- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-10
- Bylos Nr.
- 2-724-848/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kriaučiūnienė
- Pareiškėjas
- D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos, Valstybinė mokesčių inspekcija
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Kriaučiūnienė, sekretoriaujant Ingridai Dirsienei, dalyvaujant pareiškėjui D. K., nedalyvaujant suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo: Valstybinė mokesčių inspekcija, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad: 1) mirus Valei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po jos mirties 2000-04-24, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmė valdyti A. K., a.k(duomenys neskelbtini) 2) D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirus A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po jo mirties 2006-01-30 nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmė valdyti (b.l.68-71).
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad po pareiškėjo motinos Valės D. K. mirties visą jos turtą perėmė valdyti jos sutuoktinis, pareiškėjo tėvas, A. K.. Tėvas mokėjo visus mokesčius, kitaip rūpinosi visu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu. Po sutuoktinės mirties, priėmęs jos palikimą pradėdamas turtą valdyti, pareiškėjo tėvas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiškėjo motina testamento sudariusi nebuvo. 2006-01-30 mirus pareiškėjo tėvui A. K., jo palikimą, pradėdamas faktiškai turtą valdyti, priėmė pareiškėjas D. K.. Tėvui mirus pareiškėjas rūpinasi nekilnojamuoju turtu, jį remontavo, kitaip prižiūri, moka visus mokesčius, gyvena tėvų name. Taip pat pareiškėjas priėmė ir nekilnojamąjį turtą - visus likusius baldus, namų apyvokos ir kitus daiktus. Po mirties pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet paveldėjimo teisės liudijimas išduotas tik į piniginius indėlius. Pareiškėjo tėvas testamento sudaręs nebuvo. Pareiškėjas buvo vienintelis sūnus ir yra vienintelis paveldėtojas (b.l.68-71, 86-87).
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį informuotas tinkamai, teismui pateiktame atsiliepime prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant. Teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu sutinka. (b.l.79).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta: Valė D. K. mirė 2000 m. balandžio 23 d. (b.l.9). A. K. mirė 2006 m. sausio 30 d. (b.l.10). Pareiškėjas yra mirusiųjų sūnus (b.l.11-12). Pareiškėjas gyvenamąją vietą deklaravęs P. Kalpoko g. 47, Kaune nuo 1992-06-11 (b.l.14). Valė D. K. ir A. K. testamentų sudarę nebuvo (b.l.16-17). Pareiškėjas yra pirmos eilės įpėdinis (b.l.12, 74). Esant šioms aplinkybėms pareiškėjas vienas paveldi visą palikėjų turtą (CK 5.11 str. 2 d.).
Pareiškėjas teismui pateikė du savarankiškus reikalavimus nustatyti juridinius faktus, kad: 1) mirus Valei D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po jos mirties 2000-04-24, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą priėmė valdyti A. K., a.k(duomenys neskelbtini) 2) D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirus A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po jo mirties 2006-01-30 priėmė nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą valdyti.
Palikimo priėmimo faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusius įstatymus. Pagal Civilinio kodekso, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d. CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje prašoma nustatyti palikimo, atsiradusio 2000-04-24 ir 2006-01-30, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šių reikalavimų, taikytinos 1964 m. bei 2001 m. liepos 1 d. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Remiantis 1964 m. CK 587 str., įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Įpėdinis palikimui priimti turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir įrodyti, kad pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Byloje nustatyta, kad A. K. po savo sutuoktinės Valės D. K. mirties į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė (b.l.73). Pareiškėjo paaiškinimai, pažyma apie deklaruotą gyvenamą vietą (b.l.74), sutarties kopija, mokėtų mokesčių kvitai (b.l.36-48) patvirtina, jog pareiškėjo tėvas A. K. po savo sutuoktinės Valės D. K. mirties, rūpinosi paliktu turtu, perėmė jos asmeninius daiktus, prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą, mokėjo mokesčius. Šios faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo tėvas A. K. po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas turtą valdyti (1964 m. CK 569 str. 1 d., 570 str., 587 str., LR CPK 444 str. 8 p.).
Taip pat pareiškėjas D. K. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad mirus jo tėvui A. K., po jo mirties 2006-01-30, pareiškėjas palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Įstatymas numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.). Taip pat įstatyme nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu visą palikimą, kai jis faktiškai pradėjo valdyti kokią nors palikimo dalį ar daiktą (CK 5.51 str. 1 d.). Šią aplinkybę leistinomis įrodinėjimo priemonėmis privalo įrodyti pareiškėjas (CPK 177 str. 2 d., 178 str.). Pareiškėjas D. K. paaiškino, kad jis po tėvo A. K. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (b.l.68-71, 86-87). Šias aplinkybes patvirtina ir pareiškėjo byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b.l.14, 19-22, 58-60).
Konstatuotina, kad po A. K. mirties pareiškėjas D. K. per 3 mėnesių terminą į notaro biurą dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo nesikreipė, o kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti dokumentų, patvirtinančių jog jis po tėvo mirties priėmė palikimą. Todėl šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka, teismo posėdžio metu įvertinus pareiškėjo paaiškinimus, rašytinius įrodymus (CPK 445 str.). Vertinant visumą įrodymų (pareiškėjo paaiškinimus, rašytinius įrodymus) konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl laikytina įrodyta (bei nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas), jog D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą atsiradusį po jo tėvo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2006-01-30, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.; CPK 177, 178, 185 str. 444 str. 2 d. 8 p.; 2004-12-30 LAT Senato nutarimo nr. 51 „Dėl civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 3 punktas).
Pažymėtina, kad dėl į bylą pateiktos informacijos įrodomosios reikšmės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CK 185 str.). Kasacinio teismo išnagrinėtose bylose yra pažymėta, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2009; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228//2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010).
Teismas nustatydamas palikimo priėmimo faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl turto vieta nenustatytina, bei nevertintini byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie palikėjų turėtą turtą (b.l.19-35).
Teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu konstatuoja, jog paveldėjimo tikslu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad: 1) A. K. po savo sutuoktinės Valės D. K. mirties 2000-04-24 priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (1964 m. CK 569 str. 1 d., 570 str., 587 str., LR CPK 444 str. 8 p.); 2) Pareiškėjas D. K. po savo tėvo A. K. mirties 2006-01-30 priėmė jo palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.; CPK 177, 178, 185 str. 444 str. 2 d. 8 p.).
Juridinę reikšmę turintys faktai nustatytini tikslu pareiškėjui gauti paveldėjimo teisės liudijimą (CPK 448 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės Valės D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2000-04-24, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po savo tėvo A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2006-01-30 faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Turintys juridinę reikšmę faktai nustatomi tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Priteisti iš D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) g. P. Kalpoko g. 47, Kaune, 11,16 Lt (vienuolika litų 16 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, pašto išlaidų įmokos kodas 6800.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.