Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžio, kuriuo I. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą laisvės atėmimo bausme dvejiems metams;

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš I. A. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 7071,98 Lt J. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. L., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. A. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su A. L., 2010 m. spalio 14 d. apie 21.30 val., būdami apsvaigęs nuo alkoholio, dėl savanaudiškų paskatų, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą – nukentėjusiojo J. P. pinigus, pro neužrakintas buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. P., duris, įsibrovė į buto vidų, kur panaudojo smurtą prieš J. P. – nustūmė nukentėjusįjį, šiam nugriuvus ant grindų, sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius į veido ir galvos sritį, taip pat spyrė ne mažiau 2 kartų į nugaros sritį, tuo padarydami J. P. galvos smegenų dešinės momeninės skilties sumušimą, dešinio smilkinkaulio, dešinio momenkaulio ir pakauškaulio lūžius, dešinio skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinės pusės lūžius, nežymų kraujo išsiliejimą virš ir po kietuoju galvos smegenų dangalu, dešinės momeninės ir pakaušinės skilčių srityse, muštines žaizdas kairiame momenyje ir nosies nugarėlėje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiu būdu bendrais veiksmais dėl savanaudiškų paskatų sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. P. ir pasikėsino jį apiplėšti, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes į butą įėjo pašaliniai asmenys.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, jog teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. P. nurodė, jog I. A. į kalėjimą sodinti nereikėtų. Be to, liudytoja L. J. parodė, kad nukentėjusiojo sveikata gerėja. Atsižvelgtina ir į tai, kad I. A. veiksmai nusikalstamų veikų darymo metu buvo mažiau pavojingi, kadangi nusikaltimų iniciatorius ir aktyvesnis dalyvis buvo A. L..

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis bei jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirtą bausmę švelninti.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skundžiamu nuosprendžiu I. A. yra nuteistas už vieną sunkų ir vieną labai sunkų idealią veikų sutaptį sudarančius tyčinius nusikaltimus (BK 11 str. 5 ir 6 dalys), iš kurių sunkus nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Vertinant nuteistojo I. A. teiginį, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, atskleidė padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir gailisi, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, atskleidė padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo veiksmų (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Pirmosios instancijos teismas pripažino nuteistojo I. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir savanorišką žalos atlyginimą (BK 59 str. 1 d. 3 p.), todėl pakartotinai vertinti šias aplinkybes ir švelninti bausmę nėra pagrindo.

Iš skundžiamo teismo nuosprendžio ir paskirtos nuteistajam bausmės dydžio matyti, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes ir išsamiai išdėstė bausmės skyrimo motyvus. Teismas nuteistajam I. A. už jo padarytus sunkų ir labai sunkų nusikaltimus paskyrė atitinkamai vienerių ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmes. Bausmė už padarytą sunkų nusikaltimą, kuris nutrūko pasikėsinimo stadijoje, yra artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui, o už sunkų nusikaltimą yra straipsnio sankcijoje numatytas bausmės minimumas, ir galutinė subendrinta bausmė yra laisvės atėmimas dvejiems metams, laikyti tokią bausmę neteisinga ir per griežta nėra pagrindo.

BK 54 straipsnio 3 dalis (švelnesnės bausmės skyrimas) teismų praktikoje taikoma tada, jei bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, be to, ji gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys Nr. 2K-632/2007, 2K-77/2007, 2K–395/2007 ir kt.), o BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008, 2K-7/2010). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę – anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, jauno amžiaus, atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, padėjo atskleisti padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, gailisi ir savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 punktai) bei I. A. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe ir nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, jog įvertinus nuteistojo I. A. asmenines savybes, vertintinas ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir daroma išvada, kad jam negali būti paskirta švelnesnė nei numatyta straipsnių (BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d.) sankcijose bausmės, t. y. negali būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažymima, kad nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su nuteistojo I. A. noru pabaigti mokyklą ir įgyti specialybę, taip pat su jo asmenybės vertinimu, elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo atlyginant žalą, kartu ir nukentėjusiojo teigiama nuomonė apie nuteistąjį bei į tai, kad A. L. buvo nusikaltimų iniciatorius ir aktyvesnis dalyvis, šiuo atveju yra įvertinti skiriant jam bausmes. Kolegija mano, kad šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme.

Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas pateikė medicininį pažymėjimą, iš kurio matyti, jog I. A. nuo 2011 m. spalio mėnesio gydosi psichiatro kabinete, lanko psichologo užsiėmimus. Teisėjų kolegija suteikti prioritetinę reikšmę duomenims apie nuteistojo sveikatos būklę negali, šiuo pagrindu negali būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes teisėjų kolegija įvertina ne tik šią veiką padariusį asmenį, bet ir visas nusikalstamos veikos aplinkybes, itin didelį nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkius padarinius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo atliktą bausmės skyrimui reikšmingų bylos aplinkybių vertinimą, konstatuoja, kad nustatytos I. A. atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės ir aplinkybės, apibūdinančios jo asmenybę, nėra išimtinės ir rodančios, kad laisvės atėmimo bausmės skyrimas jam aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Taigi, pirmosios instancijos teismui skiriant nuteistajam I. A. bausmę, BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nebuvo pažeisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo I. A. apeliacinį skundą atmesti.