Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Audronės Šukienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje

L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) d., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, vidurinio išsilavinimo, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), išsituokusi, dirba UAB "(duomenys neskelbtini)" kasininke, teista 2019 m. rugsėjo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuopsrendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį (du epizodai), galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje, 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios dalyvauti elgesį keičiančiose programose,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. G. mušdama ar kitaip smurtaudama sužalojo savo motiną: 2019 m. lapkričio 25 d., apie 22.10 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu rankos delnu sudavė nukentėjusiajai L. G. į veido sritį, tokiu būdu pagal 2020-01-08 valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadą L. G. padarė poodines kraujosruvas veide, kurios atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamoji L. G. apklausta ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. lapkričio 29 d. parodė, kad gyvena socialiniame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris paskirtas joms abiems su mama L. G., nes ji teismo sprendimu yra mamos globėja. Globa mamai nustatyta dėl psichikos ligų, kokia diagnozė nepamena. Šiame bute su mama gyvena nuo 2019 m. kovo mėn. Jos mama sėdi invalido vežimėlyje, beveik nevaikšto, jai reikalinga pagalba atliekant visus kasdienius dalykus: atlikti gamtinius reikalus, apsirengti, pavalgyti ir pan. 2019 m. lapkričio 25 d. vakare, tiksliai valandos neprisimena, su mama buvo virtuvėje. Buvo padavusi mamai pavalgyti košę. Mama košę suvalgė ir ji pasodino motiną nuo kėdės ant lovos, kuri stovi virtuvėje. Šioje lovoje mama ir miega. Jai čia yra patogu, nes viskas yra arti. Mama sėdėjo ant lovos, o ji plovė indus. Mama pradėjo kalbėti kažkokias nesąmones. Ji sakė, kad jai skauda galvą ir, kad ji duotų vaistų. Mama nuolat skundžiasi galvos skausmu, gydytojai yra sakę, kad niekuo padėti negali. Tą dieną ryte ir po pietų jau buvo davusi mamai „Ibumetino“ tablečių, todėl vakare duoti nenorėjo. Mama tikriausiai supyko, kad ji nedavė tabletės, pradėjo kalbėti apie gimines, pradėjo ją įžeidinėti, kad jai nereikia vyro, kad kam ji bendrauja su žmonėmis. Tai ją labai sunervino. Ji priėjo prie ant lovos sėdinčios mamos ir vieną kartą stipriai jai sudavė delnu į dešinę veido pusę. Mama nešaukė, nerėkė, pagalbos nekvietė, paklausė, kodėl ją muša. Po to jos su mama dar sėdėjo ir bendravo. Anksčiau savo mamos L. G. niekada nemušė ar kaip nors kitaip prieš ją nesmurtavo. Policijos pareigūnų neįleido todėl, kad jų nekvietė. Kas iškvietė policiją nežino. Kad sudavė mamai į veidą ir sukėlė jai fizinį skausmą labai gailisi. Prieš šį įvykį, kažkurią savaitgalio dieną, šeštadienį ar sekmadienį, mama nugriuvo vonioje, todėl ant jos kūno gali būti įvairių sumušimo žymių. Matė, buvo mėlynė ant dešinės rankos. Daugiau mėlynių nepastebėjo (b. l. 150-152). 2020-05-27 apklausta papildomai parodė, kad labai gailisi, kad sudavė savo motinai vieną kartą ranką per veidą, bet taip pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai. Mama yra neįgali, ji viena rūpinasi mama, tai yra psichologiškai sunku. Tą kartą susiginčijo su mama, ji pasakė kažką įžeidžiančio, todėl ji nesusilaikė ir sudavė vieną kartą. Paskui mamos atsiprašė ir jos susitaikė. Mama jau net pamiršo, kad toks įvykis buvo. Mamai sudavė tik vieną kartą. Kiti sužalojimai buvę ant jos kūno atsirado ne dėl jos kaltės, o dėl to, kad ji pati susižalojo, apie tai jau pasakojo ankstesnėje apklausoje (b. l. 168-170)

Nukentėjusioji L. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai labai sunku kalbėti, nuolat geria vaistus nuo aukšto kraujospūdžio, nepamena, kad ji būtų šaukusi policijos pareigūnus dėl netinkamo dukros L. G. elgesio. Jos dukra prieš ją niekada nenaudojo fizinio smurto. Dukra ja visada tinkamai rūpinasi, duoda reikiamus vaistus. Dukrai jokių pretenzijų neturi, jos kartu gyvena, sutaria. Ji pati savimi negali rūpintis, ją oficialiai globoja dukra, nes pati sunkiai vaikšto, jai yra gaminamas maistas. Oficialiai neįgalumo neturi. Nesupranta užduodamų klausimų, prieš ją dukra niekada nesmurtavo, jokio įvykio, kad buvo mušama, nepamena (b. l. 48-50).

2020-05-19 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. Š. tarnybiniame pranešime dėl L. G. apklausos nurodyta, kad 2020 m. gegužės 19 d. bute, Karaliaučiaus g. 9-22, Vilniuje, apie 14.42 val. vykdant L. G. apklausą, ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-50596-19, dalyvaujant vertėjai N. Š., buvo apklausta minėta nukentėjusioji, kuri sunkiai orientavosi aplinkoje, sunkiai suprato užduodamus klausimus, užduodami klausimai buvo verčiami į rusų kalbą, tačiau tiksliai 2019 m. lapkričio 28 d. nurodyti įvykio aplinkybių ji neprisiminė. Skundėsi aukštu kraujospūdžiu, su dukra L. G. ji nekonfliktuoja, jai jokių pretenzijų neturi. L. G. nurodė, kad dukra ją rūpinasi, gamina maistą, padeda atsikelti iš lovos, nes pati nevaikšto. Ant visų apklausos metu formintų dokumentų ji pasirašė, tačiau rašyti negali, dėl senatvės. Neįgalumas oficialiai nepatvirtintas. Dukra L. G. oficiali jos globėja (b. l. 51).

Liudytoja J. K. apklausiama ikteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena Vilniuje, Karaliaučiaus g. 9-33, bute. Kartais būdama laiptinėje girdi, kaip (duomenys neskelbtini) buto gyventoja, vardu L., rėkia ant savo neįgalios motinos, įžeidinėdama necenžūriniais žodžiais, po to girdėdavosi senyvos moters riksmai. 2019 metų vasaros laikotarpiu, L. motinai būnant lauke, ji pastebėdavo, kad po moters akimis yra kraujosruvos. Teiraujantis L. motinos iš kur atsirado kraujosruvos, ji dažniausiai tylėdavo ir vengdavo atsakyti į užduodamą klausimą. Bendraujant su minėta moterimi, susidarydavo toks įspūdis, kad ji yra išsigandusi. Pastaruoju metu jokių garsų, pagalbos šauksmų iš (duomenys neskelbtini) buto ji negirdėjo (b.l. 24-25).

Liudytoja S. G. apklausiama ikteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) bute. Dažnai girdi, kaip kaimynė vardu L., gyvenanti (duomenys neskelbtini) bute, dažnai rytais šaukia ant savo neįgalios motinos, girdisi kaip konfliktuoja, įžeidinėja necenzūriniais žodžiais. 2019 m. lapkričio 28 d. ryte apie 08.30 val. išeidama iš namų ji girdėjo, kaip L. konfliktavo su motina, ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. Taip pat nori paminėti, kad L. išveža savo mamą neįgaliojo vežimėlyje į lauką, praeidama pro šalį dažnai mato, kad jos motinos veido ir rankų srityje būna matomos kraujosruvos. L. motinos dešinės akies srityje kraujosruva atsirado maždaug prieš dvi savaites. Taip pat nori paminėti, kad L., prasilenkdama laiptinėje su kaimynais, elgiasi nepagarbiai (b. l. 27-28).

Liudytojas K. M. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 26 d. apie 20.30 val. tikrinant įvykio aplinkybes dėl smurto artimoje aplinkoje, kartu su vyresniąja tyrėja K. Š. nuvyko į butą, esantį, adresu (duomenys neskelbtini). Prieš vykstant tikrinti įvykio aplinkybių turėjo duomenų, kad bute gyvena L. G. ir jos neįgali motina L. G.. Nuvykus nurodytu adresu ir paskambinus į durų skambutį prie durų priėjo moteris, kuriai buvo paaiškintas atvykimo tikslas, tačiau buto durų ji neatidarė ir neleido įsitikinti, kad L. G. viskas gerai ir jos sveikatai ar gyvybei negresia joks pavojus. Nepavykus patekti į butą, L. G. buvo paliktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą 2019 m. lapkričio 27 d. 10.00 val., adresu Laisvės pr. 80, Vilniuje, pas veiklos skyriaus tyrėją R. R., tačiau kiek jam yra žinoma, nustatytu laiku L. G. neatvyko. Būnant prie buto durų jokių pagalbos šauksmų negirdėjo ir neturėjo galimybės įsitikinti, ar bute be L. G. dar kažkas yra (b. l. 37-39).

Liudytojas J. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. lapkričio 28 d. tikslinant įvykio aplinkybes apie 13.30 val. kartu su tyrėja R. R. nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Paskambinus į buto durų skambutį prie durų priėjusiai moteriai, kaip vėliau paaiškėjo L. G., buvo paaiškintas atvykimo tikslas, tačiau atidaryti buto duris ji kategoriškai atsisakė. Pasitelkus avarinio durų atidarymo specialisto pagalbą buvo atrakintos durys ir buvo patekta į butą Nr. (duomenys neskelbtini). Užėjus į butą, prie įėjimo durų stovėjo L. G., o virtuvėje prie kriauklės stovėjo senyvo amžiaus moteris L. G.. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai, kurie apžiūrėjo L. G.. Apžiūros metu L. G. kaktos srityje, po dešine akimi, rankų srityje matėsi kraujosruvos. L. G. medikams skundėsi galvos, bei šonkaulių skausmais. Moteris buvo išsigandusi, konkrečias sužalojimų atsiradimo aplinkybes vengė nurodyti, buvo susijaudinusi ir pasimetusi, prašėsi, kad ją medikai pristatytų į gydymo įstaigą suteikti pagalbai. L. G. nurodė, kad prieš kelias dienas prasidėjus galvos skausmams, jos dukra L. G. jai nedavė jokių vaistų ir nesuteikė jokios pagalbos, tačiau kad dukrą prieš ją smurtavo moteris to nenurodė (b. l. 42-45).

Liudytoja S. E. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. G. šeimoje lankėsi du kartus. Pirmą kartą apsilankė 2019 metų lapkritį, kai jos kolegės paprašė kartu su jomis nueiti į jos butą, nes galbūt prireiks pagalbos - nupirkti maisto, vaistų ir pan. Tą moterį lankė I. S., ji galėtų papasakoti apie tą šeimą išsamiau. Lapkričio pabaigoje, kaip minėjo, nuėjo kartu su ja ir dar viena darbuotoja į L. G. butą, kiek atsimena, jų skyriuje buvo gautas pranešimas, kad L. G. reikia pagalbos, nes prieš ją galbūt yra smurtaujama. Tiksliai to pasakyti negali, nes jau neatsimena, apie tai plačiau galėtų pasakyti I. S.. Jos tą dieną atėjusios negalėjo įeiti į butą. Bute tuo metu buvo L. G. dukra, ji pasakė, kad jų neįleis, nes jau nesenai buvo. Tuomet iškvietė policiją. Pareigūnams irgi durų ji neatidarė. Tuomet teko kviesti durininką, kuris išlaužė spyną ir jos įėjo į butą, nors L. G. kažkuo bandė laikyti iš vidaus duris, kad jos neįeitų. Įėję į butą pamatė, kad L. G. yra virtuvėje, kur stovėjo išlankstoma lova (vadinama "raskladuškė"), o lovoje buvo L. G.. Ji atrodė rami, neverkė, neatrodė išsigandusi. Susidarė toks įspūdis, kad jai buvo liepta nekalbėti, nes į klausimus atsakinėjo nenoriai, minimaliai - žodžiais taip arba ne. Daugiau pradėjo kontaktuoti, kai policijos pareigūnai išvedė jos dukrą į kambarį ir atvyko greitoji. Su medikais ji kalbėjo apie sveikatą. Ji stovėjo šone, tarpduryje (virtuvės ir koridoriaus), įdėmiai neįsiklausė į pokalbį su medikais, tik matė, kad L.G. jiems rodė mėlynes ant pilvo ar krūtinės, gerai neatsimena, kažkur kūno viršutinėje priekinėje dalyje. Girdėjo, kad L. G. aiškino, kad motina susižalojo pati, užsigavo namie. Pati L.G. nieko nesakė iš kur tos mėlynės. Negirdėjo ar jos kas nors klausė, ar tai ne, ar L.G. prieš ją smurtauja. Neatsimena ar ant L. G. veido buvo kokių nors sužalojimų ar mėlynių. Apie savo dukrą L. G. nepasakojo nieko. Greitoji pagalba apžiūrėjusi L. G. nusprendė, kad ją reikia vežti į ligoninę. L. G. išvažiavo su policijos pareigūnais. Apie ką visą laiką kalbėjo L. G. su pareigūnais - nežino, nes jie buvo kitame kambaryje, o ji virtuvėje. Antrą kartą šitame bute lankėsi 2020 metų sausį, tuomet, kai L. G. grįžo iš ligoninės. Tuomet L. buvo informuota kokią pagalbą jos gali suteikti jos motinai, bet ji nuo visko atsisakė. L. G. atrodė gerai, ant jos veido nesimatė jokių sužalojimų, kūno netikrino. Nusiskundimų L. G. neturėjo (b. l. 56-59).

Liudytoja I. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba socialinės paramos centre. 2019 metais lapkritį iš savivaldybės įmonės "Vilniaus miesto būstas" gavo pranešimą, kad reikia apsilankyti šeimoje, gyvenančioje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, (duomenys neskelbtini) gatvėje (namo ir buto numerio - neatsimena). Ten gyveno dukra su neįgalia motina, jos gavo socialinį būstą, nes jų būstas sudegė. Jie prašė patikrinti kokios yra neįgalios moters gyvenimo sąlygos, nes jiem kilo įtarimų, kad sąlygos yra ne itin geros - neįgali moteris - L. G. miegojo ant išlankstomos lovos virtuvėje. Ji kartu su kita centro darbuotoja nuvyko nurodytu adresu, bet jų neįleido L. G. dukra. Jos kalbėjo tik per telefonspyne, ji kalbėjo labai nemandagiai, apšaukė jas, kad atėjo per anksti (nors buvo apie 10.00 val. ryto), prašė, kad įleistų jas bent į laiptinę pasikalbėti, bet L.G. nesutiko. Tądien jos į butą nepateko. Po kelių dienų vėl gavo pranešimą iš "Vilniaus miesto būsto", kad jie organizuoja kartu su policija patekimą į butą ir prašė jas irgi dalyvauti. Kokia tai buvo diena - neatsimena. Ji kartu su dviem kolegėm atvyko nurodytą dieną nurodytu adresu. Ten jau buvo policijos pareigūnai, atstovai iš "Vilniaus miesto būsto", spynų meistras, vėliau buvo iškviesti medikai. Tačiau ir tuokart jų nenorėjo niekas įleisti į butą. Apie 15 minučių vyko derybos, L. G. buvo raginama atidaryti duris. Bet geruoju ji nesutiko, todėl jai buvo paaiškinta, kad buto savininkui ("Vilniaus miesto būstui") leidus, durys bus išlaužtos. Tuomet durininkas pradėjo laužti spyną. Jam sekėsi sunkiai ir ilgai, kadangi L. G. bandė kažkaip laikyti spyną iš vidaus, bet galiausiai pavyko išlaužti spyną ir patekti į butą. Įėjus į butą, pamatė virtuvėje L. G. gulinčią virtuvėje ant sulankstomos lovos. Kadangi jau iki to laiko atvažiavo medikai, jie pradėjo jos apžiūrą ir pokalbį su ja. L. G. kalbėjo labai nenoriai. Ji tik skundėsi, kad skauda galvą ir šonkaulius, bet daugiau vengė kažką komentuoti, jos medikai klausė apie sužalojimus (ji matė ant veido nykstančią mėlynę), bet L.G. nieko nesakė. Jai susidarė įspūdis, kad L.G. tiesiog nenorėjo kalbėti prie dukters, ją dankstė. Kuomet pareigūnai išvedė L. G. į kambarį, tuomet L. G. pasakė daugiau. Ji sakė, kad jai namie blogai, nenori ten likti, bet dėl kokių priežasčių, nepasakė, jai susidarė įspūdis, kad L.G. įbauginta arba nenori išduoti savo dukters. Kadangi medikai nusprendė L.G. vežti į ligoninę, padėjo ją aprengti ir ją išvežė į ligoninę, o L. G. išsivežė pareigūnai. Butas atrodė tvarkingas, bet trūko būtiniausių baldų, matyt dėl to, kad šeima nesenai įsikėlė. Lankė tą šeimą antrą kartą po naujųjų metų, klausė L. G. kaip ji jaučiasi, ar viskas gerai. Ji niekuo nesiskundė, atrodė ramiai, tik guodėsi, kad jai nuobodu gulėti ir nieko neveikti, net neturi televizoriaus. Pokalbis vyko tik tarp jų, L. G. kalbino jos kolegė kambaryje, aiškino jai dėl jų teikiamų paslaugų, dėl pašalpų, kokias ji gali gauti, tačiau L.G. atsisakė nuo bet kokios pagalbos ir pašalpų (b. l. 62-65).

BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK Nr. 0119000636193) duomenimis, 2019 m. lapkričio 25 d. apie 22.10 val. gautas pranešimas (pranešėjas M.), kad adresu (duomenys neskelbtini), pranešėjas girdi kaip iš nurodyto adreso, moteris šaukiasi pagalbos "Padėkite". Prašo patikrinti, nes tuose namuose gyvena neįgalius žmogus. Atvykus minėtu adresu jokio triukšmo ar žmonių garsų girdėti nebuvo, (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)buto durų niekas neatidarė. Taip pat susijusi informacija, kad RVUL slaugytoja pranešė, kad 14.58 val. GMP į ligoninę pristatė L. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pristatyta dėl sumušimų, įvykusių galimai prieš kelias dienas. Pati dėl įvykio nieko nepaaiškino. Diagnozuoti galvos, krūtinės ląstos, dubens sumušimai. Paguldyta į stebėjimo palatą (b. l. 16-17).

2019-12-18 Bendrojo pagalbos centro (toliau- BPC) garso įrašo apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad policiją kviečia kaimynas, prisistatęs M. J. kuris nurodo, kad iš buto ar tai (duomenys neskelbtini), ar (duomenys neskelbtini) sklinda pagalbos šauksmai, o buto gyventoją močiutę jis visą laiką mato su mėlynėmis (b. l. 68-69).

Greitosios medicinos pagalbios kvietimo kortelės, forma Nr. 110/a duomenimis, kad 2019 m. lapkričio 28 d. pagal 13.45 val. gautą pranešimą, kad moteris (duomenys neskelbtini)m. gali būti sumušta, gim. (duomenys neskelbtini)m., šiuo metu atidarinėja duris, tikrina jos būklę, patrulis 1561, 5 PK, atvykus 13.57 val. adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta iš pacientės L. G. žodžių: skauda galvą, pykina, svaigsta galva, ant veido, kaklo sryt., ant abejų rankų, krūtinės sryt. iš kairės pusės daugibinės poodinės hematomos, čiuopiant krūtinės ląstą iš dešinės pusės atžymi skausmingumą. Traumų aplinkybės neaiškios. GMP brigadą kvietė policija (b. l. 73-74).

2019-11-28 įvykio vietos apžiūros protoklu, butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra penkių auštų namo pirmajame aukšte. Įėjus į buto vidų iš kairės yra durys į gyvenajį kambarį su balkonu, iš dešinės yra durys į vonios kambarį, priešais įėjimo į buto duris yra nedidelis koridorius susijungiantis su virtuve. Gyvenamajame kambaryje, kairėje pusėje matomi sukabinti įvairūs drabužiai, kambario viduryje matoma šviesios spalvos sofa, kambario dešinėje pusėje prie įėjimo į balkoną matomas televizorius ant žemės. Šio kambario aplinka tvarkinga, smurto pėdsakų nepastebėta bei tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Apžiūrint buto balkoną matomas stalas bei dvi kėdės, balkone aplinka tvarkinga, smurto pėdsakų nepastebėta bei tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Buto virtuvėje, kairėje pusėje matoma lova, už lovos pilkos spalvos šaldytuvas, šalia lovos iš dešinės pusės yra kėdė, prie virtuvės dešinės pusės sienos matoma kriauklė, skalbimo mašina bei viryklė. Virtuvėje aplinka tvarkinga, smurto pėdsakų nepastebėta bei tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Pridėtas fotolentelė (b. l. 18-19, 20-22).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2020-01-08 specialisto išvadoje Nr. G 48/2020 (01) konstatuota, kad L. G. nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos veide (daugiau kairėje pusėje), krūtinėje, rankose, kojose. Kraujosruvos galėjo būti padarytos paveikus kietais bukais daiktais iki keleto dienų prieš 2019 m. lapkričio 29 d. paguldant ją į ligoninę (tiksliau sužalojimų padarymo laiko ir ar jos padarytos vienu metu pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima). Visumoje L. G. kūne nustatytos kraujosruvos pagal jų lokalizaciją savęs paties žalojimui nebūdingos. Kadangi medicininiuose dokumentuose nurodyta, kad kraujosruvos lokalizuotos veide, krūtinėje, rankose ir kojose (nemažiau kaip 4 ar 6 kūno dalyse) daro išvadą, kad jos padarytos daugybiniais trauminiais poveikiais, tačiau keliais poveikiais bent kiek tiksliau pagal esamus mecininius duomenis nustatyti negalima. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tačiau kokiais konkrečiai pagal esamus medicininius duomenis nustatyti negalima. L. G. nustatyti sužalojimai (kraujosruvos) pagal savo pobūdį tiek pavieniui, tiek visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 90-91).

2020-03-24 Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 5 PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos R. T. tarnybiniu pranešimu dėl VTMT medicinos eksperto apklausos, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 01-1-50596-19, 2020 m. kovo 24 d. 10.05 val. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini)susisiekta su VTMT Vilniaus skyriaus vyresniuoju teismo medicinos ekspertu J. M. P. siekiant patikslinti specialisto išvadą Nr. G 48/2020(01). Uždavus ekspertui J. M. P. klausimą ar daugybinės poodinės kraujosruvos veide, krūtinėje, rankose ir kojose galėjo atsirasti griūnant? Ekspertas J. M. P. atsakė, kad atskirų sužalojimų padarymo galimybių krentant paneigti negalima, o kalbėti konkrečiai apie kiekvieną sužalojimą bei jo atsiradimą negali, kadangi dokumentuose jie nėra įvardinti (b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji L. G. kaltę pripažino visiškai. Jos parodymus patvirtina liudytojo J. S. parodymai apie tai, kad atvykęs pagal iškvietimą matė ant L. G. kūno sužalojimus, kitų liudytojų parodymai apie tai, kad matydavo ant moters (L. G.) kūno ir veido mėlynes, ji vengdavo kalbėti apie tai, kas jai nutiko, taip pat specialisto išvada, kurioje įvertinti nustatyti sužalojimai, nurodyta, kad kraujosruvos galėjo būti padarytos paveikus kietais bukais daiktais iki keleto dienų prieš 2019 m. lapkričio 29 d. paguldant ją į ligoninę. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamoji L. G. aukščiau minėtomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo motiną – trenkė jai vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu padarė motinai poodines kraujosruvas veide. Prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu taip pat nurodytos daugybinės kraujosruvos krūtinėje, rankose, kojose. Tačiau inkriminuojamas tik vieno smūgio sudavimas į veidą. Akivaizdu, kad suduodant smūgį į veidą negalima padaryti visų pareiškime nurodytų pasekmių, todėl teismas šalina iš kaltinimo aplinkybes dėl sužalojimų krūtinėje, rankose, kojose. Kadangi specialisto išvadoje tiek visi sužalojimai kartu, tiek kiekvienas atskirai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, toks patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės ir kvalifikacijos. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad L. G. kaltė įrodyta, jos veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamoji L. G. sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 171-172).

Skirdamas bausmę L. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininkės kaltės formą ir rūšį – padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Kaltinamosios atsakomybę lengvina aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamosios asmenybę nustatyta, kad ji teista, tačiau už kitokio pobūdžio veiką, administracine tvarka taip pat bausta (b. l. 127-138), dirbanti.

Teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant laisvės apribojimo bausmę, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.

L. G. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla užbaigta baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jai paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

L. G. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 15.30 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 12.21 val. (vieną parą) (b. l. 144, 155). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. G. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo paroms.

2019 m. lapkričio 29 d. nutarimu L. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 153), naikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su BPC garso įrašu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

L. G. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, L. G. skirti bausmę – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę įpareigojant būti namuose nuo 23:00 val. iki 06:00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti L. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per bausmės vykdymo laikotarpį.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. lapkričio 28 d. 15.30 val. iki 2019 m. lapkričio 29 d. 12.21 val., (t. y. vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

L. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmeną su BPC garso įrašu, įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

2. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.