Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Vaivai Milkeraitienei, dalyvaujant ieškovei Š. L., institucijos, teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. P., nedalyvaujant atsakovui H. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Š. L. ieškinį atsakovui H. L., su institucija teikiančia išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, neturtinės žalos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir nurodė, jog ieškovė tikėjosi susitaikyti, išsaugoti šeimą, tačiau tai nepavyko.. Ieškovė radusi atsakovo telefone žinutes, laiškus, 2007 metais sužinojo, kad atsakovas susitikinėja su kita moterimi. 2007 m. spalio mėn . atsakovas paliko namus ir išėjo gyventi su kita moterimi, jiems 2013 sausio mėn. gimė vaikas, todėl ieškovė mano, kad dėl atsakovo neištikimybės santuokos su juo išsaugoti neįmanoma. Ieškovė mano, kad santuoka yra nutrūkusi, nes sutuoktiniai negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2007-10-18 Ieškovė dėl atsakovo elgesio patyrė išgyvenimus, turėjo vartoti stiprius vaistus, kad galėtų miegoti, pablogėjo dvasinė savijauta, ieškovė pražilo, nors yra tik 38 metų amžiaus. Ieškovė kompensacijos už atsakovui atitenkančio buto remontą neprašo. Automobilį pirko iš savo asmeninių lėšų praėjusiais metais. Įmonės akcijų, vertybinių popierių neturi, kreditorių nėra. Vaikų gyvenamąją vietą prašo nustatyti su ja, nes vaikai nori gyventi su mama.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai (b. l. 28) (CPK 123 str. 1 d.), jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, neatvykimo priežastys nežinomos.

Institucijos teikiančios išvadą byloje Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškinį palaiko, nurodo, kad dėl vaikų gyvenamosios vietos ginčo nėra, vaikai turi tinkamas gyvenimo sąlygas, nori gyventi su mama, su tėčiu bendrauja, dalinasi informacija. Išlaikymas vaikams yra priteistas, tačiau vaikų poreikiai didėja, o išlaikymo suma nėra didelė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas ..

Iš ieškinio, ieškovės paaiškinimų ir rašytinių bylos įrodymų nustatyta, santuoka tarp H. L. ir Š. L. ir (iki santuokos Š. B.) sudaryta 1997 m. lapkričio 8 d., įregistruota Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure 1997-11-08, akto įrašo Nr. 2299. Santuokoje 1998-03-16 šalims gimė sūnus B. L. (b. l. 8), o 2002-07-13 – sūnus J. L. (b. l. 9).

Nekilnojamojo turto registro duomenimis ieškovė Š. L. nuosavybės teise įregistruotų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturi (b. l. 13). Atsakovo H. L. nuosavybės teisė, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įregistruota į žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus kiemo statinius, esančius Perkūno al. 35, Kaune (b. l. 15-18). Atsakovo vardu registruotų transporto priemonių Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre, nėra (b. l. 11). Ieškovės vardu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 12). Atsakovui H. L. ir J. P. 2013-01-02 gimė dukra D. L. (b. l. 10).

Dėl santuokos nutraukimo

Įstatymo leidėjas CK 3.60 str. 3 d. įtvirtino prezumpciją, kada santuoka yra laikoma iširusia dėl sutuoktinio kaltės, t. y. nustatė sutuoktinio elgesio atvejus, kurie turėtų nekelti abejonių dėl jo kaltės, nebent tokiu elgesiu kaltinamas sutuoktinis įrodytų, kad taip nesielgė. Tokie atvejai - tai sutuoktinio nuteisimas už tyčinį nusikaltimą, jo neištikimybė, žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, palikimas šeimos ir nesirūpinimas ja daugiau kaip vienerius metus.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovės ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nuo 2007 metų spalio mėnesio neveda bendro ūkio ir nepalaiko santuokinių ryšių, nes atsakovas paliko šeimą. Duomenų byloje, kad atsakovas rūpinasi šeima nėra. Atsakovui išėjus gyventi su kita moterimi, jiems 2013-01-02 gimė dukra D. L.. CK 3.60 str. 3 d. preziumuoja santuokoje neištikimu buvusio, palikusio šeima bei daugiau nei metus visiškai ja nesirūpinusio sutuoktinio kaltę dėl šeimos iširimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas nustato, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas – yra neištikimas, paliko šeimą ir daugiau nei metus visiškai ja nesirūpino (CK 3.60 str. 3 d.). Šiuo atveju atsakovas, turėdamas procesinę teisę nuginčyti šią prezumpciją, to nepadarė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovui iš esmės pažeidus savo, kaip sutuoktinio, prisiimtas pareigas, jis kaltas dėl santuokos iširimo, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės.

Dėl neturtinės žalos priteisimo.

Nutraukus santuoką dėl atsakovo kaltės, ieškovė įgauna teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str.). Ieškovė ieškiniu prašė priteisti jai iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą, patirtą neturtinę žalą įvertindama 7000 Lt. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos, susijusios su santuokos nutraukimu, priteisimo, kartu su CK 3.70 straipsniu taikytinos CK 6.250 straipsnyje įtvirtintos teisės normos (CK 3.1 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007; kt.). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinti neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, – tai žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos reikšmingos aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys, veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, tai kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas. Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus . Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes, kurios iš esmės buvo sąlygotos atsakovo kaltais veiksmais, palikus šeimą ir ja nesirūpinant, būnant neištikimam, ką įrodo susilaukta duktė su J. P., esant santuokoje su ieškove, atsižvelgiant į tai, kad santuoka truko beveik 10 metų, ieškovė patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimus, buvo priversta vartoti depresiją ir nerimą gydančius vaistus (bl.l. 34), atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šių aplinkybių neginčijo, teismas pripažįsta, jog ieškovė įrodė savo išgyvenimus dėl santuokos nutrūkimo , stresą, emocinį skausmą, neigiamas emocijas, kuriuos sukėlė netinkamas, amoralus sutuoktinio elgesys ir dėl ko faktiškai iširo šalių santuoka. Teismas, t.p. atsižvelgia į ieškovės paaiškinimus ,kuriais ji teigė siekusi išsaugoti šeimą, nes santuoką ryžosi nutraukti tik sužinojusi , jog atsakovas susilaukė dukters .Tuo vadovaudamasis teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįstas (CK 3.70 str. 2 d. ), ieškovei priteistina 7000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atsakovo turtinę padėtį( nuo 2013-04-01 gauna virš 4200 Lt darbo užmokestį) laikytinas tinkamu ir atitinkantis teismų praktiką tokio pobūdžio bylose .

Santuoką nutraukus, šalims paliktinos jų santuokinės pavardės (CK 3.69 str. 1 d.).

Santuokoje paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu įgytas ir atsakovo vardu registruotas nekilnojamasis turtas žemės sklypas, gyvenamasis namas ir kiti kiemo statiniai, esantys Perkūno al. 35, Kaune, yra asmeninis jo turtas, todėl nedalintinas (CK 3.89 str. 1 d. 2 p., 3.127 str.).

Santuokos metu ieškovės vardu registruota transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įsigyta už ieškovės asmenines lėšas šalims gyvenant atskirai (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.), todėl šis turtas pripažintinas asmeniniu ieškovės turtu.

Dėl kitų santuokoje įgytų kilnojamų daiktų ieškovė reikalavimo nepareiškė, todėl šis turtas nedalintinas.

Šalys viena iš kitos nereikalauja sau išlaikymo, todėl jis nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo.

Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas pirmiausia atsižvelgia į vaikų interesus ir jų norą gyventi su vienu iš tėvų (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovė reiškia reikalavimą nustatyti nepilnamečių vaikų B. L. ir J. L. gyvenamąją vietą su ieškove. Atsakovas savo nuomonės dėl šio reikalavimo neišreiškė. Teismas ištyręs byloje esančius įrodymus, ieškovės paaiškinimus, išklausęs teikiančios išvadą byloje Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomonės sprendžia, kad B. L. ir J. L. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.). Teismas atkreipia dėmesį į tas aplinkybes, kad atsakovas palikdamas šeimą nepilnamečius sūnus paliko ieškovės priežiūroje, tai reiškia, kad atsakovas neabejoja ieškovės gebėjimais vaikus prižiūrėti tinkamai ir jos gyvenimo sąlygomis.

Ieškovė reikalavimo dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams nereiškia, nes išlaikymas priteistas įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-05 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7343-254/2007. Civilinės bylos Nr. L2-7343-254/2007 duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2007-04-05 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-7343-254/2007 nutarta išieškoti iš skolininko H. L. išlaikymą B. L., gim. 1998 m. kovo 16 d. ir J. L. gim. 2002 m. liepos 13 d., Kaune po tris šimtus litų kas mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskirta ieškovė. Ieškovė neprašo pakeisti išlaikymo dydžio, teismas sprendžia, kad jis atitinka nepilnamečių vaikų poreikius.

Iš atsakovo ieškovei priteistinas žyminis mokestis – 383 Lt, advokato ir advokato padėjėjo teisinės pagalbos išlaidos – 1000 Lt, kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos – 22 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 98 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei yra mažesnės, nei 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl jos valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti .

Santuoką tarp Š. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1997 metų lapkričio 8 dieną Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo numeris 2299) nutraukti dėl H. L. kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes: ieškovei – L, atsakovui – L.

Priteisti iš atsakovo H. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės Š. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 7000 Lt (septynis tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimui, 1405 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Pripažinti Š. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) asmeniniu turtu privalomąjį registruoti kilnojamąjį turtą - transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečių vaikų B. L., (a. k. (duomenys neskelbtini) J. L., (a. k. (duomenys neskelbtini) ) gyvenamąją vietą su jų motina Š. L. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.