Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Smolskas, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei, teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo G. K. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2012-10-29 nutartimi atsisakė pradėti privataus kaltinimo procesą pagal pareiškėjo skundą. Teismas nutartyje nurodė, kad 2012-09-24 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu konstatuota, kad G. K. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2011-12-01 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta nuobauda – uždarymas 15 parų į baudos izoliatorių už tai, kad jis 2011-11-30, apie 22 val., karantino patalpose reiškė nepasitenkinimą slaugytojos atžvilgiu, elgėsi įžūliai, grasino susidoroti, pastarajai atsisakius duoti vaistų nuo nemigos ir paaiškinus, jog tokius vaistus gali skirti tik gydytojas. Ši nuobauda paskirta pagrįstai.

Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pareiškėjo G. K. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- LR BPK) 1 str. l d. įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis - ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nusikalstama veika, t.y. veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d., kurios padarymu G. K. kaltina M. B., priskiriama veikoms, dėl kurių bylos procesas vyksta privataus kaltinimo tvarka (LR BPK 407 straipsnis). Toks procesas (privataus kaltinimo bylose) pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Ikiteisminis tyrimas privataus kaltinimo bylose neatliekamas, procesas pradedamas paduodant skundą ar pareiškimą pirmosios instancijos teismui.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja LR BPK XXX skyrius. LR BPK 412 ¹ str. 1 d. nustatyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, t.y. sprendžiamas skundo priėmimo klausimas ir baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka pradėjimo klausimas.

G. K. kaltina M. B. padarius LR BK 154 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką pareiškėjo atžvilgiu.

LR BK 154 str. 1 d. numatytos veikos – šmeižto objektas yra kito žmogaus garbė ir orumas. Nusikaltimo sudėties objektyviosios pusės požymis yra tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, paskleidimas., t.y. informacijos pernešimas bet kokiu būdu bent vienam asmeniui, išskyrus patį nukentėjusįjį. Jei tokia informacija pranešama tam pačiam žmogui, apie kurį ji yra, tai gali sudaryti įžeidimo sudėtį. Atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tada, kai kaltininkas suvokia, jog jis skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, tačiau jeigu asmuo yra įsitikinęs, kad jo skleidžiama informacija yra teisinga, t.y. jis sąžiningai klysta dėl informacijos teisingumo, ši aplinkybė šalina atsakomybę. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t.y. kaltininkas suvokia, kad skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, supranta, kad ji žemina žmogaus garbę ir to nori.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad G. K. privataus kaltinimo skunde nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi.

G. K., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis nuteistiesiems nustatytų elgesio taisyklių. Aukštesniojo teismo nuomone, nuobaudos G. K. paskyrimas, liudytojų A. R., M. B. parodymai pagrįstai įrodo, kad G. K. 2011-11-30, apie 22 val., karantino patalpose reiškė nepasitenkinimą slaugytojos atžvilgiu, elgėsi įžūliai, grasino susidoroti, pastarajai atsisakius duoti vaistų nuo nemigos ir paaiškinus, jog tokius vaistus gali skirti tik gydytojas.

Vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, konstatuojama, jog pareiškėjo G. K. skunde dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo yra aiškios LR BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, t.y. akivaizdžios aplinkybės, jog pareiškėjo nurodytose pataisos įstaigos slaugytojos veikoje nėra būtinųjų nusikalstamos veikos, kuria pareiškėjas ją kaltino, objektyviosios pusės požymių, t.y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl 2012-10-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti pareiškėjo skundo motyvais nėra nei teisinių argumentų, nei pagrindų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p.

nutaria:

pareiškėjo G. K. skundą atmesti;

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.