamečiu vaiku, kuris turi sveikatos problemų ir dėl to jam reikalinga nuolatinė priežiūra, kad jo sugyventinė negali dirbti, jų pajamos yra mažos, dėl to šeimoje yra sunki materialinė padėtis, nelaikytinos išimtinėmis bylos aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti nuteistajam švelnesnę bausmę. Pažymėtina, kad šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau jos nesulaikė A. D. nuo nusikalstamo elgesio.

16. Pirmosios instancijos teismas, įgyvendindamas teisingumo principą ir individualizuodamas nuteistajam A. D. skirtiną bausmę, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Nuteistasis A. D. padarė dvi tyčines, baigtas nusikalstamas veikas: du nusikaltimus, iš kurių vienas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas sunkių, o kitas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje, apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys). Nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Įvertinta nuteistojo asmenybę charakterizuojanti medžiaga: nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, daugiau kaip 13 metų nedirba, turi 4 mažamečius vaikus ir vieną pilnametį vaiką, kuris yra neįgalus. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių A. D. už nusikaltimų, numatytų BK 253 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurių dydį nustatė mažesnį nei įstatymo sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Taip pat, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog galutinė paskirtoji subendrinta bausmė nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nemato pagrindo dar labiau mažinti A. D. paskirtos bausmės dydį.

17. Nuteistasis taip pat nesutinka su pirmos instancijos teismo pasirinktu bausmių bendrinimo būdu, prašydamas jam paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės. Tai yra, teismui suteikta teisė pasirinkti kokį bausmių bendrinimo būdą taikyti kiekvienu konkrečiu atveju; pareigos taikyti išskirtinai tik dalinį bausmių sudėjimo būdą, baudžiamasis įstatymas nenumato. Teisėjų kolegija sutinka, su apelianto skundo argumentu, jog teismas, parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, nepateikė motyvų kodėl būtent toks bausmių bendrinimo būdas buvo pasirinktas. Tačiau pažymėtina, jog A. D. už dviejų nusikaltimų padarymą paskirta galutinė laisvės atėmimo 2 (dvejiems) metams bausmė yra lygi vieno iš jo padarytų nusikaltimų (BK 260 straipsnio 1 dalis) sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui. Tad įvertindama nuteistojo asmenybę, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir tai, kad padaryti du nusikaltimai ? apysunkis ir sunkus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog toks pasirinktas bausmių bendrinimo būdas nelaikytinas neproporcingu ar neteisingu šioje situacijoje. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytų veikų, tiek ir nuteistojo A. D. asmenybės pavojingumą.

18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam skiriamų bausmių rūšį ir dydžius, tinkamai įsigilino į visas faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Aukščiau aptarti duomenys reikšmingi bausmės skyrimui neleidžia manyti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be teismo nustatyto dydžio bausmės realaus atlikimo. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo A. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo A. D. apeliacinį skundą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė