- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-10
- Bylos Nr.
- 2-1236-647/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00563-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- L. S.
- Advokatai
- Sigitas Gedvilas, Artūras Kalytis
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovei L. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. R. ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis A. R., ieškovė yra paveldėtoja pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. 2002-12-09, 2002-12-27, 2003-07-12, 2003-07-20, 2003-08-26, 2003-12-14 ir 2006-02-23 išrašytais skolos rašteliais ieškovės sutuoktinis paskolino atsakovei 27500 Lt (bendra skola pagal visus skolos raštelius). Atsakovė įsipareigojo pasiskolintus pinigus grąžinti sutartą dieną. Bet suėjus sutartam terminui, atsakovė įsipareigojimų neįvykdė ir pasiskolintų pinigų negrąžino. Bet A. R. nesikreipė į teismą dėl skolų priteisimo, kadangi atsakovė vis žadėdavo greitai skolas grąžinti. (duomenys neskelbtini) A. R. mirė, skolų atgauti nespėjo. Ieškovė tapo jo paveldėtoja ir tikėjosi, kad skolininkė pagaliau grąžins man skolą geruoju. Iš pradžių L. S. žadėjo atsiskaityti geruoju, pati skambino ir tikino, kad šiuo metu jos sunki turtinė padėtis, bet ji būtinai grąžins pasiskolintus pinigus. Vėliau skolininkė vietoj to, kad paaiškintų, kas vyksta ir informuotų, kada galės grąžinti pasiskolintus pinigus, pradėjo vengti ieškovės, pakeitė gyvenamąją vietą, neatsiliepė į telefono skambučius, vengė tartis ir kalbėti dėl skolos grąžinimo. Kadangi išreikalauti iš atsakovės skolos geruoju nepavyko, tai 2012-12-05 ieškovė kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, kuris buvo panaikintas nepavykus surasti skolininkės nurodytu adresu. Kadangi atsakovė ilgą laiką piktybiškai vengė grąžinti skolą, o dabar slepia gyvenamąją vietą tik norėdama vilkinti skolos priteisimą ir jos grąžinimą, paskolinti pinigai per visą laikotarpį nuvertėjo dėl dideles infliacijos, iš jos priteistinos palūkanos įstatymo nustatyta tvarka nuo kreipimosi į teismą iki pilno atsiskaitymo. Prašo priteisti iš atsakovės L. S. 27500 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-12-05 iki pilno atsiskaitymo; bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė S. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, jai atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama ieškovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 1 d.).
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė, kad paskolos rašteliai yra byloje, jie neginčijami; liudytoja dalyvavo perduodant pinigus atsakovei. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad pinigai grąžinti.
Atsiliepimas
Atsakovė L. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo pareiškė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ji yra per keletą kartų iš ieškovės mirusio sutuoktinio A. R. pasiskolinusi 15 000 Lt. Skolą yra jam gražinusi. Ieškovės pateikti skolos rašteliai yra taip vadinamos palūkanos už paskolą. Ieškovės miręs sutuoktinis pinigus atsakovei ir kitiems asmenims paskolindavo pinigų ir reikalaudavo parašyti dar papildomą paskolos raštelį, kad papildomai skolinga 3000 Lt (tai būdavo palūkanos). Kitą kartą skolinantis vėl 5 000 Lt, be 5000 Lt paskolos raštelio reikalaudavo papildomai parašyti skolos raštelį (taip vadinamas palūkanas), kad jau yra papildomai skolinga 6000 Lt ir t.t. Jeigu nerašytų papildomo skolos raštelio, tai negautų norimos paskolos, kurios atsakovei buvo reikalingos verslo vystymui. Tokiu būdu jai gražinus visą paskolą ir susidarė taip vadinamos palūkanos už 27500 Lt. Tokių skolininkų A. R. (duomenys neskelbtini) metais turėjo daug. Jis visiems skolindavo po kelis tūkstančius litų, o reikalaudavo papildomų ar skolos raštelių ar vekselių, kuriuose jau buvo nurodoma daug didesnė kita paskolos suma, kuo dažniau žmogus skolindavosi, tuo didesnė buvo palūkanų paskola ar vekselis. Būtent, gražinus paskolos sumą, A. R. negražindavo nei paskolos raštelių, nei vekselių dėl palūkanų. Taip pas ieškovę liko kelių asmenų pasirašyti rašteliai ir vekseliai dėl protu nesuvokiamų palūkanų, nors gautos paskolos ir buvo gražintos. Taip ir atsakovė jam visas paskolas su sutartomis palūkanomis yra grąžinusi, o likusieji paskolos rašteliai liko A. R. kaip papildoma garantija, nors pinigų pagal juos nėra gavusi ir nėra gavę kiti asmenys. Kaip pavyzdį nurodo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje priimtą sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš tokio paties skolininko B. J. S. R. naudai priteisė 232 380 Lt skolos. Atkreipė dėmesį į tai, kad S. R. vykdymo procese sutiko iš B. J. gauti tik apie 120 000 Lt ir sudarė taikos sutartį išieškoti ne 232 380 litų, o tik apie 120 000 Lt. Nurodė, kad logiškai galvojant, koks žmogus atsisakys savo tikrai uždirbtų pinigų, kurių suma yra apie 120 000 Lt; teigia, jog tai reiškia, kad jokių paskolų tokiai sumai nebuvo, todėl ir sutiko mažinti savo reikalavimus per pusę. A. R. buvo sovietinės armijos karininkas ir pensininkas, jo pensija 2002-2008 metais tebuvo apie 900 Lt, po mirties jis savo sutuoktinei paliko tik butą ir 1/2 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini) bei nedidelę pinigų sumą (duomenys neskelbtini) bei UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, kurių vienos nominali vertė 10 litų. Jokios didelės naudos jis iš UAB neturėjo, nes sakė, kad UAB jam reikalinga pateisinti nelegalias pajamas. Tuo metu A. R. ir atsakovė buvo labai draugiškuose santykiuose ir aptardavo savo problemas. Jam reikėjo pinigų meilužėms, dukroms padėti, todėl jis nedideles pinigų sumas skolindavo už labai dideles palūkanas ir dar negražindavo paskolos lapelių dėl palūkanų. Taigi miręs A. R. negalėjo turėti ir neturėjo šimtatūkstantinių sumų, kurias neva skolino kitiems asmenims, ir neva paliko sutuoktinei savo kreditinius reikalavimus. Didžiausia jo paskolinta suma, kiek žino atsakovė, buvo 10 000 Lt, o skolindavo už 50-120 procentų metinių palūkanas, priklausomai nuo termino. Todėl būtina iš valstybinės mokesčių inspekcijos išreikalauti duomenis apie A. R. ir jo įmonės deklaruotas pajamas ir pelną. Šie dokumentai įrodys, kad ieškovės miręs sutuoktinis (duomenys neskelbtini) metais neturėjo šimtatūkstantinių pajamų, negali žmogus skolinti pinigų, kurių neturi arba, jeigu ir turi, tai nedeklaruotus, nelegaliai uždirbtus pinigus, kaip ir atsakovės bei kitų asmenų sumokėtas neteisėtas palūkanas, kurios buvo neapmokestintos. Liteko duomenų bazėje turi būti visi S. R. ieškiniai taip vadinamiems skolininkams, todėl prašo šią informaciją iš Liteko duomenų bazės prijungti prie šios bylos. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad būdamas gyvas A. R. nei iš atsakovės, nei iš kitų asmenų nereikalavo sumokėti skolas, nors jų mokėjimo terminai seniai buvo pasibaigę, nesikreipė į teismą su ieškiniais. Ieškinius pradėjo rašyti S. R. po savo sutuoktinio mirties. Prašo ieškinį atmesti (b.l. 25-26).
Teismas atsakovės dalyvavimą pripažino būtinu, tačiau atsakovė į teismo posėdį neatvyko; jai byloje atstovauja advokatas, todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad mirusysis A. R. negalėjo turėti tokių pinigų. Prašo ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo prievoles ir negali vienašališkai atsisakyti jas vykdyti (CK 6.38 str. 1 d., 6.59 str.). Byloje pateiktais įrodymais nustatyta ir neginčijama, kad atsakovė L. S. surašė pakvitavimus (raštelius), jog skolinasi iš A. R.: 2002-12-09 – 6500 Lt; 2002-12-27 – 2000 Lt; 2003-07-12 – 2000 Lt; 2003-07-20 – 2000 Lt; 2003-08-26 – 3000 Lt; 2003-12-14 – 2000 Lt; 2006-02-23 – 10 000 Lt (b.l. 9-22). Ieškovė S. R. 2009-10-29 Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu yra savo sutuoktinio A. R. įpėdinė (b.l. 4-8).
Pagal CK 6.871 str. 3 d. rašytinės formos reikalavimus atitinka bet koks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Atsakovė L. S. teigia, jog šių pinigų nesiskolino, tai buvo palūkanos (už kitas paskolas), taip pat savo atsikirtimus grindžia A. R. turtine padėtimi, t.y. kad jis neturėjo tiek piniginių lėšų, kad galėtų skolinti tokias dideles pinigų sumas. Tačiau pažymėtina, kad vadovaujantis rungimosi principu kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka (CPK 178 str.). Minėta, kad atsakovė pasirašė pasiskolinusi rašteliuose nurodytas sumas; taip pat šias sumas įsipareigojo grąžinti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Patį pinigų gavimo faktą atsakovė patvirtino, pasirašydama rašteliuose. Liudytojas V. L. paliudijo, kad atsakovė skolindavosi pinigų iš A. R., ir pati atsakovė šių aplinkybių neneigia – atsiliepime nurodė turėjusi poreikį skolintis (verslo vystymui) ir skolinusis, rašiusi A. R. raštelius; į bylą pateiktuose rašteliuose taip pat nurodyta tik apie gautas paskolas, jokių įrašų apie palūkanas neįrašyta ir jokių pagrįstų argumentų, kurie išskirtų ginčo raštelius nuo kitų raštelių ir/ar leistų abejoti egzistavus paskolinius santykius, byloje nenurodyta ir įrodymų nepateikta.
Taigi, ieškovės pateikti rašteliai sudaro teismui pagrindą spręsti, kad A. R. būtent suteikė atsakovei paskolą, tuo tarpu atsakovės argumentai, kad ji pinigų nesiskolino, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Be to, teismas pažymi, jog civilinėje byloje įrodinėjamos ir tiriamos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 str. 1 d.). Todėl A. R. turtinė padėtis šioje byloje nėra tiriama, kadangi iš kur jis gavo pinigų ir, pvz., ar tai buvo jo asmeninės lėšos, nepaneigia, jog pinigus atsakovė iš jo pasiskolino. Atsakovės nurodomos aplinkybės apie kitiems asmenims skolintas sumas, kitų asmenų atžvilgiu priimtus teismų sprendimus ir pan. taip pat visiškai nesusijusios su nagrinėjama byla, todėl nevertinamos. Ir kitos atsakovės nurodomos aplinkybės, kaip kad A. R. pats nesikreipė į teismą su ieškiniais ar kodėl jis skolindavo pinigus, kodėl reikalavo pasirašyti paskolos raštelius (anot atsakovės, – palūkanų), taip pat nepaneigia, kad atsakovė iš jo nesiskolino ir/ar kad ji neįsipareigojo paskolų grąžinti.
Minėta, kad pagal CK 6.871 str. 3 d. rašytinės formos reikalavimus atitinka bet koks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Pagal CPK 176 str. 1 d. įrodinėjimo tikslas yra ne tam tikrų aplinkybių tikėtinas buvimas ar nebuvimas, bet teismo ištirtų įrodymų vertinimo suformuotas teismo įsitikinimas. Esant aukščiau išdėstytų nustatytų aplinkybių visumai, darytina išvada, kad ieškovė įrodė buvus paskolinius santykius tarp jos sutuoktinio ir atsakovės, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 27 500 Lt skolos.
Taip pat ieškovė CK 6.210 str. 1 d. pagrindu prašo priteisti iš atsakovės 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2012-12-05 iki pilno atsiskaitymo. CK 6.210 str. 1 nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Todėl nuo 2012-12-05 iki ieškinio priėmimo 2013-03-07 (92 d.) iš atsakovės priteistina 346,58 Lt palūkanų. Taip pat CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovės priteistinos penkių procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Iš atsakovės ieškovei priteistinas ieškovės sumokėtas 825,00 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovės atstovas į bylą pateikė sąskaitą bei apmokėjimą už teisines paslaugas patvirtinantį mokėjimo nurodymą (b.l. 38-39), iš kurių matyti, kad ieškovė turėjo 1270,50 Lt išlaidų už atstovavimą (3 valandas, įskaitant sugaištą laiką pasirengti civilinės bylos nagrinėjimui) ir kurias atstovas prašo priteisti iš atsakovės. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, privalo vadovautis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, kuriose nustatytais priteistino užmokesčio už suteiktas teisines paslaugas maksimaliais dydžiais yra ribojamos teismo priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos. Minėtų Rekomendacijų 7 punktas nustato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga. Šiuo konkrečiu atveju, t.y. už 1 atstovavimo valandą teisme, nustatytas koeficientas yra 0,15 (Rekomendacijų 8.6 p.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje įvyko 4 teismo posėdžiai, kurių trukmė pagal Rekomendacijų nustatytą tvarką sudaro iš viso 3 valandas (450 Lt), į tai, kad advokatui reikėjo pasirengti atstovauti klientei teisme, į priteistinos sumos dydį, taip pat į tai, kad pagal bylos medžiagą nėra pagrindo spręsti, kad pasirengimas bylai buvo itin sudėtingas, reikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar specialių žinių, byloje nebuvo keliami nauji teisės taikymo ir aiškinimo klausimai, darytina išvada, kad pasirengti atstovauti byloje pakako 1 valandos, todėl šioje dalyje prašymas tenkintinas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteistina 600 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 2 d.). Iš viso iš atsakovės ieškovei priteistina 1425 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Taip pat iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 10,00 Lt žyminio mokesčio (už reikalavimą dėl palūkanų) ir 22,87 Lt pašto išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės L. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) 27 846,58 Lt (dvidešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt šešis litus 58 ct.) įsiskolinimo, 5% metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2013-03-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1425 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt penkis litus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės L. S. 32,87 Lt (trisdešimt du litus 87 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Vilniaus apskrities VMI, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.