- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-438-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39850-2016-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Bielskė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- A. E.
- Advokatai
- Arūnas Šalkauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės ir Nidos Vigelienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 straipsnį, jam paskirta 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. E. 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 15.45 valandą, namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia, panaudodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį panaudoti, pasipriešino pareigas einantiems valstybės tarnautojams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos vyr. patruliui D. M. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėjui R. R., vykdant jo brolio B. E. (B. E.), įtariamo neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų su tikslu platinti, sulaikymą, jis, R. R. prisistačius policijos pareigūnu ir pareikalavus sustoti ir netrukdyti sulaikymui, nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui, tyčia sudavė vieną smūgį ranka R. R. į petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, ir tokiu būdu nustumdamas jį į šoną bei grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš juos – pareigūnus – ir su jais susidoroti, tai yra „nužudyti bei papjauti visus“, pribėgo prie B. E. sulaikiusio A. (A.) Š. ir vieną kartą koja sudavė pastarajam į kairį petį, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Po to R. R. buvo atitrauktas į saugų atstumą nuo sulaikomo asmens, kur toliau tyčia nevykdė R. R. teisėto reikalavimo netrukdyti sulaikymui, spardėsi kojomis į kūną, kojas bei nuplėšė ant R. R. kaklo kabėjusį tarnybinį pažymėjimą bei sudavė R. R. ne mažiau 3 smūgių į pečių sritį, tuo sukeldamas fizinį skausmą, po ko D. M. panaudojo prieš besipriešinantį A. E. specialiąsias policijos priemones – dujas ir jį sulaikė.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. E. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 19 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį pagal BK 286 straipsnį išteisinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
2.1. Apeliantas skunde teigia, kad nepadarė nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje, todėl turi būti išteisintas. Byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų apie jo padarytą nusikalstamą veiką, o bet kokie neaiškumai turi būti vertinami jo naudai.
2.2. Apeliantas nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d., apie 15.45 val., namo kieme, (duomenys neskelbtini), iš savo buto pamatė, kaip keturi civiliais rūbais vilkintys vyrai naudoja fizinį smurtą jo brolio B. E. atžvilgiu. Jis išbėgo į kiemą ir bandė nutraukti brolio atžvilgiu naudojamą smurtą atstumiant nuo jo vieną iš smurtavusių vyrų. Įvyko susistumdymas, kurio metu nuteistasis jokių smūgių nė vienam iš ten esančių vyriškių nesudavė. Tuo metu vienas iš jų ištraukė iš kišenės ir nuteistajam parodė policijos pareigūno pažymėjimą. Beveik tuo pat metu ant žemės pargriautas jo brolis B. E. pradėjo šaukti, kad viskas yra gerai, tai policijos pareigūnai, o ne kokie banditai. Apeliantas nedelsiant nutraukė šių asmenų atžvilgiu pasipriešinimo veiksmus, nuleido rankas, pasitraukė į šalį ir jiems rusų kalba sušuko, kad viskas tvarkoje, jis nesipriešina. Iki parodant policijos pareigūno pažymėjimą ir sušunkant jo broliui apie tai, kad čia yra policijos pareigūnai, nė vienas iš jų neprisistatė, jokių skiriamųjų ženklų neturėjo, policijos uniformų nedėvėjo, todėl nebuvo galima suprasti, kas jie tokie yra. Po to, kai apeliantas nebesipriešino ir ramiai stovėjo netoli įėjimo į namo laiptinę, vienas iš pareigūnų prie jo priėjo ir papurškė į akis ašarinių dujų balionėliu. Nuo dujų poveikio nuteistasis nieko negalėjo matyti ir atlikti kokių nors aktyvių veiksmų. Jis pritūpė ir išgirdo, kaip vienas iš policijos pareigūnų pasakė kažkam, kad dar kartą jam papurkštų į akis dujų balionėliu. Kažkuris iš jų iš apačios dar kartą jam papurškė į akis ašarinių dujų, nors to visiškai nereikėjo, nes jis fiziškai buvo visiškai palaužtas ir nuo dujų poveikio negalėjo jiems pasipriešinti. Po to pasipylė smūgiai, nuo kurių apeliantas parkrito ant žemės, tada buvo galimai spardomas kojomis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistams atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad nuteistajam buvo sulaužyti kairės pusės VII, VIII, IX, X šonkauliai, padaryta muštinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva kaktikaulio kairėje pusėje ir kaktikaulio lūžis, poodinės kraujosruvos kairės akies viršutiniame voke, krūtinėje, nugaroje, plaštakose, pirmo dešinio viršutinio danties vainiko lūžimas, kraujosruvos liežuvyje, linijiniai odos nubrozdinimai su poodine kraujosruva kairėje alkūnėje, odos nubrozdinimai keliuose. Sužalojimai padaryti 2016 m. rugpjūčio 22 d. kietais bukais daiktais. Dalis šių sužalojimų įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau dėl kaktikaulio lūžio buvo reikalinga atlikti labai sudėtingą chirurginę operaciją. Dėl patirto kaktikaulio lūžio yra sutrikęs jo regėjimas. Šis lūžis įvyko ne nuo jo kritimo ant žemės, kadangi prieš suduodant jam smūgius, jis jau buvo pritūpęs ir faktiškai jokio kritimo nebuvo.
2.3. Apelianto teigimu, policininkai be jokio teisėto pagrindo panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą ir jį sumušė, padarydami daugybinius kūno sužalojimus po to, kai jis nutraukė bet kokius aktyvius veiksmus jų atžvilgiu, nes tuo metu jie prisistatė policijos pareigūnais. Jo atžvilgiu ašarinės dujos buvo panaudotos jau po to, kai jis jokių aktyvių veiksmų pareigūnų atžvilgiu nevykdė, jos buvo nereikalingos. Jos atėmė iš jo bet kokią galimybę fiziškai priešintis, todėl jokio pasipriešinimo nuo to momento, kai buvo įtikinamai prisistatyta policijos pareigūnais, iš apelianto pusės nebuvo.
2.4. Apeliantas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 25 straipsnio 3 punktą, atlikdamas tarnybines pareigas, pareigūnas privalo prisistatyti. Kai pareigūnas neturi skiriamųjų ženklų (pareigūno tarnybinio ženklo ar yra be tarnybinės uniformos), arba kai asmuo reikalauja, pareigūnas privalo parodyti tarnybinį pažymėjimą. Pagal šio įstatymo 26 straipsnio 2 punktą, prieš panaudodamas fizinę prievartą pareigūnas privalo įspėti apie šį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti pareigūno reikalavimus ar nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arbai kai įspėti yra neįmanoma. Šiuose straipsniuose nurodytų aplinkybių iš viso nebuvo tuo momentu, kai jis bandė prieiti prie savo brolio įvykio vietoje. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. Š. patvirtino aplinkybę, kad išbėgęs iš laiptinės jis ne fizine jėga puolė policijos pareigūnus, tačiau žodžiais nurodė, kad jų veiksmai yra neteisėti. Būtent tada liudytojas girdėjo, kad jam buvo papurkšta dujomis ir jos pradėjo veikti, kadangi apeliantas garsiai pradėjo keiktis ir vėl sakyti, kad šių asmenų veiksmai yra neteisėti. Apklausiamas teisme šis liudytojas nurodė, kad pamatė, kaip yra sulaikomas B. E. per savo buto langą ir iš pradžių pamanė, kad vyksta santykių aiškinimasis tarp girtų asmenų. Policijos pareigūnai buvo be uniformų, visi vilkėjo civiliais rūbais, ginklų pas juos nesimatė. Du laikė jo brolį prispaudę ant žemės, o trečias laikė laiptinės duris. Nuteistojo smurtas pasireiškė prieš šiuos asmenis tuo, kad jis veržėsi prie sulaikymo vietos naudodamas fizinę jėgą prieš asmenį, laikiusį laiptinės duris, kadangi jis jų nenulaikė ir apeliantas išbėgo į aikštelę prie laiptinės durų, nematė, kad jis būtų kam nors smūgiavęs koja ar ranka. Vyko tik susistumdymas, po kurio matė ant nukentėjusio R. R. kaklo žymę nuo virvelės, ant kurios kabėjo policininko pažymėjimas. Grasinimų iš apelianto pusės pareigūnų atžvilgiu negirdėjo. Dujos apeliantui į akis buvo papurkštos tada, kai jis išbėgo iš laiptinės, jis buvo sulaikytas ir jam uždėti antrankiai. Matė jį kruviną ir girdėjo, kaip sakė, kad jis yra sumuštas. Nukentėjusieji policijos pareigūnai R. R., D. M. ir A. Š. davė kitokius parodymus, tačiau šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi apelianto atžvilgiu buvo panaudotas perteklinis fizinis smurtas. Jų parodymai turi būti vertinami tik kartu su kitais įrodymais byloje ir jiems negali būti suteiktas koks nors prioritetas vertinant juos kaip neginčijamus ir vienintelius teisingus. Jie bandė kelti apeliantui baudžiamąją bylą dėl grasinimo su jais susidoroti, tačiau jų nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, jo atžvilgiu ši baudžiamoji byla nutraukta. Apeliantas rašė ne vieną skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų, tačiau visi jo skundai buvo atmesti todėl, kad policijos pareigūnai turėjo teisę panaudoti sulaikymo metu prievartą. Tačiau niekada niekas nenagrinėjo aplinkybių dėl perteklinio smurto panaudojimo iš nukentėjusiųjų pusės apelianto atžvilgiu. Apeliantas buvo sumuštas taip, kad pristačius jį į policijos komisariatą policijos pareigūnams teko gabenti jį į gydymo įstaigą. Tuo metu, kai jis išbėgo iš laiptinės, jis jokio policijos pažymėjimo nematė, nė vienas iš nukentėjusiųjų neprisistatė, kad yra iš policijos, ir neįspėjo, kad nuteistasis jų atžvilgiu atlieka neteisėtus veiksmus ir jo atžvilgiu bus panaudotas fizinis smurtas. Nuo nukentėjusio R. R. kaklo pažymėjimas ant virvelės buvo nuplėštas atsitiktinai, nuteistasis jo nesmaugė, nematė, kad ten kabo policijos pareigūno pažymėjimas, pats R. R. jam jo neparodė ir neprisistatė policijos pareigūnu tuo metu. Nuo to momento, kai paaiškėjo, jog nukentėjusieji yra policijos pareigūnai, nuteistasis jiems nesipriešino, neatliko jų atžvilgiu jokių smurtinių veiksmų, nebandė sutrukdyti sulaikyti jo brolį B. E. ir nesistengė išvengti savo sulaikymo. Apelianto atžvilgiu buvo panaudotos ašarinės dujos jau po to, kai nukentėjusieji prisistatė policijos pareigūnais ir jis nutraukė bet kokius aktyvius veiksmus. Du kartus papurškus jam dujų, jis iš viso neturėjo jokių galimybių kaip nors sutrukdyti policininkams ką nors daryti jo atžvilgiu.
3. Teismo posėdžio metu gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas
4. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, nenurodytų apeliaciniame skunde, tačiau turėjusių neigiamos įtakos nuteistajam, patikrino baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
5. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visumą byloje surinktų įrodymų, sietinų su apelianto ginčijamomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindo abejoti teismo išvadomis nenustatė. Byloje atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, taip pat neprieštarauja ir apelianto įvardytam in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principui.
6. A. E. apeliaciniame skunde tvirtino, kad jokių smūgių jis nesudavė, kad jo aktyvūs veiksmai prieš policijos pareigūnus apsiribojo tik susistumdymu, o ir šiuos veiksmus jis nedelsiant nutraukė po to, kai paaiškėjo, kad vyksta sulaikymo operacija. Šie apelianto teiginiai prieštarauja tiek paties nuteistojo parodymams, duotiems proceso eigoje, tiek ir kitiems byloje surinktiems įrodymams, tad yra nepagrįsti. Kaip matyti iš A. E. duotų parodymų, iš esmės jis neginčijo aktyviai priešinęsis policijos pareigūnams, tačiau konkrečius savo veiksmus jų atžvilgiu jis įvardijo skirtingai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 23 d. jis nurodė, kad pribėgęs prie vieno iš vyrų, užlaužiusių jo brolį, bandė šį nustumti, vėliau su kitu vyru buvo įsikibę vienas į kitą ir stumdėsi pirmyn atgal, bet jis nesmūgiavo. Vėliau papurškus dujų nepamena, ar bandė smūgiuoti. Apklaustas 2017 m. vasario 14 d. jis nurodė, kad pribėgo ir nustūmė nuo brolio R. R. sudavęs jam koja į petį, vėliau stumdėsi su kitu vyru, su kuriuo dar mušėsi papurškus dujų. Apklaustas 2017 m. birželio 1 d. nurodė, kad koja į petį nustūmė vieną vyrą nuo brolio, po to kitas vyras prišoko prie jo, tarp jų prasidėjo muštynės, kurių metu gal kelis kartus šiam sudavė (2 t., b. l. 87, 88-89, 92-92a). Taigi, įvardydamas savo aktyvius veiksmus policijos pareigūnų atžvilgiu, A. E. nebuvo nuoseklus, netgi pripažino dalį jam inkriminuotų policijos pareigūnams suduotų smūgių, kuriuos neigia apeliaciniame skunde. Tuo tarpu nukentėjusiųjų R. R., D. M. ir A. Š. parodymai patvirtino teismo nustatytas kaltinime įvardytas fizinio smurto prieš policijos pareigūnus R. R. ir A. Š. panaudojimo, taip pat grasinimo tuoj pat jį panaudoti prieš visus įvykio vietoje buvusius policijos pareigūnus faktines aplinkybes.
7. Nukentėjusysis R. R. teismui nurodė, kad iš laiptinės išbėgęs A. E. jį nustūmė, puolė prie kitų pareigūnų, smogė, bet nepataikė. Jis atitraukė A. E. nuo pareigūnų. Šis rėkė, kad užmuš, nužudys, papjaus šunis, savęs nevaldė, vėl šoko atgal. Puldamas sudavė jam (R. R.) ranka ar alkūne. Jis parodė pažymėjimą, kaltinamasis nuplėšė jį jam nuo kaklo, vėl pradėjo mojuoti rankomis jo veido ir kaklo lygyje. Kitas pareigūnas atitraukė A. E. nuo jo link durų, šis net nebandė klausytis, vėl šoko atgal, tada kitas pareigūnas papurškė dujas. Jų teko ir jam (R. R.). Tuo momentu gavosi grumtynių elementai, A. E. buvo nevaldomas. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad patyrė apibraižymus, buvo kraujosruvos ant peties ir rankos, buvo keli smūgiai į krūtinę, ten buvo mėlynės (t. 3, b. l. 136-139). Kad sulaikymo metu A. E. jį užpuolė bei priešinosi policijai, R. R. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 169-170). Nukentėjusysis D. M. teisiamajame posėdyje parodė (t. 3, b. l. 155-157), kad iš laiptinės iššoko A. E. ir iš karto užpuolė R. R.. Nepamena, ar tuo metu davė į veidą, ar tik pastūmė. Prišokęs prie A. Š., kuris laikė B. E., A. E. smūgiavo jam su koja į petį. Paskui R. R. jį nustūmė. Pas R. R. ant kaklo kabėjo darbo pažymėjimas, A. E. jį nuplėšė ir numetė ant žemės. Šaukė, kad papjaus. A. E. visiškai nereagavo, kad jie pareigūnai. Prasidėjo grumtynės, A. E. puolė, bandė smūgiuoti jam ir R. R.. Buvo 3-4 smūgiai. Jam (D. M.) buvo suduota pora smūgių, į petį buvo gana stiprus smūgis, pajuto fizinį skausmą. Jis (D. M.) du kartus panaudojo ašarines dujas. Po sulaikymo A. E. gulėdamas ant žemės jam grasino, kad atkeršys, grasino ir po atpažinimo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nukentėjusysis nurodė teismui ir apklaustas 2017 m. kovo 8 d. Kad A. E. aktyviai priešinosi ir smurtavo policijos pareigūnų atžvilgiu, D. M. nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 173-174, 175-177). Nukentėjusysis A. Š. nurodė teismui, kad laikant prispaustą sulaikytą B. E. iš laiptinės išbėgo A. E. ir spyrė jam koja į petį, šaukė rusų kalba, kad papjaus. Tarp R. R., D. M. bei A. E. įvyko grumtynės. Pastarojo mostų buvo daug. R. R. pakėlęs jam rodė tarnybinį pažymėjimą, kad šis nusiramintų. Pažymėjimas buvo pakabintas ant grandinėlės, tačiau A. E. stvėrė jį ir numetė ant žemės. Grandinėlė buvo perplėšta per pusę. Komisariate ant R. R. kaklo buvo kraujosruvos, veidas buvo raudonas, kraujosruvos buvo ir ant rankų (t. 3, b. l. 157-158, 170-172). Analogiškas aplinkybes teismui nukentėjusysis nurodė ir apklaustas 2017 m. vasario 27 d. (t. 1, b. l. 182-183). Taigi, šie policijos pareigūnų parodymai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Jų parodymus iš dalies patvirtino ir liudytojo J. (J.) Š. parodymai.
8. Liudytojas J. Š. teismui nurodė (t. 7, b. l. 121-122) incidento pradžią stebėjęs pro savo buto langus, vėliau nusileido į kiemą. Jis nurodė matęs B. E. sulaikymą, kad A. E. tuo metu veržėsi pro laiptinės duris, kurias laikė policijos pareigūnas, tačiau jam nepavyko jų nulaikyti. A. E. aktyviai priešinosi policijos pareigūno veiksmams, jo vertinimu bandė išvaduoti brolį, panaudojo fizinę jėgą. Ir nors liudytojas J. Š. nurodė nematęs, ar šis asmuo (A. E.) buvo sudavęs kumščiu ar koja, nes dalį vaizdo jam uždengė stogelis, bet patvirtino matęs, kad vyksta susistumdymas, po to buvo panaudotos dujos. Vėliau pareigūnas, kuris laikė duris, skundėsi, kad ant kaklo jam buvo pakabintas pažymėjimas ir jo vos nepasmaugė. Jis ant kaklo turėjo smaugimo žymių. Liudytojas J. Š. iš esmės tokias pačias aplinkybes nurodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme 2018 m. kovo 14 d. (t. 2, b. l. 2-5, t. 5, b. l. 20-22). Apeliantas skunde ir gynėjas apeliacinės instancijos teisme akcentavo liudytojo J. Š. parodymų prieštaringumą nukentėjusiųjų parodymams, o būtent, liudytojas nurodė, kad du policijos pareigūnai vykdė sulaikymą, o trečias pareigūnas neleido antram įvykio dalyviui prieiti arčiau. Vėliau policijos pareigūnas nesugebėjo sulaikyti durų ir antram dalyviui pavyko prisijungti prie incidento. Tuo momentu, kai jisai išeidinėjo pro laiptinės duris, policijos pareigūnas panaudojo dujas ir jį taip pat sulaikė. Pažymėtina, kad tokius parodymus liudytojas davė ne ikiteisminio tyrimo metu, kaip nurodė gynėjas, o apklaustas teisme. Visgi nesutiktina su argumentais, kad liudytojo J. Š. ir nukentėjusiųjų parodymuose yra esminių prieštaravimų. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės buvo nurodytos paties liudytojo jo apklausos pradžioje. Vėliau jos buvo tikslinamos jam užduodant klausimus, į kuriuos atsakydamas liudytojas pateikė detalesnį įvykių, kurių liudytoju buvo, atpasakojimą, kuris iš esmės atitinka nukentėjusiųjų parodymus. Pirmosios instancijos teismas taip pat balsu perskaitė ir liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos šis patvirtino. Paminėtina ir tai, kad liudytojas matė tik dalį sulaikymo operacijos, nes iš pradžių įvykius stebėjo pro savo buto langus, vėliau laiptine leidosi į kiemą, kur toliau stebėjo įvykius. Tuo remiantis spręstina, kad apelianto ir gynėjo įvardytų nepašalintų prieštaravimų, kurie galėtų būti vertinami apelianto naudai, nėra nustatyta.
9. Tikrindamas minėtus apeliacinio skundo argumentus teismas vertino ir liudytojos M. E. bei nuteistojo brolio B. E. parodymus, tačiau jie pirmosios instancijos teismo išvadų dėl A. E. veiksmų nepaneigia. M. E. patvirtino, kad savo vyro A. E. sulaikymo aplinkybių nematė, nes jai išėjus į kiemą B. E. ir A. E. jau gulėjo sulaikyti. B. E. taip pat nurodė teismui, kad nematė, kaip sulaikinėjo brolį, nes buvo paguldytas ant žemės, tik girdėjo, kad vyko muštynės, bet kas tiksliai darėsi jis nežino (t. 2, b. l. 125).
10. Apeliantas taip pat tvirtino nesupratęs, kad veikia prieš policijos pareigūnus, nes nė vienas jų neprisistatė, skiriamųjų ženklų neturėjo, pažymėjimą parodė jau po susistumdymo. Šiuos argumentus apeliacinės instancijos teismas taip pat vertina kaip nepagrįstus, nes jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Bylos duomenys iš tiesų patvirtina, kad sulaikymo operacijoje dalyvavę policijos pareigūnai buvo neuniformuoti, ši aplinkybė nėra ginčijama. Visgi, nukentėjusysis R. R., su kuriuo A. E. kontaktavo pirmiausia, nurodė teismui, kad tarnybinis pažymėjimas jam visą laiką kabojo ant kaklo, matomoje vietoje. Tai patvirtino ir policijos pareigūnai D. M. bei A. Š.. Kad R. R. turėjo ant kaklo pakabintą pažymėjimą iš esmės neneigė ir pats nuteistasis, apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad jis buvo nuplėštas atsitiktinai. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad A. E. pažymėjimą matė jau pirminio kontakto su pareigūnu metu, o tai leidžia daryti išvadą, kad jis suvokė veikiantis prieš policijos pareigūnus. R. R., D. M., A. Š. parodymai patvirtina ir tai, kad A. E. išbėgus iš laiptinės R. R., o vėliau ir kiti pareigūnai jam šaukė/sakė, kad jie yra policininkai, R. R. tai jam kartojo visą laiką, be to, atitraukęs A. E. nuo policijos pareigūnų, rodė jam savo pažymėjimą, tačiau šis nuplėšė jį jam nuo kaklo ir numetė. Kartu sakė, kad pažymėjimas jam nieko nereiškia. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino ne tik R. R., D. M., A. Š. parodymai, bet ir liudytojo J. Š. parodymai. Pastarasis nurodė teismui, kad A. E. išbėgus iš laiptinės, šalia jos stovėjęs policijos pareigūnas (R. R.) sušuko jam stovėti, nesiartinti, kad vyksta sulaikymas, jie iš policijos. Liudytojas taip pat nurodė, kad duris laikęs policijos pareigūnas iš karto po sulaikymo skundėsi, kad ant kaklo jam buvo pakabintas pažymėjimas ir jo vos nepasmaugė. Jis ant kaklo turėjo smaugimo žymių. Šie įrodymai leidžia patikimai spręsti, kad policijos pareigūno veiksmai atitiko apelianto ir gynėjo akcentuotos Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 3 dalies reikalavimus, A. E. matė policijos pareigūno R. R. tarnybinį pažymėjimą vos atbėgęs į įvykio vietą, jam iš karto papildomai žodžiu buvo pateikta informacija, kad asmenys yra policijos pareigūnai, kad vyksta sulaikymo operacija, vėliau dar kartą parodytas R. R. tarnybinis pažymėjimas, tačiau į visa tai A. E. nereagavo, savo pasipriešinimo veiksmų, keliančių grėsmę policijos pareigūnams, nenutraukė (tai padarė tik panaudojus dujas), netgi priešingai, jis tyčia, o ne atsitiktinai, kaip nurodo pats apeliantas, nuplėšė ir numetė R. R. pažymėjimą sakydamas, kad pažymėjimas jam nieko nereiškia. Po to jis tęsė pasipriešinimo veiksmus. Šie įrodymai leidžia pritarti byloje padarytai išvadai, kad A. E., panaudodamas ir grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, suvokė veikiantis prieš policijos pareigūnus ir norėjo taip veikti. Jo tiesioginė tyčia konstatuota pagrįstai.
11. Vertinant gynybos išsakytus argumentus, kad apeliantas sąžiningai klydo manydamas, kad pažymėjimas gali būti suklastotas, pažymėtina, kad tokiai išvadai A. E. neturėjo jokio konkretaus pagrindo, tad tokio pobūdžio jo teiginiai vertintini kaip deklaratyvūs ir neįtikinami. Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojos M. E. parodymus (t. 3, b. l. 172-174), kad ji, išėjusi į kiemą, suprato, jog tai policija, nors jai niekas neprisistatė. Kad sulaikymo operaciją vykdo policijos pareigūnai, suvokė ir įvykius stebėjęs liudytojas J. Š., kuris nurodė, kad iš pradžių manė, jog vyksta santykių aiškinimasis tarp girtų, tačiau iš pareigūnų žodžiu pateiktos informacijos suprato, kad vyksta sulaikymas.
12. Apygardos teismas atsižvelgė į gynybos išsakytus argumentus, kad nukentėjusieji yra suinteresuoti asmenys, nes panaudojo prieš A. E. perteklinę fizinę jėgą, tačiau juos vertina kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą (t. 5, b. l. 104-121), fizinės jėgos prieš A. E. panaudojimo aplinkybės buvo tiriamos, tačiau įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Tuo pačiu nenustatytas ir perteklinės fizinės jėgos panaudojimas, tad gynėjo nurodyto pagrindo apkalbėti A. E. nenustatyta. Paminėtina ir tai, kad nukentėjusieji R. R., D. M. ir A. Š. parodymus davė prisiekę, būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Duomenų, kad pareigūnai pažinojo A. E. iki sulaikymo, kad juos siejo ne tik tarnybinio, bet ir kokie nors asmeninio pobūdžio santykiai, byloje nėra.
13. Apibendrinant aptartus įrodymus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo klaidų nepadarė, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados yra pagrįstos, atitinka faktines bylos aplinkybes. Jas nustatydamas pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų grupe, kuri patvirtino A. E. panaudotą ir grasintą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešinant policijos pareigūnams, taip pat tai, kad taip veikdamas A. E. suvokė veikiantis prieš policijos pareigūnus ir norėjo taip veikti. Pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu nenustatyta. A. E. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. E. apeliacinį skundą atmesti.