Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant ieškovei E. L., atsakovui L. Š., Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. L. ieškinį atsakovui L. Š., institucijai, teikiančiai išvadą byloje - Prienų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, išlaikymą privalo teikti abu tėvai (b.l.38). Teismo posėdyje nurodė, jog nėra pagrindo atsakovo nurodytą nedarbo faktą lakyti pateisinama priežastimi, dėl kurios neturėtų būti teikiamas išlaikymas jo sūnui. Su ieškiniu sutinka ir prašo jį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso ne tik nuo vaikų poreikių, bet ir nuo tėvų turtinės padėties, o tai suponuoja, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau kiekvienu atveju turi būti paisoma CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nepilnamečių vaikų teisių ir interesų apsaugos garantijos, kurios esmė yra ta, kad išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t.y. kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Įgyvendindami šeimos teises ir vykdydami šeimos pareigas, asmenys privalo veikti sąžiningai (CK 3.5 straipsnio 2 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo L. Š. sūnus (b.l.11). Atsako nepilnametis L. Š. gyvena kartu su motina E. L. (duomenys neskelbtini) (b.l.12), jis mokosi Naujosios Ūtos pagrindinėje mokykloje šeštoje klasėje (b.l.56). Ieškovės šeimoje yra keturi vaikai, trys iš jų nepilnamečiai (b.l.10). Ieškovei VSDFV duomenimis nuo 2012-03-22 iki 2015-01-14 yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ji gauna 590,41 Lt motinystės pašalpą (b.l.66). VĮ Regitra duomenimis ieškovės vardu yra registruoto nekilnojamojo turto, iš kurio žemės sklypai ir gyvenamasis namas, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti dovanojimo sutarties pagrindu (b.l.15-27). Ieškovės vardu VĮ Regitra duomenimis registruota viena transporto priemonė (b.l.28). Atsakovas savo vardu įregistruotų nekilnojamųjų daiktų Lietuvoje neturi (b.l.40), jo vardu registruota viena transporto priemonė (b.l.41). L. Š. mokama 211,11 Lt netekto darbingumo pensija (b.l.42-43). Teismo iniciatyva surinktais duomenimis matyti, kad atsakovas darbo biržoje neregistruotas, ankstesnės registracijos laikotarpis 2012-06-28 – 2012-07-20, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis šešis mėnesius, nedarbo draudimo išmokos skirtos nebuvo (b.l.60). Atsakovui nuo 2012-04-27 iki 2013-04-26 nustatytas pirminis 50 procentų darbingumo lygis (b.l.61-63). Šalių gaunamų pajamų dydžius pagrindžia VSDFV duomenys (b.l.64-67). Ieškovės pateiktais skaičiavimais vaiko poreikiams patenkinti reikalinga 850 Lt suma per mėnesį (b.l.29).

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas praktiškai nuo 2006 metų, t.y. po šalių bendro gyvenimo pabaigos, ką pripažino ir jis pats, motyvuodamas nedarbo faktu, visiškai nusišalino nuo tėvo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Kaip paaiškino atsakovas teismo posėdžio metu, jis ilgą laiko tarpą legaliai niekur nedirba, darbo biržoje nesiregistruoja, pats yra išlaikomas savo motinos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas kitos šeimos nesukūręs, daugiau nepilnamečių vaikų bei kitų išlaikytinių neturi. Atsakovas, ką patvirtina oficialūs rašytiniai bylos dokumentai, tik nuo 2012 m. balandžio mėn. turėdamas pagal sveikatos būklę 50 procentų nedarbingumo lygį, o likusioje dalyje būdamas darbingu, gali dirbti, tačiau niekur nedirba, tuo motyvuodamas negalėjimą teikti išlaikymą vaikui. Taigi, kaip matyti bylos duomenimis, atsakovo turtinė padėtis iš esmės nekinta jau eilę metų dėl jo paties pasirinkto jam patogaus gyvenimo būdo. Darbo biržoje atsakovas nesiregistruoja, nedarbo draudimo išmokos negauna. Tokie jo veiksmai rodo, kad jis jau pakankamai ilgą laiko tarpą vengia aktyviai dalyvauti darbo paieškose, per visus praėjusius septynerius metus, netgi būdamas visiškai sveikas, nesusirado jokio darbo, nedėjo pastangų įgyti kokią nors specialybę ar persikvalifikuoti, nesiėmė jokių priemonių, kad gautų jo amžių, sveikatos būklę, profesinį pasirengimą ir pan. atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. Bylos duomenimis matyti, kad atsakovas kitų išlaikytinių atsakovas neturi, jis pats jokių duomenų apie turimas santaupas, indėlius, kreditorinius įsipareigojimus, prastėjančią sveikatos būklę ar papildomai diagnozuotas ligas teismui nepateikė.

Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas negaunamomis gaunamomis ir/ar minimaliomis pajamomis. Teismas sprendžia, kad ieškovas negali piktnaudžiauti savo finansine padėtimi, siekdamas išvengti išlaikymo pareigos nepilnamečiui vaikui vykdymo ir tokiu būdu reikalauti, kad teismas minimalizuotų jo pareigą prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovė, proporcingai jos turtinei padėčiai, mokyklinio amžiaus sūnų, be kitų nepilnamečių vaikų, išlaiko viena. Priešingai atsakovui, ji visais įmanomais būdais stengiasi prisidurti pragyvenimui iš ūkyje auginamų gyvulių. Ji, nepilnamečiui vaikui gyvenant kartu su ja, neišvengiamai prisiima ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų, ypač atsirandančių dėl vaiko ligų, parengimo mokslo metams, apmokant vaikų poreikių tenkinimui reikalingas kompiuterio, telefono ir pan. išlaidas. Ta aplinkybė, kad atsakovas, pasak jo, neturėjo iš ko duoti vaikui, neatleidžia jo, kaip tėvo, nuo absoliučios pareigos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Išlaikyti savo nepilnametį vaiką iki pilnametystės yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog, ir būdamas visiškai sveiku bei darbingu, dėjo pastangas susirasti apmokamą darbą, atitinkantį išsilavinimą, amžių bei sveikatos būklę, kuri, pagal pateiktus medicininius dokumentus, suprastėjo tik nuo 2012-04-27 terminuotam laikotarpiui. Atsakovo neįgalumas, kaip matyti bylos duomenimis, yra laikino pobūdžio, jo pabaiga - 2013-04-26, kas duoda pagrindo išvadai, kad netgi ir šiuo laikotarpiu atsakovas pagal sveikatos būklę galėjo dirbti puse etato, kad pagal galimybes užtikrintų protingus ne tik savo paties, bet ir nepilnamečio sūnaus poreikius.

Teismų praktikoje yra pripažįstamas orientacinis minimalios mėnesinės algos, kuri iki 2012-12-31 buvo 800 Lt, nuo 2013-01-01 – 1000 Lt, dydžio išlaikymo kriterijus. Bet kuriuo atveju išlaikymo apimtis turi būti tokio dydžio, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir pan. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Todėl šiuo atveju yra pagrindas remtis orientaciniu kriterijumi – minimalios algos dydžiu, ką pripažįsta ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Šalių sūnus gyvena su ieškove, o atsakovui visiškai neprisidedant prie L. išlaikymo, faktiškai jai vienai tenka visa nepilnamečio vaiko auklėjimo, aprūpinimo ir išlaikymo našta. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pastaruoju metu atsakovo darbingumas yra 50 procentų, o pusė minimalios algos, kuri iki 2012-12-31 buvo 800 Lt, sudarytų 400 Lt, teismas sprendžia, jog atsakovas, dirbdamas pagal sveikatos būklę pusę darbo dienos, gautų 400 Lt darbo užmokestį, kurį padalijus pusiau liktų 200 Lt nepilnamečio vaiko išlaikymui, neskaitant jo gaunamos neįgalumo pensijos, kuri atitektų jo paties poreikių tenkinimui. Ieškovės nurodyta sūnaus poreikių tenkinimo apimtis 850 Lt per mėnesį, atsižvelgiant į vaiko amžių bei pačios ieškovės tenkinti vaiko, neturinčio ekstraordinariųjų poreikių, galimybes, teismo manymu, yra per didelė, tačiau dėl 400 Lt apimties, atsižvelgiant į vaiko protingus poreikius bei tėvų galimybes, amžių, sveikatos būklę nereikalauja papildomo įrodinėjimo ir yra pagrįsta bei protinga. Ta aplinkybė, kad šio teismo sprendimo metu atsakovo laikinai gaunamos pajamos yra nedidelės, yra neesminė, nes tai neatleidžia kito iš tėvų vykdyti savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškinys dėl didesnės nei 200 Lt išlaikymo sumos kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis atmestinas.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškomas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kadangi atsakovas sūnumi nesirūpina, dėl ko ginčo byloje nėra, ir jam išlaikymo neteikia nuo 2010-08-01, nors, būdamas tėvu, privalo išlaikyti vaiką, todėl iš atsakovo pirmiau aptartais duomenimis priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2012-08-01, skaičiuojant už vieną mėnesį po 200 Lt vaikui, kuris už dvejus metus sudaro 4800 Lt. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Pažymėtina, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė turėjo 300 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l.8-9). Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti ir išlaidos valstybei - žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, bei kitos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos, t.y. pašto išlaidos valstybei (CPK 83 str.1 d.,2 p., 85 str.1 d., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 92 -93 str., 96 str. 1 d.).

Spendimas išlaikymo priteisimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, t.y. 2012-08-29 iki L. pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant, kad išlaikymui skirtais pinigais disponuos ieškovė E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2010-08-01 iki 2012-08-01, skaičiuojant už vieną mėnesį po 200 Lt, iš viso 4800 Lt.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Spendimą išlaikymo priteisimo dalyje vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 216 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Priteisti iš atsakovo L. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Lt advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš ieškovės E. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 12 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.