Telšių apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B., jo atstovui advokato padėjėjui Vaciui Milkonui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) krano operatoriumi, teistas: 1) 2011-07-20 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinus bausmes paskirta galutinė bausmė 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2012-08-03 Joniškio apylinkės teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės; 2) 2013-09-16 Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams, subendrinus paskirtą bausmę su 2011-07-20 Šiaulių m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams; 3) 2016-11-07 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 6 mėnesiams; 4) 2018-10-29 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė laisvės apribojimas 10 mėnesių; 5) 2020-11-09 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta galutinė bausmė 30 parų arešto; 6) 2021-12-31 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė - 50 parų arešto, 2022-04-29 paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2024-10-25, apie 13.00 val., būdamas adresu (duomenys neskelbtini), garaže, kilusio žodinio konflikto metu tarp jo ir R. B., jis tyčia pastumdamas iš nugaros per dešinį petį R. B., ko pasekoje pastarajam krentant ant žemės, padarė jam kairės plaštakos IV delnakaulio diafizės lūžį, bei pastarajam atsistojus, jis dar kartą tyčia jį stūmė, dėl ko jis vėl griuvo ant žemės, bei jam užkritus ant R. B. savo kūno dalimis - kumščiais, kojos keliu į kairiosios pusės juosmens sritį, ir taip jis dėl kairės plaštakos IV delnakaulio diafizės lūžio padarė R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad kaltinamajam nukentėjusysis sudavė medžio gaminiu. Liudytojas J. V. stebėjęs visa konfliktą, šių aplinkybių taip pat nepatvirtino. Sužalojimus rankose kaltinamasis galėjo patirti ir grumtynių metu. Taip pat, atkreiptinas dėmesys, jog kaip kaltinamąjį apibūdino liudytojas E. A., jis yra labai karšto būdo, greitai užsiplieskiantis. Tai patvirtina ir kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga, nes jis net šešis kartus teistas už smurtinius nusikaltimus.

Kaltinamojo R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

R. J. pripažintinas recidyvistu, nes 2021-12-31 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų baudžiamuoju įsakymu yra teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu ir, esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė taip pat pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę R. J., teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kaltinamasis yra teistas, nusikalto teistumui neišnykus, savo kaltės nepripažįsta, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 61 straipsnio 2 dalis).

Taip pat atsižvelgiant į tai, jog padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis dirba, darytina išvada, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nes yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskiriant įpareigojimą - bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 3, 5 dalis, 6 dalies 6 punktas).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai).

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, kad civilinį ieškinį palaiko pilnai ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų patyrė skausmus ir nepatogumus, iki šiol skauda ranką, negali pakelti daugiau nei 7 kg svorio, pajuto pažeminimą bendradarbių akyse, sumenkintas jo autoritetas. Buvo nedarbingas nuo 2024 m. spalio 25 d. iki 2025 m. vasario 3 d., iš byloje pateikto Sodros ieškinio matyti, kokias išmokas jam išmokėjo nedarbingumo laikotarpiu. Jo darbo užmokestis pagal direktoriaus pažymą yra 930 Eur. Jis prašė pateikti vidutinio darbo užmokesčio pažymą, bet jam pateikė tik tokią pažymą. Prašė priteisti skirtumą tarp darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs ir netekto darbingumo išmokų. Gydėsi Mažeikiuose, nes ten greičiau gavo reabilitacijos paslaugas, todėl teko važinėti. Jis turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą, todėl kaltinamasis turi padengti jo kelionės išlaidas.

Nukentėjusysis prašo priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019). Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad, analizuojant žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kartu ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama tai, fizinis ar juridinis asmuo atsako už padarytą žalą. Kita vertus, abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti, teismo vertinimu, teisingą piniginę kompensaciją už kitam asmeniui suteiktą dvasinį ir fizinį skausmą. Šiuo atveju įvertinama priteisiamos kompensacijos dydžio realaus gavimo, išieškojimo iš atsakovo tikimybė ir nustatoma tokia piniginė kompensacija už neturtinę žalą, kuri pasiektų nukentėjusįjį per protingą terminą ir būtų jam aktuali, suteiktų realią galimybę ja pasinaudoti (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2010). Be to, neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Abiem šalims yra svarbus teismo sprendimo įvykdymo veiksmingumas, kai įvertinamas žalą padariusio asmens pajėgumas išmokėti teismo nustatytą kompensaciją už kitam asmeniui padarytą neturtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2010).

Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Vertinant šioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgtina į tai, kad dėl plaštakos lūžio padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, matyti, jog nukentėjusiojo patirti fiziniai išgyvenimai (skausmas) yra lydimi emocinių išgyvenimų dėl nepatogumo ir nerimo dėl galimų liekamųjų reiškinių. Tačiau teismas taip pat įvertina ir aplinkybes dėl kurių kilo konfliktas, jog kaltinamasis buvo apkaltintas dėl neva jo padarytos vagystės, jautėsi apkalbėtas, įžeistas, taip pat ir į tai, jog nukentėjęs nedarbingas buvo ne tokį ilgą laiką – šiek tiek daugiau nei tris mėnesius, nebuvo atliekamos sudėtingos operacijos, yra tikimybė atkurti rankos funkciją, todėl teismo nuomone, prašoma atlyginti 3000 Eur neturtinė žala yra per didelė, ir mažintina per puse, nukentėjusiajam priteistina 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.283 straipsnio 1 dalimi, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Ši teisės norma įtvirtina specialų civilinės deliktinės atsakomybės atvejį, kai civilinė atsakomybė kyla pažeidus asmens sveikatą. Pats normos turinys suponuoja, kad ja siekiama užtikrinti kompensuojamosios civilinės atsakomybės funkcijos įgyvendinimą – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki delikto padarymo. CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju aktualios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-127/2012, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019, 2K-70-942/2022).

Pagal pateiktas pažymas ir medicininių dokumentų išrašus (2 t., b. l. 102-105) matyti, jog nukentėjusysis buvo nedarbingas nuo 2024-10-25 iki 2025-02-03, per šį laikotarpį buvo nedarbingas 66 darbo dienas. Nukentėjusysis negautas pajamas paskaičiavo ieškinyje nurodydamas, jog jo darbo užmokestis mokamas į rankas per mėnesį sudaro 1250 Eur (1 t., b. l. 75), tačiau bylos nagrinėjimo metu pateikė (duomenys neskelbtini) išduotą pažymą, kurioje nurodyta, jog jam mokamas darbo užmokesis yra 930 Eur (2 t., b. l. 108). Kadangi nukentėjusysis nepateikė vidutinio darbo užmokesčio pažymos, teismas savo iniciatyva prie baudžiamosios bylos pridėjo išrašą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas (2 t., b. l. 115-123), iš kurios matyti, jog už 2024 m. vasario mėnesį jam išmokėtas darbo užmokestis 744 Eur, už kovo mėnesį – 744 Eur, už balandžio mėnesį – 930 Eur, už gegužės mėnesį – 930 Eur, už birželio mėnesį – 930 Eur, už liepos mėnesį – 646,88 Eur (nuo liepos 25 d. nukentėjusysis sirgo), už rugpjūčio mėnesį – 0.00 Eur (nukentėjusysis sirgo), už rugsėjo mėnesį 531,48 Eur (nukentėjęs iki rugsėjo 12 d. sirgo). Taigi, iš paminėtos pažymos matyti, jog iki ligos jis tris mėnesius gavo darbo užmokestį po 930 Eur kas mėnesį, kas nukentėjusiajam sudaro pagrįstą lūkestį manyti, jog jis, būdamas darbingas, ir būtų kas mėnesį gavęs 930 Eur darbo užmokestį, o ne 1250 Eur darbo užmokestį kaip, kad nurodė ieškinyje. Kadangi nukentėjusiojo darbo užmokesti yra 930 Eur, tai reiškia, kad per vieną darbo dieną jis uždirba 42 Eur. Nukentėjusysis buvo nedarbingas 66 darbo dienas, todėl atskaičius SODROS išmokėtas išmokas, jo patirtą turtinę žalą (negautas pajamas) sudaro 1267,96 Eur (42 Eur x 66 d.d. ? 2772 Eur – 1504,04 SODROS išmokas ? 1267,96 Eur), todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjęs prašo priteisti 650 Eur išlaidas, kurias sudaro kuro išlaidos kelionėms į gydymo įstaigas. Iš pateiktų medicininių dokumentų (2 t., b. l. 106; 109-114), matyti, jog nukentėjęs lankėsi gydymo įstaigose pas specialistus, taip pat jam buvo paskirta 10 darbo dienų reabilitacija nuo 2025-01-21 iki 2025-02-03. Nukentėjęs nurodė, jog jam reikėjo važinėti iš Telšių į Mažeikius ir atgal (atstumą skaičiavo 60 km), todėl pagal kilometražą nuvažiavo 3600 km atstumą. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo nurodytas atstumas neatitinka visuotinai skelbiamų duomenų apie atsumą nuo Telšių iki Mažeikių, kuris yra – 41 km (pav. svetainė Zemelapiai.lt), todėl skaičiuojant 30 kelionių pirmyn ir 30 kelionių atgal, kas yra realus skaičius vykimui į gydymo įstaigas, susidaro tik 2460 km (60 x 41 ? 2460). Nukentėjęs nurodė, jog vidutiniškai automobilis sunaudoja 8 litrus kuro 100 km, todėl nurodytam atstumui nuvažiuoti vidutiniškai reikia 196,8 litrų kuro (2460:100x8?196,8). Imant vyraujančią dyzelinio kuro kainą 1,659 Eur už litrą, susidaro 326,49 Eur (196,8 x 1,659 ? 326,49), ši suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiajam. Nors kaltinamasis pridėjo kuro pirkimo kvitus 645,34 Eur sumai, tai nereiškia, jog visas šis kuras buvo sunaudotas tik vykimui į gydymo įstaigas.

Tokiu būdu, nukentėjusiajm iš kaltinamojo priteistina turtinės žalos atlyginimui 1913,30 Eur (1267,96 + 645,34 ? 1913,30).

Nukentėjęs taip pat prašė priteisti patirtas atstovavimo išlaidas 2000 Eur už jam suteiktą teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje (2 t., b. l. 124-125). Nukentėjusysis turi teisę į atstovavimą, patirtos išlaidos nėra per didelės, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių teritorinė ligonių kasa baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 472,36 Eur sumai, kurią sudaro išlaidos už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 93-107). Ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo R. J. (CK 6.263, 6.280 straipsniai, 6.290 straipsnio 3 dalis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 1504,04 Eur sumai, kuri sudaro išlaidos už nukentėjusiajam išmokėtą ligos išmoką nedarbingumo laikotarpiu nuo 2024-10-25 iki 2025-02-03 (1 t., b. l. 128-163). Ieškinys yra įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo R. J. (CK 6.263, 6.280 straipsniai, 6.290 straipsnio 1, 3 dalys, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3, 5 dalimis, 6 dalies 6 punktu, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Pripažinti R. J. recidyvistu.

Iki įsiteisės nuosprendis, R. J. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Priteisti iš nuteistojo R. J. nukentėjusiojo R. B. naudai: 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur) neturtinės žalos atlyginimui, 1913,30 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trylika Eur 30 ct) turtinės žalos atlyginimui ir 2000 Eur (du tūkstančius Eur) patirtas atstovavimo išlaidas.

Priteisti iš nuteistojo R. J. Valstybinės ligonių kasos, įmonės kodas 191351679, (atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT21 7300 0100 0248 4333) naudai 472,36 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt du Eur 36 ct) žalos atlyginimui.

Priteisti iš nuteistojo R. J. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, įmonės kodas 188677437, (atsiskaitomoji sąskaita LT58 4010 0424 0349 5020) naudai 1504,04 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturis Eur 04 ct) žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.