Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui V. L. (V. L.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuotos ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti 2020 m. rugpjūčio 22 d. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 17 d. atsakovas su ieškove sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. apdraudė transporto priemonės RENAULT MASTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinę atsakomybę. 2019 m. liepos 23 d. Vilniuje, Architektų g. 43, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. S., vairuodamas atsakovo apdraustą automobilį RENAULT MASTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė ir apgadino transporto priemonę Mitsubishi Colt, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės RENAULT MASTER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo A. S. kaltės. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovė nukentėjusiajam išmokėjo 458,83 Eur dydžio draudimo išmoką.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų taip pat nustatyta, kad pagal Draudimo sutartį 27,95 Eur draudimo įmokas atsakovas turėjo mokėti kas mėnesį, ketvirtąją 27,95 Eur draudimo įmoką už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 17 d. iki 2019 m. rugpjūčio 16 d. jis turėjo sumokėti iki 2019 m. liepos 17 d., tačiau šios įmokos atsakovas laiku nesumokėjo, minėta įmoka buvo sumokėta tik 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. po įvykusio eismo įvykio. Kadangi atsakovas nebuvo laiku sumokėjęs draudimo įmokos, ieškovė 2019 m. rugpjūčio 12 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl jos išmokėtos 458,83 Eur dydžio draudimo išmokos grąžinimo, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovei žalą (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis CK 6.263 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė išmokėjo nukentėjusiajam draudimo išmoką, o atsakovas eismo įvykio metu nebuvo laiku sumokėjęs ieškovei draudimo įmokos, ieškovė įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakovo. Ieškovė siuntė raginimą atsakovui grąžinti jai jos išmokėtą 458,83 Eur dydžio draudimo išmoką, tačiau atsakovas ieškovei dėl eismo įvykio padarytos žalos išmokėtos sumos negrąžino, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamas 458,83 Eur žalos atlyginimas (CK 6.263 straipsnio 1–2 dalis, 6.270 straipsnio 1–2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 458,83 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei priteisia jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 15 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Kitų įrodymų apie ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas byloje nėra. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285–288 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovo V. L. (V. L.) (a. k. (duomenys neskelbtini)) 458,83 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 83 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (458,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Išaiškinti, kad atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau Išaiškinti, kad atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas paduodamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.