Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-158-885/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
1-158-885/2014
Teisminio proceso Nr.
1-75-1-00272-2012-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bartkus
Kaltinamasis
R. B.
Nukentėjusysis
D. Š., R. K.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-158-885/2014Teisminio proceso Nr. 1-75-1-00272-2012-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.10.1.; 1.2.4.8.3.; 1.2.26.2.1.; 1.2.27.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. balandžio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Arūnas Bartkus,sekretoriaujant Loretai Armalienei,dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,kaltinamajam R. B.,kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolij Šichovcov,nukentėjusiesiems D. Š., R. K.,nukentėjusiosios įstatyminei atstovei J. M.,civilinio ieškovo baudžiamojoje byloje atstovui R. V.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 9 kl. išsilavinimo, dirbantis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ traktorininku – pagalbiniu darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini)g. 8-12, teistas 4 kartus: 1) 2006-04-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą; 2) 2007-07-11 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 236 str. 1 d. 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda; 3) 2007-11-16 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d., galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu 9 mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą žalą ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms; 2008-12-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, bauda sumokėta 2008-09-16; 4) 2010-02-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams, 2011-03-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, 2011-04-11 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos; bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 286 straipsnyje, 140 straipsnio 2 dalyje (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733), padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. pažeidė viešąją tvarką, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojams, vykdantiems tarnybos pareigas bei nežymiai sužalojo mažametį asmenį, t.y.: 2012 m. birželio 9 d. 19 val. 43 min. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) aikštėje, (duomenys neskelbtini) krašto dainų ir šokių šventės metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, įžūliu elgesiu – iki pusės išsirengęs nuogai, garsiai šūkaudamas ir žodžiais kabinėdamasis prie kitų žmonių, nevykdė bandančių jį nuraminti tarnybines pareigas atliekančių policijos pareigūnų - Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjų D. Š. ir L. Š. teisėtų reikalavimų nutraukti neteisėtus veiksmus, dėl ko jį sulaikius ir vedant į (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą, prie (duomenys neskelbtini) a. pastato Nr. 1 kampo, kėsindamasis panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą, tyčia aktyviai muistydamasis ir stumdydamasis priešinosi pareigūnams D. Š. ir L. Š. ir, ištrūkęs iš jų, kėsinosi ranka suduoti ne mažiau kaip du kartus pareigūnui D. Š. į galvos sritį, tačiau D. Š. smūgių išvengus sudavė 1 smūgį jam į krūtinę, po to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje - prie (duomenys neskelbtini) aikštės pastato Nr. 1 kampo, tyčia metė bandančiam jį sulaikyti tarnybines pareigas vykdančiam tyrėjui D. Š. į galvą betono gabalą, padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą kairio skruosto užpakalinėje dalyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu mestu betono gabalu nežymiai sužalojo netoliese buvusią mažametę R. K., gim. 2001 m., padarydamas jai galvos smegenų sukrėtimą ir muštinę žaizdą kaktoje, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, pasipriešino valstybės tarnautojams, vykdantiems tarnybos pareigas bei nežymiai sužalojo mažametį asmenį.

Kaltinamasis R. B. teisiamajame posėdyje kaltu dėl padarytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis būdamas girtas ėjo su draugais į parduotuvę, kai priėjo pareigūnai ir viskas prasidėjo. Laikas, vieta, data atitinka kaip nurodyta kaltinamajame akte. Į parduotuvę ėjo alkoholio. Kodėl priėjo pareigūnai, nežino. Buvo išsirengęs iki pusės nuogai, šūkavo. Pareigūnams priešinosi, vėliau metė betoninį luitą, tačiau tikslo sužaloti neturėjo. Metė luitą į pareigūną, bet kliuvo ir mergaitei. Jis mušėsi ir rankomis. Nors buvo išgėręs, įvykio aplinkybes pamena gerai. Savo elgesį vertina labai blogai. Kaltu prisipažįsta dėl visų trijų veikų. D. Š. sudavė rankomis ir paleido betoninį luitą. Taip pasielgė, nes buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Teistas buvo, buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliko. Taip pasielgęs gailisi. Nukentėjusiųjų neatsiprašė, dabar atsiprašo. Teismui gali pasižadėti, kad daugiau taip nesielgs. Po įvykio nieko daugiau nėra padaręs. Administracinių nuobaudų irgi neturi. Jis yra dirbantis, kad žalą padarė, supranta ir sutinka ją atlyginti. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. D. Š. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Pripažįsta tai, kas susiję su galvos trauma. Moralinę žalą pripažįsta. VPK žalos nepripažįsta, nes nesusiję su sužalojimais.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinio ieškovo atstovas R. V. teisme dėl ieškinio parodė, kad civilinis ieškinys pateiktas remiantis išvada. Nėra konkrečiai nurodyta nuo kurios dienos trauma. Nurodoma, kad būklė po traumos, todėl išmoka išmokėta teisingai. Ekspertizė yra padaryta, kad padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau D. Š. gydėsi ilgiau nei 10 dienų. Neįmanoma atriboti pagal dokumentus, kurie sužalojimai atsirado įvykio metu. Šiai dienai, kaip suprato ir kaip atsakė ekspertas, jiems rūpi D. Š. nedarbingumo laikotarpis dėl išmokėtų kompensacijų. Pas juos žmogus buvo nedarbingas. Diagnozės kokios jos buvo tokios. Nedarbingumą rašo gydytojas ir jis atsako už tai, remiasi kažkokia metodika, žmogaus nusiskundimais. Skausmas galbūt yra subjektyvus, bet jei dėl to skausmo objektyviai negali dirbti ir kaip sako, kad iki to neskaudėjo, dabar veidas aptirpęs, tai mano, kad jie laikosi savo anksčiau išsakytos pozicijos. Jie pasižiūri į Sodros išduotus lapelius, suskaičiuoja dienas ir priimamas sprendimas. Žiūri įvykį ir priežastinį ryšį, o kadangi priežastinio ryšio niekas nepaneigė, todėl civilinį ieškinį palaiko.

Ekspertas V. K. teisme parodė, kad ekspertizę pateikė ir ją tvirtina. Jei žmogus gydosi ne dėl pačios traumos arba jos pasekmių, ar dėl kitų sveikatos sutrikimų, tai neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui. Tai yra numatyta taisyklių 12 punkte. Sužalojimo masto vertinimas atliekamas pagal sužalojimą. Šiuo atveju nustatytas nežymus sužalojimas. Ši diagnozė nėra trauminės kilmės, vadinasi nėra susijusi su trauma. Jis su specialistu nenustatė, kad įvykio metu mestas daiktas turėjo įtakos šitam susirgimui. Todėl pasikartos, kad šitas susirgimas nėra trauminės kilmės. Atlikdami ekspertizę jie neatsižvelgia į nedarbingumo pažymas. Vertina pasekmes, jei sužalojimas palieka pasekmes. Pavyzdžiui, po žaizdos lieka randas, o smegenų sutrenkimas nepalieka randų, tai negalima vertinti atsiradusių pasekmių. Nedarbingumo komisija nustato pagal kitus kriterijus, o jie nedarbingumo nenustato. Nedarbingumo lygis nustatomas pagal sveikatos būklę. Nesvarbu, ar susijusi su trauma, ar nesusijusi. O jie vertina tik su trauma susijusias pasekmes. Šiuo atveju galbūt dėl šios ligos nervų, jam ir nustatė 10 procentų. Sunku pasakyti, nes jie neatsižvelgia į procentus ir jie nenustatė, kad būtų susiję. Skausmas yra subjektyvus jausmas, o jie nustatė objektyvius kūno sužalojimus. Šita diagnozė nėra susijusi su objektyviais paciento nusiskundimais dėl skausmo, kurių jie negali vertinti kaip objektyvių sužalojimų. Ką galėtų reikšti galvinių nervų sužalojimai, sunku pasakyti, gal turėta omenyje klausos nervų uždegimas. Gal jie galvoja, kad tai susiję su trauma, tačiau jis su specialistu to nenustatė. Dėl to jie ir kvietė specialistus ausies, nosies, gerklės ir jiems apžiūrėjus nenustatė, kad trauminės kilmės sužalojimas. Galvos svaigimas yra klinikinė diagnozė, kuriai nustatyti pakanka subjektyvių nusiskundimų. Atlikdami ekspertizes, fiksuoja teismo medicinos diagnozę, kuri yra pagrįsta objektyviais simptomais ar objektyviais sužalojimais. Klinikinė diagnozės dažnai skiriasi nuo teismo medicinos diagnozės. Jei tie skundai nepagrįsti objektyvia patologine, neurologine simptomatika, to negalima sieti su galvos trauma, galvos smegenų sukrėtimu. Jie įvertino viską, kas yra medicininiuose dokumentuose. Įvertino prieš tai buvusias specialisto išvadas ir po to einančią dalį medicininių dokumentų. Kokie dokumentai buvo vertinami, yra pažymėta. Asmens nurodyti negalavimai, kaip galvos skausmas, galvos svaigimas yra subjektyvūs dalykai. Bet jie nėra lydimi patologine, neurologine simptomatika ir jie negali nedarbingumo laikotarpio vertinti kaip objektyvaus kūno sužalojimo. Gydymo metodika sužalojimo mastui įtakos neturi. Jiems svarbiau, ar buvo galvos traumos gydymas virš dešimt dienų. Dėl patirtos traumos dalis galvos užtirpusi būti negali. Subjektyviai sunku pasakyti ką jaučia žmogus, bet dėl sužalojimo jie nenustatė, kad traumos žaizda būtų pakenkusi nervui. Šito medicininiuose dokumentuose nematė, objektyvios priežasties, dėl kurios galėtų nejausti galvos, medicininiuose dokumentuose nerado. Jei skundai yra, tai dėl ko jie yra, priežastys nebūtinai turi būti susijusios su trauma. Ausies nervų uždegimas nėra trauminės kilmės ir įtakoti galvos aptirpimo negali. Tai yra vidinės ausies pažeidimas, būtent dėl tų nervų, kurie nuo smegenų eina į vidinę ausį. Dėl ausies vidinių nervų nukenčia klausa. Skausmai susiję su kitomis priežastimis. Galvos skausmai, jei jie yra, gali būti dėl daugelio priežasčių, daugiausiai ne trauminės kilmės priežastys. Skausmas subjektyvus jausmas, jei jis nėra lydimas neurologinio patologine simptomatika, tai neturi įtakos vertinant sužalojimo mastą. Kaip sužalojimą jie užfiksavo ir patvirtino, kad buvo padaryta muštinė žaizda. Jie rėmėsi pradiniais medicininiais dokumentais, Pakruojo rajono poliklinikos medicininiais dokumentais ir nusiskundimais. Nusiskundimai nėra objektyvus dalykas, kurį jie gali tvirtinti nustatant teismo medicinos diagnozę. Yra klinikinė diagnozė ir yra teismo medicinos diagnozė. Klinikinei diagnozei pakanka vien nusiskundimų ir teigimo, kad buvo trauma. Gal ne teigimo, o įvykio faktų. Dažnai būna rašoma, kad gydymas tęsiasi keletą mėnesių, susijusių su buvusia trauma. Jiems neužtenka to vertinant sužalojimo mastą. Dėl klinikinės diagnozės žmogui nedarbingumą nustato šeimos gydytojas. Jei jis per ilgas, tai gydo konsultacinė komisija. Tai jų atsakomybė, o jie vertina ne nedarbingumą, o laikotarpį, dėl kurio objektyviai buvo sutrikusi sveikata, susijusi su trauma. Tai apibrėžta taisyklių 12 punkte, kad nedarbingumo tęsimas, neturi įtakos vertinant sveikatos sutrikdymo mastą. Būklė nustatyta po galvos traumos, potrauminė galvos smegenų liga tai klinikinė diagnozė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog jie su visais byloje esančiais įrodymais yra susipažinę ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę taip pat įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, kurie buvo ištirti teisme.

Nukentėjusysis D. Š. tyrimo metu parodė, kad 2012 m. birželio 9 d. pagal iš anksto numatytą patvirtintą planą dirbo (duomenys neskelbtini), kur vyko viešas renginys – (duomenys neskelbtini) vaikų ir jaunimo dainų šventė. Su juo kartu buvo ir Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyrio tyrėja L. Š. ir jie privalėjo užtikrinti viešąją tvarką renginio metu. Dirbti turėjo nuo 9 d. 13 val. iki 22 val. Tarnybos metu vilkėjo tarnybinę uniformą ir šviesą atspindinčią liemenę su skiriamaisiais ženklais bei turėjo tarnybos metu reikalingas specialiąsias priemones ir ginklą. Tą dieną, 19.41 val. į jo tarnybinį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini)paskambino neprisistačiusi moteris, kuri pranešė, kad (duomenys neskelbtini) aikštėje, prie parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“, girtas R. B. kabinėjasi prie žmonių. Tuo metu jie buvo prie nuovados, esančios Varpo g. 4. Jis su L. Š. nuėjo pėsčiomis į nurodytą vietą. R. B. jam yra žinomas, žinojo, kad jis gyvena Pakruojo r. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 8-12. Einant per minią, ties parduotuve ,,(duomenys neskelbtini)“, iš tolo pastebėjo žmonių minioje R. B., kuris už sprando spaudė jam nepažįstamą kažkokį už save mažesnį jaunuolį. Iš R. B. elgesio akivaizdžiai matėsi, kad jis yra neblaivus, buvo nekoordinuoti jo veiksmai, viešai keikėsi, užgauliodamas vyriškį nerišliai kalbėjo. Jis buvo iki pusės išsirengęs. Priėjęs prie besistumdančiųjų ir stovėdamas nuo R. B. ir kartu su juo besugrumiančio jaunuolio per kokį 1-1,5 m., jis R. B. pasakė, kad baigtų stumdytis ir ramintųsi. R. B. jam nepaklauso ir pasakė, kad jis dingtų iš čia, ko nori, L. Š., būdama kartu su juo, lygtai taip pat jam kažką sakė, kad jis liautųsi. Matydamas, kad R. B. nevykdo jo reikalavimų, dar kartą jam pakartojo, kad ramintųsi, jį perspėjo, kad prieš jį bus panaudoti koviniai veiksmai. Jam nesiliaujant, panaudodamas kovinius veiksmus, greitai jam užlaužė kairę ranką ir kita ranka suėmus už sprando, vedė jį iš konflikto vietos, kuri buvo minioje žmonių. R. B. vedėsi į nuovadą dėl to, kad jis kėlė grėsmę kitiems asmenimis ir buvo akivaizdžiai girtas ir, kadangi aikštė buvo pilna žmonių, tai jį norėjo vestis per kiemus. Nuo parduotuvės ,,(duomenys neskelbtini)“ ėjo pro (duomenys neskelbtini) a. 3 namo kiemą. L. Š. ėjo kartu su jais ir ji buvo R. B. iš dešinės pusės, taip R. B. buvo tarpe jų. Einant per (duomenys neskelbtini) g. 3 kiemą, esant siauresniam praėjimui ties senąja gaisrine, pribėgo jam pažįstami asmenys A. B. ir F. Š., kurie bandė iš jo ištraukti R. B., tačiau jis jiems liepė trauktis šalin, nes eina į nuovadą. Praėjus pro trečio namo kiemą, ties šalia esančio (duomenys neskelbtini) a. 1 namo kampu, R. B. pats pradėjo aktyviai muistytis ir po nedidelio susistumdymo, jis iš jo ištrūko. Ką darė netoliese buvusi L. Š., nežino, nes R. B. dar bandė sugauti už rankos ir, kai jau jį sugriebė už rankos, jis jam kita ranka bandė suduoti į galvos sritį, bet nuo to smūgio išsisuko ir tuo metu R. B. jam ištrūko iš rankos ir gavo nuo R. B. smūgį į krūtinės sritį. Po smūgio jis galėjo susvyruoti, ar tai priklupti, tačiau žino, kad išsitiesindamas jis tik spėjo pamatyti akių lygyje, prieš pat savo akis į jį lekiantį betoninį luito gabalą. Dar spėjo sekundžių akimirką pamatyti, kad luitą į jį meta R. B. ir spėjo nusukti veidą į dešinę pusę, tikėdamasis bent išvengti tiesioginio sužalojimo į nosį ir akis. Pajuto stiprų smūgį į kairės pusės galvos smilkinį. Kas buvo po smūgio, jis neprisimena, kai atsitokėjo, tai jau buvo Varpo g. 3 esančios parduotuvės ,,Vėtrungė“ patalpose ir sėdėjo visas kruvinas ant sofos. Iš L. Š. girdėjo, kad jis buvo daugiau negu tris minutes be sąmonės ir, kad jį fotografavo A. P.. Kas iškvietė greitąją pagalbą, nežino, tačiau greitosios pagalbos automobiliu iš karto buvo išvežtas tiesiai į Šiaulių ligoninę dėl sužalojimo. Pamena, kad automobilyje buvo ir (duomenys neskelbtini) gyventoja J. M. su savo mažamete dukra, kuriai buvo nubrozdinta kakta. Iš J. M. girdėjo, kad dukra buvo sužalota tuo pačiu metu kaip ir jis, o būtent R. B. mestas betono gabalas kažkaip tai kliudė ir jos dukrą (2 t. 49-52 b. l.).

Nukentėjusioji R. K. tyrimo metu parodė, kad 2012-06-09 vakare, laiko tiksliai neprisimena, ji su mama ir broliais buvo šventėje, kuri vyko (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštėje. Matė, kaip prie R. B. priėjo du policininkai – viena moteris, kurios nepažįsta ir D. Š., kurie gražiai ramino R. B.. D. Š. bandė sulaikyti besimuistantį R. B., tačiau šis pabėgo nuo jo į kiemą už parduotuvės ir D. Š. jį dar vijosi, tačiau paslydęs pargriuvo. Tuo metu ji, per kitą tarpą tarp namų, kuris veda į tą patį kiemą, kur nubėgo R. B., ėjo pas pažįstamus į tualetą, iš kurio išeidama pamatė kieme R. B. ir D. Š., nuo kurių toliau buvo moteris – pareigūnė. Praėjusi pro juos ji atsisuko pažiūrėti ką daro R. B. ir spėjo pamatyti, kaip R. B. nuo žemės pakelia betono luitą, ir nusisukusi nematė, ką šis su tuo luitu darė, nes ėjo toliau ir tada pajuto, kad jai ant galvos kažkas krinta. Ji pagalvojo, kad ant jos griuvo policininkas, bet pačiupinėjusi galvą pamatė kruvinas savo rankas, nes jai buvo prakirsta kakta. Kas jai sutrenkė galvą, ji nematė ir nesuprato. Po smūgio ji labai išsigando ir jai pradėjo temti akyse, todėl apsisukusi ji grįžo atgal pas pažįstamus. Po galvos sutrenkimo ji nebematė, kur buvo R. B. ir D. Š., nes jai buvo labai silpna ir negera. Vėliau atvažiavo greitoji ir ją išsivežė į ligoninę Šiauliuose (2 t. 26-27, 43-44 b. l.).

Liudytoja J. M. tyrimo metu parodė, kad ji su vaikais buvo šventėje ir matė, kaip girtas R. B. pradėjo stumdyti jai nepažįstamus jaunuolius. Jis buvo kartu su F. Š. ir asmeniu pravarde ,,Šernas“, kurio vardo ar pavardės nežino. Stumdėsi tik R. B.. Jo nuraminti priėjo du policininkai, kurių buvo viena moteris, kurios nepažįsta, ir D. Š.. Ji į juos per daug dėmesio nekreipė, tik pastebėjo, kad pareigūnai juos visus pasivedė į šalį ir jų visai nebematė. Po to jos dukra Raminta pasakė, kad eina į tualetą ir ilgai negrįžo. Po kurio laiko atėjusi pažįstama pasakė, kad R. B. jos dukrai praskėlė galvą. Dukra pasakė, kad R. B. metė akmenį policininkui ir, kad kliuvo ir jai. Civilinio ieškinio nereiškia (2 t. 45-46, 47-48 b. l.).

Liudytoja Irena E. D. tyrimo metu parodė, kad ji sėdėdama ant savo namo laiptelių matė, kaip įgaliotinis D. Š. su L. Š. vedė už parankių R. B.. Matė, kaip prie namo kampo R. B. tampė D. Š. už uniformos, davė smūgiais į krūtinę, priešinosi. Policijos pareigūnai ramiu tonu norėjo nuraminti R. B. ir tada R. B. atstūmė abu pareigūnus ir pradėjo bėgti, o D. Š. pargriuvo. L. Š. pasilenkė padėti jam atsikelti, o tuo metu R. B., pabėgęs į priekį, pasiėmė nuo žemės betono luitą ir metė D. Š. į veidą bei pataikė, nes praskėlė smilkinį ir jam pradėjo bėgti kraujas. R. B. buvo akivaizdžiai girtas. Vėliau atvažiavo greitoji pagalba ir D. Š. išsivežė. Įvykio vietoje nepastebėjo R. K., tik žino, kad, kai buvo atvykusi greitoji pagalba, jos mama prašė mergaitę apžiūrėti, nes jai buvo nubrozdinta kakta (2 t. 87, 88 b. l.).

Liudytoja L. Š. tyrimo metu parodė, kad R. B. aktyviai priešinosi policijos pareigūnams, stumdėsi ir metė į D. Š. betono luitą, bei pabėgo (2 t. 89-90 b. l.).

Liudytojas F. Š. tyrimo metu parodė, kad jis su A. B. buvo 2012-06-09 (duomenys neskelbtini) vykusioje šventėje. Pavakary, gal apie 19 val., jie buvo centre ir kartu buvo R. B., kuris su kažkuo apsižodžiavo. Jis galvojo, kad tai buvo juokais, tačiau netrukus priėjęs įgaliotinis D. Š. su pareigūne moterimi, jį nusivedė. Nenorėdami, kad R. būtų blogai, jie su A. prašė jį paleisti, nes parves į namus. R. tuo metu ėjo ramiai. Kai jau buvo kieme, matė, kaip D. Š. ar tai paleido R. ranką, ar jis pats iš jo išsitraukė, lygtai norėjo eiti tolyn. Kai jiems buvo pasakyta daugiau nebelįsti, tai jie ir nebeėjo kartu, o ėjo atgal į aikštę ir nuėjo pas pažįstamą vyriškį Pašvitinio gatvėje, kur gėrė alkoholinius gėrimus, o po kokių 20 min. atėjo ir R., kuris prisijungęs prie jų gėrė kartu. Kad jis būtų ką padaręs, iš jo elgesio nesimatė. Apie tai, kad R. B. sužalojo D. Š. ir dar kažkokią mergaitę, sužinojo vėliau iš žmonių kalbų (2 t. 91 b. l.).

Liudytojas A. B. tyrimo metu davė analogiškus parodymus (2 t. 92-93 b. l.).

2012-06-09 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta įvykio vieta, rastas betono luitas (1 t. 14-15 b. l.).

2012-06-09 apžiūros protokolu ir tarnybiniu pranešimu, kuriame matyti, kad betono luitas, mestas į D. Š., svėrė 15,48 kg (1 t. 16-18 b. l.).

2012-06-22 specialisto išvada Nr. G 1156/12(04), iš kurios matyti, kad D. Š. buvo padaryta muštinė žaizda kairio skruosto srityje su galvos smegenų sukrėtimu, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 25-26 b. l.)

2012-08-22 specialisto išvada Nr. pG 76/12-1156/12(04), iš kurios matyti, kad D. Š. padaryti kūno sužalojimai – galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairio skruosto užpakalinėje dalyje atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui. D. Š. ambulatorinis gydymas iki šiol užsitęsė po traumos, pabloginusios klausą kaire ausimi. LOR gydytojo nustatyta diagnozė – lėtinis abipusis klausos nervo uždegimas, rodo, kad D. Š. šia liga susirgo seniau kaip prieš du mėnesius iki įvykio aplinkybėse nurodytos traumos, neturi ryšio su trauma. D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto sužalojimo pobūdžio, todėl D. Š. sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Be to, D. Š. vertinant kūno sužalojimo bei sveikatos sutrikdymo mastą įtakos neturi turėti ankstesnės ligos (lėtinio abipusio klausos nervo uždegimo) paūmėjimas (1 t. 30-32 b. l.).

2013-04-11 ekspertizės aktu Nr. EKG 59/13 (01), kuriame nurodyta, kad D. Š. po 2012-06-09 traumos pirminės medicininės pagalbos metu apžiūrėtas trijų gydytojų, tačiau nusiskundimų dėl klausos problemų nepareiškė, LOR gydytojo apžiūrėtas nebuvo, todėl tą dieną klausos nervų uždegimo diagnozė nustatyta nebuvo. Besigydant Šiaulių ligoninėje 2012-06-16 LOR gydytojo teisingai nustatyta viena iš diagnozių – lėtinis abipusis klausos nervų uždegimas. Sveikatos patikrinimo metu 2011-03-10 Šiaulių centro poliklinikoje D. Š. užfiksuota abiejų ausų nežymiai susilpnėjusi klausa, tačiau konkreti diagnozė tuo metu nebuvo nustatyta, nes nebuvo atlikti išsamūs klausos sistemos tyrimai. D. Š. nustatyti sužalojimai po 2012-06-09 traumos neturėjo įtakos lėtinio abipusio klausos nervo uždegimo išsivystymui. Ilgą laiką užsitęsęs gydymas nesusijęs su 2012-06-09 patirtais sužalojimais. D. Š. nustatyta muštinė žaizda kairio skruosto srityje su galvos smegenų sukrėtimu. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t. 67-76 b. l.).

2012-07-19 specialisto išvada Nr. G 1256/12(04), iš kurios matyti, kad R. K. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas (2 t. 19-20 b. l.).

2012-06-29 nukentėjusiosios R. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame ji patvirtino savo parodymus įvykio vietoje (2 t. 32-38 b. l.).

2013-06-28 daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, iš kurių matyti, kaip buvo sugadinta D. Š. tarnybinė apranga (2 t. 56-60 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad R. B. 2012-06-09 23.33 val. nustatytas 1,67 promilės girtumas (2 t. 94 b. l.).

Išdėstyti įrodymai, tai yra kaltinamojo R. B. paaiškinimai, nukentėjusiųjų – D. Š. ir R. K., bei liudytojų – I. E. D. ir L. Š., parodymai apie įvykio aplinkybes patvirtina, kad kaltinamasis Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) aikštėje, (duomenys neskelbtini) krašto dainų ir šokių šventės metu, viešoje vietoje, matant aplinkiniams asmenims, įžūliu elgesiu – iki pusės išsirengęs nuogai, garsiai šūkaudamas ir žodžiais kabinėdamasis prie kitų žmonių, nevykdydamas bandančių jį nuraminti tarnybines pareigas atliekančių policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, panaudodamas fizinį smurtą, mesdamas bandančiam jį sulaikyti tarnybines pareigas vykdančiam tyrėjui D. Š. į galvą betono gabalą, padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei tuo pačiu mestu betono gabalu nežymiai sužalodamas netoliese buvusią mažametę R. K., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokia R. B. veika rodo kaltinamojo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimą, įžūlų elgesį. Įžūlūs veiksmai kaip šios veikos padarymo būdas suprantamas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Iš bylos aplinkybių matyti, kad nukentėjusieji dėl įvykio buvo šokiruoti, patyrė stresą, sužalojimus, įvykio vietoje buvę asmenys taip pat pasijuto nejaukiai ir nemaloniai. Šios aplinkybės rodo, kad visuomenės rimtis buvo sutrikdyta. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad kaltinamojo R. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo visiškai įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį.

Be to, teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamasis R. B., kėsindamasis panaudoti bei panaudodamas fizinį smurtą, tyčia aktyviai muistydamasis ir stumdydamasis priešinosi pareigūnams D. Š. ir L. Š. ir, ištrūkęs iš jų, kėsinosi ranka suduoti ne mažiau kaip du kartus pareigūnui D. Š. į galvos sritį, tačiau D. Š. smūgių išvengus, sudavė vieną smūgį jam į krūtinę, po to tyčia metė bandančiam jį sulaikyti tarnybines pareigas vykdančiam tyrėjui D. Š. į galvą betono gabalą, padarydamas jam galvos smegenų sukrėtimą, muštinę žaizdą kairio skruosto užpakalinėje dalyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu pasipriešino valstybės tarnautojui. Teismas remiasi ne tik paties kaltinamojo paaiškinimais, kad jis priešinosi pareigūnams, D. Š. sudavė rankomis ir vėliau metė betoninį luitą, bet ir nukentėjusiųjų D. Š. ir R. K. parodymais apie įvykio aplinkybes, liudytojų – I. E. D. bei L. Š., tiesiogiai mačiusių kaltinamojo nusikalstamus veikus, parodymais. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusieji ar liudytojai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti R. B. nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas jų parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Be to, teismas atkreipia dėmesį ir į specialisto išvadas, iš kurių matyti, kad nukentėjusiojo D. Š. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, t.y. jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ištyrus bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suprato, kad jis veikia prieš policijos pareigūną, nes įvykio metu D. Š. vilkėjo specialią aprangą – tarnybinę uniformą, kuri, kaip matyti iš byloje esančių daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų buvo sugadinta. Dėl šių priežasčių teismas daro išvadą, kad kaltinamojo R. B. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kvalifikuota tinkamai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.

Taip pat teismas sprendžia, kad kaltinamasis 2012 m. birželio 9 d. 19 val. 43 min. Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) aikštėje, (duomenys neskelbtini) krašto dainų ir šokių šventės metu tyčia mesdamas bandančiam jį sulaikyti policijos pareigūnui į galvą betono gabalą, tuo pačiu mestu betono gabalu nežymiai sužalojo netoliese buvusią mažametę R. K., padarydamas jai galvos smegenų sukrėtimą ir muštinę žaizdą kaktoje. Teismas remiasi ne tik paties kaltinamojo paaiškinimais, bet ir nukentėjusiosios parodymais taip pat byloje esančia specialisto išvada, iš kurios matyti, kad R. K. padarytas galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kaktoje, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas, atitinka įvykio aplinkybes. R. K. gimė (duomenys neskelbtini), todėl nusikaltimo padarymo metu buvo mažametė, t.y. nesulaukusi 14 metų amžiaus. Atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes bei nukentėjusiosios amžių, R. B. veika kvalifikuota teisingai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733). Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia, t.y. kaltinamasis suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, numatė, kad dėl jo elgesio gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino nusikalstamų veikų padarymu ir nuoširdžiai dėl to galisi, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę R. B. už nusikalstamų veikų padarymą, teismas atsižvelgia į veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir atsakomybę sunkinančią aplinkybes; į tai, kad jis padarė tris nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas yra priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, veikos baigtos. R. B., nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas 4 kartus, teistumui neišnykus (2 t. 143-146 b. l.), kas remiantis BK 27 str. 1 d., pripažįstama nusikaltimų recidyvu, eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t. 172-184 b. l.), iš Pakruojo rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos rašto matyti, kad R. B. piktnaudžiauja alkoholiu, yra agresyvaus būdo, nenuspėjamas (2 t. 185 b. l.), dirbantis (2 t. 189 b. l.). Tokių aplinkybių visuma rodo, kad R. B. nelinkęs taisytis būdamas laisvėje, nuolat ir sistemingai pažeidinėja įstatymus, tokiu savo neteisėtu elgesiu ne tik linkęs pažeisti teisės normas, bet ir akivaizdžiai ignoruoti doros visuomenės principus, privalomas normalaus elgesio taisykles. Įvertinęs šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio nuostatas, teismas R. B. už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų skiria sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką visiškai įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2012-06-09 iki 2012-09-11.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, labai gailėjosi dėl kilusių pasekmių, nesistengė išvengti atsakomybės ir pažadėjo stengtis daugiau nenusikalsti bei atlyginti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, taip pat į tai, kad yra dirbantis, teismas mano, jog R. B. socialiniai ryšiai nėra nutrūkę, kaltinamasis gali taisytis būdamas laisvėje ir dirbdamas galės greičiau atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą, todėl paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, todėl Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio pagrindu atideda jam paskirtos bausmės vykdymą. Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam baudžiamajame įstatyme numatytas pareigas, padėsiančias kontroliuoti jo elgesį laisvėje.

Kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o dokumentų paėmimas panaikintinas nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusysis D. Š. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 4200,05 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir dėl 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (2 t. 62-85 b. l.). Nagrinėjant bylą teisme jis pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 2455,21 Lt turtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, kad pirkdamas vaistus, skirtus galvos traumai – smegenų sukrėtimui gydyti, jis išleido 1067,54 Lt, o kuro išlaidos, skirtos vykti pas gydytojus, gydant galvos traumą, sudaro 1387,67 Lt. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusysis pateikė kasos čekius, patvirtinančius, kad pirkdamas vaistus, sumokėdamas pinigus už keliones į gydymo įstaigas, jis išleido nurodytus pinigus. Minėtos išlaidos atsirado dėl kaltinamojo R. B. nusikalstamų veikų, todėl D. Š. pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo R. B. 2455,21 Lt turtinės žalos atlyginimo D. Š. naudai.

D. Š. jam padarytą neturtinę žalą įvertino 20 000 litų. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ar fizinę skriaudą. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, D. Š. nurodė, kad jis dėl padaryto sužalojimo iki šiol išgyvena didelius pergyvenimus, dėl blogos sveikatos, kurią prarado dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, prarado darbą, liko be pareigūno socialinių garantijų, visam laikui prarado 10 procentų darbingumo, nuo traumos dienos 2012-06-09 jis iki šiol pastoviai lankosi pas gydytojus, jaučia gyvenimo diskomfortą dėl iki šiol reikalingų naudoti medikamentų, taip pat ir dėl atsiradusios dvasinės ligos – sunkios depresijos. Teismui nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jam ir dabar svaigsta galva, užtirpusi viena galvos pusė, vaistams kas mėnesį išleidžia daug pinigų, jis jaunas, o jau turi nedarbingumą, negali normaliai dirbti. Nukentėjusysis teismui pateikė dokumentus, kuriais jis grindžia jo nurodytas aplinkybes – išrašus iš medicininių dokumentų, epikrizes iš ligos istorijos, receptų kopijas, duomenis apie jo geriamus vaistus.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu pasekmės yra susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Byloje yra duomenų, pagrindžiančių nukentėjusiojo D. Š. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismui nekyla abejonių, kad dėl smurtinio nusikalstamo R. B. elgesio D. Š. patyrė negatyvių išgyvenimų – fizinį skausmą, emocinį sutrikimą, nepatogumus, laikiną gyvenimo kokybės suprastėjimą. Išnagrinėjus bylą, buvo nustatyta, kad dėl tyčinių kaltinamojo R. B. neteisėtų veiksmų D. Š. buvo padaryta muštinė žaizda kairio skruosto srityje su galvos smegenų sukrėtimu, t.y. nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai, kas paminėta, atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. aptartą neturtinės žalos turinį.

Teismas vertina ir tai, kad D. Š. nukentėjo dėl kaltinamojo tyčinės smurtinės veikos, kurią šis padarė viešoje vietoje dėl menkavertės priežasties, sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti gyvybiškai svarbioje ir labiausiai matomoje vietoje – galvoje. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl šios nusikalstamos veikos nukentėjusysis turėjo kreiptis į medikus, tam tikrą laikotarpį negalėjo dirbti, turėjo atsisakyti planų ir kt. Tačiau tuo pačiu teismas vertina, kad dalis argumentų, kuriais D. Š. grindžia patirtos neturtinės žalos dydį, yra nesusiję su nagrinėjama byla. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš byloje esančių specialistų išvadų, taip pat ir ekspertizės akto matyti, kad D. Š. įvykio metu padaryti sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, o nors D. Š. LOR gydytojas nustatė diagnozę – lėtinį abipusį klausos nervo uždegimą, tačiau pažymėjo ir tai, kad D. Š. šia liga susirgo seniau kaip prieš du mėnesius iki įvykio aplinkybėse nurodytos traumos, ir diagnozė neturi ryšio su trauma. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad D. Š. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, gautuose medicininiuose dokumentuose nurodyta gydymo dėl sužalojimo trukmė neatitinka nustatyto sužalojimo pobūdžio, todėl D. Š. sveikatos sutrikdymo mastas nustatytas vadovaujantis turimais sužalojimo objektyviais duomenimis, neatsižvelgiant į medicininiuose dokumentuose nurodytą gydymosi trukmę. Be to, iš ekspertizės akto matyti, kad D. Š. vertinant kūno sužalojimo bei sveikatos sutrikdymo mastą įtakos neturėjo ankstesnės ligos (lėtinio abipusio klausos nervo uždegimo) paūmėjimas, o ilgą laiką užsitęsęs gydymas nesusijęs su 2012-06-09 patirtais sužalojimais. Pažymėtina ir tai, kad teismas remiasi minėtomis specialisto išvadomis bei byloje esančiu ekspertizės aktu ir neturi pagrindo šiais įrodymais abejoti, nes jie iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90 str. 3 d. reikalavimus. Specialistai bei ekspertas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingos išvados surašymą ir pateikimą buvo įspėti, išvadose ir akte nurodyta specialistui pateikta užduotis, tyrimo metodai, duoti konkretūs atsakymai į pateiktus klausimus, todėl laikyti jų netinkamais įrodymais nėra pagrindo, be to, juose pateiktos išvados viena kitai neprieštarauja ir yra kategoriškos. Be to, teisme apklaustas ekspertas V. K. patvirtino ekspertizės aktą, nurodė, kad atlikdami ekspertizę, jie neatsižvelgė į nedarbingumo pažymas, vertino tik su trauma susijusias pasekmes, fiksavo teismo medicinos diagnozę, kuri yra pagrįsta objektyviais simptomais ar objektyviais sužalojimais, tuo tarpu galvos svaigimas yra klinikinė diagnozė, kuriai nustatyti pakanka subjektyvių nusiskundimų, o dėl patirtos traumos dalis galvos užtirpusi būti negali. Ekspertas teigė ir tai, kad ausies nervų uždegimas nėra trauminės kilmės ir įtakoti galvos aptirpimo negalėjo.

Tokios aplinkybės rodo, kad D. Š. problemų dėl klausos turėjo ir iki tiriamo įvykio, todėl teismas sprendžia, kad R. B. nėra atsakingas už nukentėjusiojo sveikatos sutrikimus, kurie nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu.

Kartu atsižvelgiama ir į tai, kad R. B. veiksmai buvo vienkartinio pobūdžio, pasireiškę įvykusio konflikto su D. Š. metu, į tai, kad išskyrus muštinę žaizdą kairio skruosto srityje su galvos smegenų sukrėtimu, kitų sužalojimų, sukėlusių sunkesnes pasekmes, D. Š. nebuvo padaryta. Teismas atkreipia dėmesį, kad kaltinamasis R. B. yra jauno amžiaus, dirbantis. Įvertinus bylos aplinkybių visumą, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma nelaikytina proporcinga konstatuotiems neigiamiems padariniams, todėl mažintina iki 2000 Lt, priteisiant juos iš kaltinamojo R. B..

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti ir tai, kad nukentėjusysis pateikė teismui pinigų priėmimo kvitą Nr. 567598 (2 t. 85 b. l.), kuris rodo, kad D. Š. advokatui H. O. 2012-09-20 už suteiktas paslaugas sumokėjo 300 Lt. Remiantis LR Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, pinigų sumos, sumokėtos advokatui už suteiktą teisinę pagalbą, yra pripažįstamos proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Dėl šių aplinkybių nukentėjusiojo D. Š. turėtos proceso išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra visiškai pagrįstos, nėra aiškiai per didelės, todėl priteisiamos iš kaltinamojo R. B..

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 1422,83 Lt žalos atlyginimo (2 t. 4-5 b. l.). Nagrinėjant bylą teisme, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius pareiškė patikslintą civilinį ieškinį ir prašė priteisti 3414,79 Lt žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad šią sumą sudaro D. Š. išmokėta netekto darbingumo pensija laikotarpiu nuo 2013-02-05 iki 2013-08-31.

Iš byloje esančios Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos Nr. 0017635 matyti, kad D. Š. nuo 2013-02-05 iki 2013-08-04 buvo nustatytas netektas darbingumas 10 proc., ligos diagnozės – G44.3 (lėtinis potrauminis galvos skausmas) ir T90.3 (galvinių nervų sužalojimo padariniai) (2 t. 68 b. l.), o iš Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymos Nr. 0001002 matyti, kad nuo 2013-08-02 D. Š. nustatytas 10 procentų netektas darbingumas neterminuotai ir nustatyta jau tik viena diagnozė T90.3 (galvinių nervų sužalojimo padariniai) (2 t. 69 b. l.). Civilinio ieškovo pateikta 2014-02-13 pažyma Nr. PN3-771 apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas rodo, kad D. Š. laikotarpiu nuo 2013-02-05 iki 2013-08-31 buvo išmokėta 3414,79 Lt netekto darbingumo pensija. Nagrinėjant bylą, buvo nustatyta, kad dėl 2012-06-09 R. B. padaryto nusikaltimo D. Š. buvo padaryta muštinė žaizda kairio skruosto srityje su galvos smegenų sukrėtimu. Tačiau tiek byloje esanti 2012-06-22 specialisto išvada Nr. G 1156/12(04), tiek 2012-08-22 specialisto išvada Nr. pG 76/12-1156/12(04), tiek 2013-04-11 ekspertizės aktas Nr. EKG 59/13 (01) byloja, kad D. Š. 2012-06-09 įvykio metu padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaip jau minėta, teismas remiasi minėtomis specialisto išvadomis bei byloje esančiu ekspertizės aktu ir neturi pagrindo šiais įrodymais abejoti, nes jie iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90 str. 3 d. reikalavimus, yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, išvados dėl sužalojimo yra kategoriškos. Be to, pateiktą ekspertizės aktą patvirtino ir teisme apklaustas ekspertas. Papildomai ekspertas teisme parodė, kad nedarbingumo lygis nustatomas pagal sveikatos būklę, nesvarbu, ar būklė susijusi su trauma, ar nesusijusi, o ekspertai vertina tik su trauma susijusias pasekmes.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nežymus sveikatos sutrikdymas yra prilyginamas trumpalaikiam susargdinimui, t.y. kai asmuo serga ne ilgiau nei 10 dienų arba netenka iki 5 proc. nedarbingumo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nustatytas nedarbingumas tiesiogiai nėra susijęs su kaltinamojo R. B. nusikalstamais veiksmais, todėl Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymomis, sprendžiant priteistinos atlygintinos žalos klausimą, remtis negalima. Dėl tokių priežasčių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštas civilinis ieškinys dėl 3414,79 Lt žalos atlyginimo, kaip nesusijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamojo R. B. nusikalstamais veiksmais, yra netenkintinas.

Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ikiteisminio tyrimo metu pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl patirtos 1071,31 Lt žalos atlyginimo (1 t. 151-153 b. l.). Ieškinyje nurodyta, kad dėl R. B. nusikalstamų veiksmų pareigūnui D. Š. buvo padaryta fizinė žala, dėl ko jis tapo laikinai nedarbingas nuo 2012-06-09 iki 2012-06-18. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareigūno D. Š. nedarbingumo laikotarpiu mokėjo ligos pašalpą (840,90 Lt) bei socialinio draudimo įmokas (230,41 Lt), taip patyrė ieškinyje nurodytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, taip pat atsižvelgiant į 2013-04-11 ekspertizės aktą Nr. EKG 59/13 (01), kuriame nurodyta, kad D. Š. nustatyti sužalojimai po 2012-06-09 traumos neturėjo įtakos lėtinio abipusio klausos nervo uždegimo išsivystymui, o ilgą laiką užsitęsęs gydymas nesusijęs su 2012-06-09 patirtais sužalojimais, taip pat į tai, kad D. Š. dėl įvykio nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris yra prilyginamas trumpalaikiam susargdinimui, t.y. kai asmuo serga ne ilgiau nei 10 dienų, o iš pateikto ieškinio matyti, kad žala atsirado būtent dėl to, kad po įvykio D. Š. buvo nedarbingas 10 dienų, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštas patikslintas civilinis ieškinys dėl patirtos 1071,31 Lt žalos atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. B. 1071,31 Lt žalos atlyginimo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme, pareiškė civilinį ieškinį dėl padarytos 36419,22 Lt žalos atlyginimo (1 t. 159-161 b. l.). Ieškinyje nurodyta, kad dėl R. B. nusikalstamų veiksmų pareigūnui D. Š. buvo padaryta fizinė žala, dėl ko jis tapo laikinai nedarbingas, o nedarbingumas truko 124 dienas. Buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad D. Š. patyrė sužalojimą dėl darbo specifikos, dėl padidėjusios rizikos. Buvo nustatyta ir išmokėta jam priklausanti kompensacija 35315,28 Lt, 1071,79 Lt draudimo išmoka, taip pat pervesta 32,15 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriui, todėl civilinis ieškovas prašo teismo iš kaltinamojo priteisti 36419,22 Lt.

Remiantis 2009 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 3 punktu, pareigūnui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydis nustatomas atsižvelgiant į laikinojo nedarbingumo dienų skaičių ar sveikatos sutrikdymų pobūdį. Iš byloje esančios Policijos departamento prie LR Vidaus reikalų ministerijos 2012-12-10 išvados dėl sprendimo priėmimo Nr. 5-IL-1986 (1 b. l. 202 b. l.) matyti, kad D. Š. laikinasis nedarbingumas truko nuo 111 ir daugiau dienų, todėl jam, remiantis minėto įsakymo 4.12 punktu, išmokėta 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Tačiau iš byloje esančios 2012-08-22 specialisto išvados Nr. pG 76/12-1156/12(04) bei 2013-04-11 ekspertizės akto Nr. EKG 59/13 (01) matyti, kad D. Š. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų buvo padaryti kūno sužalojimai – galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda kairio skruosto užpakalinėje dalyje, kas atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui, tuo tarpu D. Š. nustatyti sužalojimai po 2012-06-09 traumos neturėjo įtakos lėtinio abipusio klausos nervo uždegimo išsivystymui, o ilgą laiką užsitęsęs gydymas nesusijęs su 2012-06-09 patirtais sužalojimais. Be to, teisme apklaustas ekspertas V. K. patvirtino ekspertizės aktą, nurodė, kad atlikdami ekspertizę, jie neatsižvelgė į nedarbingumo pažymas, vertino tik su trauma susijusias pasekmes, fiksavo teismo medicinos diagnozę, kuri yra pagrįsta objektyviais simptomais ar objektyviais sužalojimais. Ekspertas teigė ir tai, kad ausies nervų uždegimas nėra trauminės kilmės, o tai reiškia, kad nėra susijęs su trauma, ir įtakoti galvos aptirpimo negali. Be to, ekspertas teisme pabrėžė, kad Nedarbingumo komisija nustato sveikatos būklę pagal kitus kriterijus, nedarbingumo lygis nustatomas pagal sveikatos būklę, nesvarbu, ar susijusi su trauma, ar nesusijusi, o ekspertai vertina tik su trauma susijusias pasekmes.

Tokios aplinkybės duoda pagrindo teismui daryti išvadą, kad Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ikiteisminio tyrimo metu pareikštas civilinis ieškinys dėl 36419,22 išmokėtos kompensacijos atlyginimo negali būti tenkintinas visiškai, nes dalis Policijos departamento per Šiaulių apskrities VPK išmokėtos sumos D. Š. nėra susijusi su R. B. nusikalstamais veiksmais, kurie būtų lėmę nukentėjusiojo D. Š. sveikatos pablogėjimą. Nagrinėjamu atveju teismas pripažino, kad R. B. nukentėjusiajam D. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas atkreipia dėmesį, kad nežymus sveikatos sutrikdymas yra prilyginamas trumpalaikiam susargdinimui, t.y. kai asmuo serga ne ilgiau nei 10 dienų. Tuo tarpu D. Š. išmokant kompensaciją ir nustatant jos dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad D. Š. laikinasis nedarbingumas iš viso truko 124 dienas, t.y. nuo 2012-06-09 iki 2012-08-20, nuo 2012-08-24 iki 2012-09-26, nuo 2012-10-03 iki 2012-10-19 ir buvo remtasi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-125 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar kursantui lengvo sveikatos sutrikdymo atveju išmokamos kompensacijos dydžio nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4.12 punktu, kad kai laikinasis nedarbingumas trunka nuo 111 dienų ir daugiau, išmokama 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Esant tokioms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, kad Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos priteistinos žalos atlyginimo dydis mažintinas, priteisiant sumą, kuri būtų išmokėta sergant ne ilgiau nei 10 dienų, t.y. priteisiant Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš kaltinamojo R. B. 2937 Lt.

Daiktinis įrodymas – betono luitas, paimtas iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

R. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (Žin., 2000, Nr. 89-2741; 2003, Nr. 38-1733) ir paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti tarpusavyje apėmimo būdu, nes padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir subendrintą bausmę R. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę R. B. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Į bausmės laiką visiškai įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-06-09 iki 2012-09-11.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 8 p., 10 p., 4 d., bausmės vykdymą R. B. atidėti 2 (dvejiems) metams, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigojant toliau tęsti darbą ar registruotis darbo biržoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o dokumento – asmens tapatybės kortelės Nr. 10469871, paėmimą panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nukentėjusiojo D. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. B. 2455,21 Lt nukentėjusiajam D. Š..

Nukentėjusiojo D. Š. civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo R. B. 2000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajam D. Š..

Iš kaltinamojo R. B. priteisti 300 Lt nukentėjusiajam D. Š. jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus pareikštą civilinį ieškinį dėl 3414,79 Lt žalos atlyginimo atmesti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareikštą civilinį ieškinį dėl patirtos 1071,31 Lt žalos atlyginimo tenkinti visiškai, priteisiant iš kaltinamojo R. B. 1071,31 Lt žalos atlyginimo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį dėl padarytos 36419,22 Lt žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos iš kaltinamojo R. B. 2937 Lt.

Daiktinį įrodymą – betono luitą, paimtą iš įvykio vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Bartkus