- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-06-04
- Bylos Nr.
- II-49-878/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00175-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pareiškėjas
- G. N.
- Kategorijos
institucijos, ne teismo tvarka administracinio nusižengimo byloje priėmusios nutarimą, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovui R. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. N. skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės J. C. 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. AM-ALY-ANR_N-120-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. N. pateikė skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) vyriausiosios specialistės J. C. 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. AM-ALY-ANR_N-120-2018, kuriuo G. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 4 dalyje, padarymą nubaustas 230 eurų bauda. Skunde nurodė, kad nutarimas nemotyvuotas, nes jame nenurodyta, kokie bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys pagrindžia aplinkybes, kurias pareigūnas laiko nustatytomis, nutarime esantys samprotavimai apie pareiškėjo paliktus pėdsakus šalia rastų šakotinių nepagrįsti jokiais įrodymais, be to, nurodoma, kad ant ledo pareiškėjas buvo vienas, nors tuo tarpu šalia buvo dar du asmenys – L. N. ir dar vienas žvejas. Iš nutarimo pareiškėjui neaišku, kuriais duomenimis pareigūnas remiasi, o kuriuos atmeta ir kodėl, be to, pareigūnas neteisingai nustatė bylai svarbias aplinkybes. Pareiškėjo manymu, galima numanyti, kad nutarimą priėmęs pareigūnas rėmėsi vien T. D. parodymais, o atmetė G. N. parodymus, tačiau nepateikė aiškių tokio vertinimo motyvų. Pareigūnai privalėjo apklausti ir kitus įvykio vietoje buvusius asmenis, tačiau to neatliko, neskyrė ekspertizės, negavo specialisto išvados dėl paliktų pėdsakų, be to, prieš apkaltindami pareiškėją šakotinių statymu, pareigūnai vertė L. N. prisipažinti padarius šį administracinį nusižengimą. Prašo administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priteisti iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė savo skundą. Paaiškino, kad įvykio dieną su broliu L. N. nuėjo žvejoti ant Masališkių tvenkinio ledo. Brolis nešė peikeną ir dėžę su žvejybos reikmenimis. Pažvejoję apie 10-15 min. vienoje vietoje senose eketėse, nieko nepagavo, todėl nuėjo į kitą vietą, netoli kažkokio kito žvejo, apie 30-50 m nuo jo, ten kirto naujas eketes, žvejojo balansyru, horizontalia ir vertikalia blizgute, masalui turėjo kombinuotųjų pašarų ir batono. Privažiavo trys gamtosaugininkai, iš jų moteris ir V. patikrino jo leidimą žvejoti, dėžę, kurioje žuvų nebuvo, ir paleido, nuėjo tikrinti kito žvejo, o trečias pareigūnas nuėjo toliau. N.i nuėjo į priešingą pusę toliau žvejoti, bet greitai pareigūnas T. D. ir moteris pareigūnė atbėgo prie pareiškėjo ir jo brolio, pasakė, kad eketėse yra jų šakotinės. Vienas pareigūnas nusivedė pareiškėjo brolį prie šakotinių kitame tvenkinio krante, grįžo gal po 20 min., pareigūnas brolį apkaltino stačius šakotines, bet brolis tą neigė. Pareigūnai nufotografavo tris šakotines, surašė pareiškėjui protokolą ir išvažiavo.
Motyvuojamoji dalis
Institucija pateiktame atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka, nes G. N. kaltą įrodo patikimi, nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys Institucijos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiosios specialistės J. M. tarnybiniame pranešime nustatyti duomenys ir liudininko – Gyvosios gamtos inspekcijos vyriausiojo specialisto T. D. rašytiniai parodymai.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad skundas nepagrįstas, nes administracinio nusižengimo byla išnagrinėta tinkamai, priimtas pagrįstas ir teisėtas nutarimas.
Pareiškėjo G. N. skundas atmetamas, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Institucijos vyriausioji specialistė J. C. 2018 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. AM-ALY-ANR_N-120-2018 G. N. paskyrė 230 eurų baudą ir konfiskavo tris šakotines už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio 4 dalyje, padarymą, o būtent už tai, kad G. N. 2018 m. vasario 7 d. apie 15.30 val. Masališkių tvenkinyje, Varėnos rajone trimis šakotinėmis žvejojo draudžiamu žvejybos būdu, t. y. uždraustu laiku – nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d., masalui naudojo gyvą žuvelę, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 „Dėl Mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 10.1, 11.2 ir 11.21 punktų reikalavimus, pagal kuriuos draudžiama veikla žvejoti <...> įrankiais ar masalais, kuriais tuo metu toje vietoje žvejoti draudžiama <...> (toliau – draudžiami žvejybos būdai), draudžiama žvejoti draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais ir draudžiama nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. žvejoti masalui naudojant žuvelę (išskyrus žvejybą Kuršių mariose ir žvejybą žuvies gabalėliu.
ANK 291 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), - tokiu atveju skiriama bauda nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų.
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad G. N. pagrįstai pripažintas padaręs ANK 291 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ir teismo posėdyje ištirtų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad G. N. kaltė yra įrodyta. Skundžiamame nutarime, priešingai nei teigia pareiškėjas, nurodyta, kokiais duomenimis buvo remiamasi, priimant sprendimą – pareigūnų J. M. ir T. D. paaiškinimais, kurie nutarime yra išdėstyti ir įvertinti. Nutarimas pakankamai motyvuotas ir aiškus. Teismo posėdyje apklausta liudytoja J. M. parodė, kad reido metu kartu su kolegomis T. D. ir A. V. nuvyko prie Masališkių tvenkinio, ant kurio ledo tuo metu buvo du žvejai, o vienas buvo šiek tiek toliau. T. D. per žiūronus pamatė, kad vienas iš žvejų ima iš dėžės žuvis, jas kabina ir deda į eketę. G. N. nuo kranto buvo stebimas maždaug 10 minučių 200 metrų atstumu. Arti pažeidėjo kitų žvejų nebuvo. Pareigūnams privažiavus, N. nuo tvenkinio bandė pasišalinti, ėjo link atvykusių pareigūnų. T. D. nuėjo patikrinti tų ekečių, jose rado užkabintas gyvas žuveles. A. V. ir J. M. patikrino pareiškėją, jo dėžėje nebuvo pagautų žuvų ir nebuvo masalo. Liudytojas T. D. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir J. M., papildomai parodė, kad jis per žiūronus ant Masališkių tvenkinio ledo matė du asmenis, vienas buvo atsitūpęs, kabino ant kabliuko žuveles ir leido į tvenkinį, kitas stovėjo toliau. Stebėjo bent 3 minutes. Pamatę pareigūnus, šie asmenys bandė pasišalinti. Privažiavę prie tų asmenų, pareigūnai rado pastatytas palaidines, nuo kurių pėdsakai aiškiai vedė iki tų asmenų, kuriuos pareigūnai sustabdė, jokių kitų pėdsakų nebuvo. T. D. ištraukė šakotines, padavė jas kolegai, kuris nuėjo link automobilio rašyti protokolo, o pats T. D. ieškojo daugiau šakotinių. Ant tvenkinio, bet toliau nuo šakotinių, buvo dar vienas žvejas. Kolegos patikrino, ką G. N. turėjo dėžėje. G. N. paliko su kolegomis, o pats, pasikvietęs kartu jo brolį, nuėjo iki šakotinių, norėdamas patikrinti, ar tai šio asmens pėdsakai, tačiau L. N. pėdsakai nuo tų kitų, kurie vedė prie eketės, aiškiai skyrėsi dydžiu, batų pado raštu. Liudytojas A. V. parodė, kad su kolegomis ant Masališkių tvenkinio kitame krante pastebėjo du pritūpusius žmones, per žiūronus T. D. matė, kad vienas asmuo kabina žuvelę ir deda į eketę. Pareigūnams pradėjus važiuoti link tvenkinio, tie asmenys juos pastebėjo ir pradėjo eiti nuo ekečių. Stebint tvenkinį, ant ledo buvo dar vienas žvejas, bet jis buvo apie 600 m nuo pareiškėjo, arčiau pareigūnų. Privažiavę prie tvenkinio, A. V. ir J. M. šiuos du asmenis pasitiko, o T. D. nuėjo prie ekečių. T. D. paimti šakotinių prie ekečių nuėjo ne su pareiškėju, kuris buvo neįgalus, o su antruoju asmeniu. G. N. žvejybos dėžėje buvo kibiriukas gyvai žuvelei laikyti, jame buvo likę vandens, apledėję indo kraštai, žuvelių jau nebuvo. Žmonės, žvejojantys žiemine meškere, turi musių lervų, bet šiuo atveju lervų nematė turint. Jokių pėdų, be tų dviejų prie ekečių buvusių asmenų, ant ledo nebuvo.
Liudytojas L. N. parodė, kad su broliu G. N. nuėjo žvejoti ant Masališkių tvenkinio, padėjo broliui nešti dėžę ir peikeną, Dėžėje buvo meškerytė, lervos baltoje dėžutėje ir batonas, kibiriukas vandeniui išsemti, įrankis eketei išvalyti. Pažvejojo senose eketėse, tačiau nepagavo žuvų. Žvejojo meškere lervomis. Liudytojas nežvejojo, žaidė su šunimi. Atvykę trys aplinkos apsaugos pareigūnai patikrino dokumentus, paskui visi trys nuėjo į kitą pusę, o netrukus pradėjo šaukti ir kviestis pas save N. Tuo metu, kai pareigūnai priėjo, G. N. buvo prie eketės, žvejojo. Pareigūnas D. kaltino liudytoją, kad šis statė šakotines, liepė eiti kartu su juo iki tų ekečių, grasino, kad jei neis, iškvies policiją. Liudytojas su pareigūnu nuėjo, bet prie pat ekečių prieiti atsisakė. Ten buvo jau privaikščiota, nes prieš tai ten praėjo 3 ar keturi žmonės.
Fotonuotraukose (fotolentelėse, CD laikmenoje) užfiksuotos trys šakotinės, G. N. dėžės turinys – matyti, kad dėžėje yra kibirėlis su apledėjusiu vandeniu, meškerė, sumaigytas maišelis, kelios neaplaužytos batono riekės, šalia užfiksuotas semtuvėlis. Pareiškėjas teigė turėjęs ir žvejybai naudojęs kombinuotus pašarus ir batoną, o liudytojas L. N. aiškino, kad dėžėje buvo batonas ir lervos baltoje plastikinėje dėžutėje. Tačiau iš fotonuotraukų matyti, kad dėžėje dėžutės su lervomis nėra. Pažeidėjas tik po tokių jo brolio parodymų ir po nuotraukų apžiūros paklaustas teigė, kad dėžutę su lervomis jis turėjo kišenėje, tačiau, duodamas paaiškinimus apie turėtą masalą teismo posėdžio pradžioje, lervų neminėjo, teigė žvejojęs batonu. Tuo tarpu jo brolis teigė, kad žvejojo lervomis. Abejoti pareiškėjo teiginiais apie žvejybos metu naudotą masalą – batoną verčia ir tai, kad fotonuotraukoje užfiksuotos batono riekės visiškai neaplaužytos, neaptrupėję, nors pareiškėjas ir jo brolis aiškino, kad jie tą dieną jau buvo žvejoję ne vienoje vietoje ir ne vienoje eketėje. Fotonuotraukoje užfiksuotas vertikaliai dėžėje pastatytas kibirėlis su jame matomu nevisai užšalusiu, apledėjusiu vandeniu patvirtina liudytojų aplinkos apsaugos pareigūnų parodymus, kad G. N. žvejojo, naudodamas gyvą žuvelę, nes jokio logiško paaiškinimo, kam reikėjo nešiotis dėžę su kibirėliu, kuriame yra apšalusio vandens, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjas teigė, kad nebuvo vandens kibirėlyje, nes šis skilęs per visą aukštį, tačiau fotonuotrauka to vizualiai nepatvirtina, priešingai, aplūžinėję kibirėlio kraštai ir nutraukta jo rankena teikia pagrindo abejonėms, kad tokiu įrankiu būtų patogu išsemti vandenį iš ekečių, tuo labiau, jog pareiškėjas kartu turėjo specialiai tam tikslui naudojamą graibštą. Visi trys pareigūnai nuosekliai tvirtino, kad vizualiai buvo matomi du asmenys toje vietoje, kur T. D. eketėse rado tris šakotines, būtent šis pareigūnas taip pat nuosekliai tvirtino matęs, kad prie ekečių buvę jų stebimi asmenys kabino gyvą žuvelę ir leido į eketę. Pareigūnai iš karto, vizualiai užfiksavę daromą nusižengimą, privažiavo prie tvenkinio, ant kurio, kaip vėlgi visi parodė, be pareiškėjo ir jo brolio, per tą laiką spėjusių pasišalinti toliau nuo ekečių su šakotinėmis, buvo tik dar vienas žvejas į kairę pusę, žymiai toliau. Visi pareigūnai parodė, kad ant ledo kitų pėdsakų, be pareiškėjo ir jo brolio, vedančių link ekečių su šakotinėmis, nebuvo, o T. D. patvirtino, kad kartu su juo iki ekečių su šakotinėmis ėjusio L. N. batų pėdsakų dydis ir padų raštas akivaizdžiai skyrėsi nuo pėdsakų prie pat eketės. Nors L. N. aiškino, kad buvo privaikščioję kiti asmenys, jokių asmenų buvimo pareigūnai nenurodė, įvykio vietoje darytose fotonuotraukose nematyti tokių asmenų, kaip ir šuns, su kuriuo esą žaidė L. N. tuo metu, kol jo brolis žvejojo. Nors G. N. aiškino, kad pareigūnai prieštaringai teigė, jog jis su broliu bandė pasišalinti nuo pareigūnų, pastebėtina, kad pareigūnai aiškino pareiškėją siekus ne pasišalinti nuo jų, o pasišalinti nuo ekečių su šakotinėmis. Atsižvelgus į vizualiai regimą pareiškėjo sveikatos būklę, nėra pagrindo manyti, kaip tą nurodė ir liudytojas A. V., kad G. N. būtų fiziškai galėjęs pabėgti nuo atvykusių trijų aplinkos apsaugos pareigūnų.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų manyti, jog administracinį nusižengimą darantį asmenį G. N. matę pareigūnai galėtų būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ar dėl kitų priežasčių fiksuotų neteisingus duomenis apie įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi pagrindo abejoti administracinio nusižengimo protokole, nutarime, tarnybiniuose pranešimuose, fotonuotraukose užfiksuotais duomenimis bei liudytojų J. M., A. V. ir T. D. parodymais teisme. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie liudytojai turėjo ar turi pagrindą apkalbėti G. N., t. y. duoti melagingus parodymus. Tuo tarpu liudytojas L. N. yra pareiškėjo brolis, kuris gali būti suinteresuotas padėti pareiškėjui išvengti administracinės atsakomybės, jo parodymai, kaip jau aprašyta pirmiau, prieštaravo G. N. parodymams dėl žūklės metu naudoto masalo, šio liudytojo ir G. N. parodymai neatitiko vieni kitiems nei apie žvejybai naudojamos dėžės turinio, nei dėl L. N. žaidimo ant tvenkinio su šunimi, todėl nevertinami kaip objektyvūs ir atitinkantys tiesą. Dėl pareiškėjo argumentų, jog byloje turėjo būti paskirta ekspertizė batų pėdsakams ištirti, pastebima, kad batų pėdsakai nebuvo užfiksuoti, todėl nėra ir tokio tyrimo objekto. Teismas pažymi, kad įrodymų tyrimas nėra begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, jog G. N. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.
Byloje nustatyta, kad G. N. 2018 m. vasario 27 d. apie 15.30 val. Varėnos r., Masališkių tvenkinyje trimis šakotinėmis žvejojo draudžiamu žvejybos būdu uždraustu laiku – nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d., masalui naudodamas gyvą žuvelę, tokiais veiksmais pažeidė pirmiau minėtų Mėgėjų žvejybos vidaus vandens telkiniuose taisyklių 10.1, 11,2 ir 11.21 punktų reikalavimus, todėl jo veika pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį buvo kvalifikuota teisingai. Administracinė nuobauda G. N. paskirta tinkamai ją individualizuojant: G. N. 2017 m. vasario 28 d. buvo nubaustas pagal ANK 291 straipsnio 4 dalį 210 eurų bauda, kuri iki šiol nesumokėta, taigi, nusižengė pakartotinai, ši aplinkybė tinkamai įvertinta kaip sunkinanti G. N. atsakomybę, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai pripažintas G. N. neįgalumas.
Taigi, tiriant teisės pažeidimą, buvo nustatytos visos esminės įvykio aplinkybės, administracinės nuobaudos skyrimo tvarka ir terminai nepažeisti, administracinėn atsakomybėn patraukto G. N. padaryta veika teisingai kvalifikuota, ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. N., ginčydamas jam paskirtą administracinę nuobaudą, be savo situacijos interpretavimo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti skundžiamo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės J. C. 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. AM-ALY-ANR_N-120-2018 pagrįstumu ir teisėtumu, todėl nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 646 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiosios specialistės J. C. 2018 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. AM-ALY-ANR_N-120-2018 palikti nepakeistą ir pareiškėjo G. N. skundą atmesti.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismą.