Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininko), Artūro Drigoto (pranešėjo) ir Ričardo Piličiausko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus aplinkos apsaugos inspektorius 2006-04-10 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. Š. pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisykles, nes 2006-04-10 apie 14.00 val. žvejojo Upaitės upėje Šilutės rajone draudžiamu žvejybos įrankiu – trimis statomais tinklais.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos Šilutės skyriaus aplinkos apsaugos inspektorius 2006-04-14 priėmė nutarimą, kuriuo A. Š. paskirta pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalį 450 Lt bauda su statomų tinklų ir valties konfiskavimu už tai, kad jis pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 4.4, 4.5, 4.6, 12.2, 20 punktuose numatytus reikalavimus.

II.

Skundo motyvus apie procesinių pažeidimų padarymą surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą teismas pripažino nepagrįstais. Iš liudytojo M. P. parodymų teismas nustatė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu A. Š. buvo išaiškintos jo procesinės teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje, nurodyta, kada ir kur bus nagrinėjama administracinė byla, tačiau pažeidėjas atsisakė pasirašyti protokolą. A. Š. pripažino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas jam buvo įteiktas. Protokole nenurodyta, kokius konkrečiai Mėgėjiškos žvejybos taisyklių pažeidimus jis padarė, tačiau kaltinimo esmė išdėstant faktines pažeidimo padarymo aplinkybes nurodyta aiškiai, todėl teismas laikė, kad pažeidėjo teisės nepažeistos, nes kaltinimo esmė buvo aiški.

III.

Motyvuojamoji dalis

1. Institucijos nutarime neaptarti jokie apelianto kaltės įrodymai, nutarimas yra pagrįstas hipotetinio pobūdžio vertinimais.

2. Nagrinėjant bylą, pažeistos objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principas, jam nebuvo išaiškinta teisė turėti advokatą, jis nebuvo supažindintas su administracinės bylos medžiaga. Teismas proceso pažeidimus pateisino, bylą nagrinėjo šališkai. Liudytojai A. N. ir R. A. nėra aplinkos apsaugos inspektoriai, o yra asmeniniai inspektoriaus M. P. draugai.

3. Nei jis, apeliantas, nei A. Nar. prie upėje įmestų tinklų sulaikyti nebuvo. Jokių tinklų jie nesivežė ir neturėjo, žvejybai naudojo meškeres, žvejojo iš A. Nar. priklausančios valties, todėl nesuprantama nutarimo ir teismo nutarties dalis dėl valties, kuri jam, apeliantui, nepriklauso konfiskavimo. Kad tinklai nėra apelianto nuosavybė, patvirtino ir M. P. .

4. Teismas neatsižvelgė, kad institucijos pakviesti liudytojai painiojosi dėl pažeidimo laiko, aplinkybių. Protokole kalbama apie neva sugautas 4 žuvis, o teisme buvo liudijama apie 1 žuvį. Gynybos liudytojų parodymus teismas įvertino kaip subjektyvius nepateikdamas jokių rimtesnių argumentų.

5. Apeliantas paaiškina, kad upėje vyksta intensyvi mėgėjiška žūklė, jie buvo sulaikyti ir apkaltinti per patį vidudienį, kai visiems yra žinoma, jog brakonieriaujama tamsiu paros metu, slepiantis. Upe plaukiojo ir pakrante vaikščiojo ir kiti žmonės, tačiau pareigūnai pasirinko juos, apeliantą ir A. Nar. .

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Tiek 2002 m. gruodžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1260 redakcijos ATPK 87 straipsnio 3 dalis, tiek 2006 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. X-691 redakcijos ATPK 87 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už mėgėjiškos žūklės taisyklių pažeidimą, padarytą panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius. Apeliantas nubaustas už Mėgėjiškos žūklės taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-337, 4.4, 4.5, 4.6, 12.2, 20 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimą, panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius, t. y. statomuosius tinklus. Šie įrankiai draudžiami, jais draudžiama žvejoti (naudoti mėgėjiškoje žūklėje) pagal Mėgėjiškos žūklės taisyklių 4.5, 12.2 punktus. Pagal taisyklių 20 punktą, žvejyba, naudojant draudžiamus žvejybos įrankius, laikoma šiurkščiu taisyklių pažeidimu.

Apeliantas apkaltintas tuo, kad 2006-04-10 apie 14.00 val. žvejojo Upaitės upėje Šilutės rajone draudžiamais žvejybos įrankiais – trimis statomais tinklais. Apeliantas neneigia Upaitės upėje tą dieną iš tiesų žvejojęs, tačiau neigia draudžiamų žvejybos įrankių – statomųjų tinklų – naudojimą žvejyboje. Kad tokie tinklai nebuvo naudojami žvejyboje, teigia ir kartu žvejojęs liudytojas A. Nar. . Tačiau pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir teisingai įvertinęs surinktus duomenis, padarė pagrįstą išvadą, kad apeliantas iš tiesų žvejojo naudodamas minėtus tinklus.

Atsakomybėn patraukto asmens dėstomą įvykio versiją paneigia tai, kad jis buvo valtyje kartu su A. Nar. , šalia vietos, kurioje buvo rasti draudžiami įrankiai. Tai, kad valtyje buvęs A. Nar. traukė tinklą, o apeliantas irklavo valtį, parodė liudytojas, aplinkos apsaugos inspektorius, M. P. , institucijoje dirbantys liudytojai A. N. , R. A. (pastarasis, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, nėra aplinkos apsaugos inspektorius, o yra laivo „Rusnė“ įgulos narys, tačiau tai nekeičia jo parodymų vertinimo, nes jis buvo įvykio metu ir dalyvavo nustatant pažeidimą). Visų šių kaltinančius parodymus duodančių liudytojų parodymai nuoseklūs, tarpusavyje sutampa, nėra prieštaringi, be to, labai detalūs. Apelianto argumentai dėl liudytojų painiojimosi dėl pažeidimo laiko, aplinkybių, visiškai nepagrįsti. Šie liudytojai, institucijos darbuotojai, plaukė upe motorine valtimi, vykdė gamtos apsaugos funkciją, pagal nustatytas įvykio aplinkybes turėjo objektyvią galimybę pamatyti pažeidimą, suklysti negalėjo. Jų šališkumas apelianto atžvilgiu nenustatytas, jokio motyvo nepagrįstai apkaltinti apeliantą nebūto pažeidimo padarymu byloje taip pat nenustatyta. Minėti liudytojai nuosekliai parodė, kad patikrinę žvejo mėgėjo dokumentus krante, pastebėjo pažeidimą, t. y. kad 2 žmonės plaukia gumine valtimi, vienas kurių tempia tinklą, kitas irkluoja. Jiems beplaukiant, vienas žmonių, buvusių valtyje, numetė baltą maišą. Šie liudytojai nuosekliai parodė, kad jiems priplaukus, valties dugnas buvo gleivėtas, mėtėsi lydekų ikrai, A. Nar. batai buvo kruvini. Išmestame maišelyje buvo rastos dvi gyvos lydekos. Dar dvi lydekos buvo tinkle. Viso buvo rasti trys vienodai pastatyti tinklai. Jie buvo paimti. Apelianto paaiškinimai ir A. Nar. parodymai dalinai prieštarauja minėtiems institucijos darbuotojų parodymams. Apelianto ir A. Nar. paaiškinimų įrodomąją vertę mažina tai, kad abu šie asmenys dėl to paties įvykio buvo patraukti administracinėn atsakomybėn, todėl yra suinteresuoti išvengti atsakomybės, duoti neatitinkančius tikrovės paaiškinimus. Nors apeliantas ir A. Nar. aiškino, kad žvejojo su leistinais įrankiais, tokie įrankiai jų sulaikymo metu pas juos rasti nebuvo. Iš skundo matyti, kad apeliantas suprato, kuo yra kaltinamas, tačiau jokio paaiškinimo administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė, nuo paaiškinimo ir parašų atsisakė. Tai, kad apeliantas buvo sulaikytas ir apkaltintas vidudienį, bylai nėra reikšminga aplinkybė, nes pažeidimas gali būti padaromas bet kuriuo paros metu. Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pakankamais įrodymais pagrįstą išvadą, kad apeliantas administracinio teisės pažeidimo protokole ir institucijos nutarime nurodytu metu žvejojo naudodamas neleistinus įrankius – statomuosius tinklus – ir padarė ATPK 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apeliantui buvo išaiškintos jo teisės, suteiktos galimybės jomis naudotis. Kaip matyti, apeliantas aktyviai naudojosi jam suteiktomis teisėmis, davė paaiškinimus, prašė apklausti liudytojus, uždavė klausimų kaltinančius parodymus duodantiems liudytojams. Teismo posėdžio metu apeliantas galėjo duoti paaiškinimus ir išsakyti nuomonę visais klausimais, susijusiais tiek su faktinių aplinkybių vertinimu, tiek su teisės normų taikymu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios gali būti padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje administracinės bylos nagrinėjimo stadijoje. Jei nagrinėjant bylą teisme šio asmens teisės užtikrinamos ir teismas tinkamai išnagrinėja bylą, pirmosios instancijos teismo sprendimas vien tik dėl pažeidimų, galimai padarytų ankstesniame proceso etape, negali būti naikinamas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. sausio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 29-03, Administracinių teismų praktika 4, 57-59 psl.). Todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su galimai institucijoje nagrinėjant bylą pažeistais objektyvaus ir nešališko bylos nagrinėjimo principais, teisės turėti advokatą neišaiškinimu, nesudaro pagrindo panaikinti apskųstosios teismo nutarties.

Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, proceso pažeidimų nepadarė, apskųstoji teismo nutartis paliktina nepakeista, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. Š. apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.