- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-23
- Bylos Nr.
- N-575-216-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimo T. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2008 m. rugsėjo 22 d. T. S. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 3-4) už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Virus group“ (toliau – ir UAB „Virus group“) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir Darbo kodeksas) 93 straipsnį ir 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą. T. S., nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, leido įmonėje dirbti pardavimų vadybininkėmis E. K. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. ir J. S. nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. liepos 14 d. Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. spalio 30 d. nutarimu (b. l. 32) už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą T. S. skyrė 6000 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. S. kaltė įrodyta E. K. ir J. S. paaiškinimais, bylos medžiaga.
II.
Apeliaciniu skundu (b. l. 36 - 37) T. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimą, kuriuo jam paskirta 6000 Lt bauda, panaikinti ir bylą nutraukti.
Apeliantas pažymėjo, kad nei su E. K., nei su J. S. niekada nebuvo tartasi dėl darbo teisinių santykių. Teigė, kad jos abi buvo atvykusios pokalbiui dėl galimo įdarbinimo, tačiau atsižvelgus į tai, kad telepardavimų vadybininko darbo srityje neturėjo jokios patirties, su jomis nebuvo tartasi apie galimą darbo sutarties sudarymą. Teiginys, kad J. S. nuo 2008 m. liepos 1d. iki 2008 m. liepos 14 d. dirbo UAB „Virus group“ neatitinka tikrovės, kadangi minėtu laikotarpiu ji buvo sudariusi darbo sutartį bei dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Pačiolio prekyba“ (toliau – ir UAB „Pačiolio prekyba“) bei turėjo individualios veiklos pažymėjimą, pagal kurį UAB „Virus group“ nėra gavusi sąskaitų apmokėjimui. Pažymėjo, kad nurodytu laikotarpiu E. K. ir J. S. įmonėje nedirbo, tai patvirtina aplinkybės, kad pagal įmonės pareigybių aprašymą kiekvienas asmuo, dirbantis telepardavimo vadybininku, turi padaryti po trisdešimt skambučių per dieną, tačiau iš minimo laikotarpio telefono išklotinės matyti, kad iš viso yra užfiksuoti vos keli skambučiai per visą mėnesį. Įrodymų apie sutartą ar mokėtą darbo užmokestį taip pat nėra. Atkreipė dėmesį, kad E. K. ir J. S. yra draugės. E. K. darbo pokalbiui pakvietė J. S., o tai, kad jos nebuvo priimtos dirbti, turbūt nulėmė jų apsisprendimą apkaltinti T. S. dėl nelegalaus darbo. Teigė, kad buvo pažeistos T. S. teisės dalyvauti teismo posėdyje, duoti paaiškinimus bei užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems asmenims. Iki teismo posėdžio buvo pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį dėl svarbių priežasčių, t. y. buvo nurodyta, kad T. S. yra vaiko priežiūros atostogose, o teismo posėdžio dieną žmona N. S. buvo išvykusi į komandiruotę, todėl dėl objektyvių priežasčių T. S. negalėjo atvykti į teismo posėdį. Tačiau teismas nepagrįstai to nelaikė svarbia neatvykimo į teismą priežastimi, nutarė bylą nagrinėti ir nurodė absoliučiai tiesos neatitinkančią aplinkybę, kad N. S. šiuo metu yra UAB „Virus group“ direktorė, tačiau ji yra tik šios bendrovės akcininkė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Institucija pažymi, kad T. S. kaltinamas ne tuo, kad tarėsi dėl nelegalaus darbo, o tuo, kad susitarė su E. K. ir J. S. dėl darbo sąlygų užtikrinimo, dėl darbo užmokesčio 1500 Lt per mėnesį atskaičius mokesčius mokėjimo, tačiau su jomis nesudarė darbo sutarties ir leido dirbti įmonėje pardavimų vadybininkėmis. Pareiškėjo argumentai, kad J. S. nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „Pačiolio prekyba“ bei turėjo individualios veiklos pažymėjimą, yra visiškai nepagrįsti ir klaidingi, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia asmeniui sudaryti santykius su daugiau nei su viena įmone, įstaiga ar organizacija ar kitaip organizuotu juridiniu asmeniu. Inspekcijos duomenų bazės „Sodra“ duomenimis J. S. niekada neturėjo darbo teisinių santykių su UAB „Pačiolio prekyba“. Pareiškėjo prieštaringi argumentai, jog su E. K. ir J. S. nebuvo sudarytos darbo sutartys dėl to, kad jos neturėjo jokios telepardavimo vadybininko patirties, o duoti nepalankius pareiškėjui paaiškinimus nulėmė tai, kad jos buvo nepriimtos į darbą UAB „Virus group“ ir abi buvo draugės, vertintini kritiškai. Iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2008 m. rugsėjo 18 d. įmonėje buvo tik du darbuotojai – direktorius T. S. ir vadybininkė V. S.. Pažymėjo, kad įmonė, kuri verčiasi telemarketingu nėra sudariusi nė vienos darbo sutarties su telepardavimo vadybininkais, kuriems neva keliami aukšti reikalavimai – darbo patirtis telepardavimų srityje, 30 skambučių per dieną. Institucija taip pat pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis numato, jog bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Vadovaujantis šia nuostata, teismas pagrįstai kritiškai vertino T. S. prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo sutuoktinės išvykimo į komandiruotę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad (žr. byl. Nr. N3-443/2006), kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Šioje byloje esant prieštaringiems įrodymams, teismas nenurodė, kodėl atmeta vienus įrodymus ir vadovaujasi kitais. Teismo nutarime esami teiginiai gali būti vertinami kaip išvados. Bet teisinių argumentų, iš kurių šios išvados padarytos, nutarime nėra. Taigi skundžiamas nutarimas yra surašytas pažeidžiant Administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 2 dalį, jis yra be motyvų, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo pažeista asmens teisė į teisingą bylos nagrinėjimą. Todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių – apklausti kaltinimo liudytojus, užduoti jiems klausimus (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.).
Kaip matyti iš nutarimo turinio, pirmosios instancijos teismas konstatuodamas T. S. padarytą pažeidimą rėmėsi rašytiniais asmenų paaiškinimais. Tokių rašytinių asmenų paaiškinimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės (Administracinių teismų praktika Nr. 2, p. 320).
Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažįsta padaręs teisės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas nerinko, netyrė ir nevertino įrodymų, paneigiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus. Todėl konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės proceso metu buvo pažeistos, o reikšmingos bylai aplinkybės neišaiškintos. Šis procesinis pažeidimas negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
T. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. spalio 30 d. nutarimą panaikinti, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.
Nutartis neskundžiama.