- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-06-11
- Bylos Nr.
- 1-1102-771/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10526-2018-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aleksandras Prygunkovas
- Kategorijos
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Aurelijos Rakštienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšių r., Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Šiauliai, deklaruota gyv. vieta Ispanija, teistas: 2011-07-08 Šiaulių m. apylinkės teismo pagal BK 164 str. laisvės apribojimu 1 m. 2012-01-12 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, 2015-04-17 nutarimu patvirtintu 2015-04-24 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2 d., nutrauktas BK 38 str. numatytais pagrindais, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. žinodamas apie (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini)., mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 litų (81,09 €) nuo 2008-10-01 iki A. A. pilnametystės, nemokėdamas teismo priteistų lėšų sūnaus A. A. išlaikymui laikotarpiais nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio, nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio, nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio, vengė pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką.
A. A. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis dalyvavimo teismo posėdyje dėl A. A. gyvenamosios vietos bei išlaikymo nustatyto, todėl žinojo apie teismo priimtą sprendimą. Žinojo apie iš jo priteistą 250 Lt kas mėnesį išlaikymą vaikui. Po sūnaus gimimo, jis A. vaiko išlaikymui duodavo grynais pinigais. Būdavo laikotarpių, kai pinigų nemokėjo, nes nedirbo, neturėjo pastovaus darbo, neturėjo ilgalaikių, nuolatinių pajamų pragyvenimui. Kai dirbdavo, pinigai būdavo nuskaičiuojami nuo jo banko sąskaitos. 2018 m. sausio mėnesį savaitei buvo išvykęs į Ispaniją, nes ten ketino rasti darbo. Neradęs darbo, grįžo į Lietuvą. Šiuo metu gyvena pas mamą, dirba pagal verslo liudijimą. Žiemos metu jokių darbų neatsirado, pajamų neturėjo. Pažada mokėti lėšas vaiko išlaikymui. Dovanų sūnui nėra dovanojęs, tačiau yra davęs. Su sūnumi anksčiau bendraudavo ir pasiimdavo jį pas save, tačiau šiuo metu nebebendrauja. Pripažįsta pilnai, kad tai jo pareiga ir atsakomybė padėti materialiai sūnui. Gailisi dėl savo tokio elgesio. Jei bus galimybė, sutinka, kad procesas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu (b. l. 136-159, 164-166).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę patvirtina bylos rašytiniai įrodymai:
Liudytojos A. J. parodymai, kad su A. A. negyvena nuo 2009 metų. Gimus sūnui A., jie kartu gyveno apie 3 mėnesius. Po to ji dar apie metus laiko laukė, kol A. A. prisidės prie vaiko išlaikymo, bet pastarasis visiškai nepadėjo ir ji kreipėsi į teismą. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo priteistas išlaikymas sūnui. Po sprendimo A. A. mokėjo išlaikymą tik tada, kol dirbo kepykloje. Įmonė apie metus laiko pervesdavo apie 150-160 Lt kas mėnesį. Po to tik per sūnaus 5 ar 6-tąjį gimtadienį atnešė sūnui tortą ir saldainių. Iki to sūnų buvo paėmęs tik vieną kartą. Sūnus pasakojo, kad tėtis jam nupirkdavo saldainių ar kebabą. Paskutinius 3 metus A. A. sūnaus nelankė ir nedavė jokių pinigų išlaikymui. Nuo 2010 m. vasario mėnesio ji gauna vaiko išlaikymui iš vaikų išlaikymo fondo. 2017 m. gruodžio mėnesį ji telefonu A. A. prašė vaikui duoti vaiko išlaikymui nors po 15-20 eurų. Kaltinamasis pažadėjo, tačiau pinigų taip ir nedavė. (b. l. 32-33).
2010-01-13 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp A. A. ir A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir gyvenamosios vietos nustatymo. Nustatyta, kad A. A. įsipareigoja mokėti nepilnamečio sūnaus A. A., g. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį po 250 Lt iki jo pilnametystės nuo 2008-10-01 (b. l. 16-17, 37).
2018-02-01 antstolės E. Rulienės pateikta vykdomosios bylos kopija (b. l. 43-96).
2018-04-01 antstolės E. Rulienės pateikta išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelė, kurioje užfiksuotos A. A. išmokų vaikui išlaikyti mokėjimas, įsiskolinimas iki 2018-04-01 (b. l. 97-99).
Darbo biržos sistemos išrašas, kuriame užfiksuota, kad A. A. buvo registruotas darbo biržoje nuo 2016-11-09 iki 2017-07-11 (b. l. 121).
Centrinės duomenų bazės duomenų apie asmenį „SODR‘os“ DB išrašas, iš kurio matyti, kad A. A. nuo 2012-06-19 iki 2012-09-17 dirbo UAB „S.“, nuo 2012-08-02 iki 2012-09-03 dirbo UAB „D.“, nuo 2012-11-15 iki 2013-01-05 dirbo UAB „Smėlio juosta“, nuo 2017-07-04 iki 2017-07-10 dirbo UAB „B.“, nuo 2017-07-12 vykdo individualią veiklą (b. l. 117).
Savanoriško daiktų (dokumentų) pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad A. A. pateikė pažymą apie išskaičiuotus alimentus. UAB „S.“ 2014-05-27 pažyma apie alimentų mokėjimą, kurioje nurodyta, kad iš A. A. darbo užmokesčio pervesta A. J. nuo 2013-03-01 iki 2014-01-14 1952,62 Lt (b. l. 124-126).
Išdėstyti rašytiniai įrodymai: kaltinamojo A. A. prisipažinimas, liudytojos apklausos protokole nurodytos aplinkybės, kiti rašytiniai įrodymai – prašyme, antstolės pateiktose vykdomosios bylos kopijoje ir išlaikymo mokėjimo paskaičiavimo lentelėje, Darbo biržos rašte, Centrinės duomenų bazės apie asmenį išraše, savanoriško daiktų (dokumentų) pateikimo protokole nurodytos aplinkybės ir faktai, patvirtina kaltinime išdėstytas aplinkybes, kad A. A. žinodamas apie (duomenys neskelbtini) Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas sūnui A. A., gim. (duomenys neskelbtini)., mokant išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 litų (81,09 €) nuo 2008-10-01 iki A. A. pilnametystės, nemokėdamas teismo priteistų lėšų sūnaus A. A. išlaikymui laikotarpiais nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. rugpjūčio mėnesio, nuo 2012 m. spalio mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio, nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio, nuo 2017 m. birželio mėnesio iki 2018 m. kovo mėnesio, vengia pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Padarytos nusikalstamos veikos objektas yra vaikai ir šeima. Objektyvioji pusė pasireiškė vengimu išlaikyti vaiką, piktybiškai nemokant jam teismo priteisto išlaikymo. Nusikalstamos veikos sudėtis materiali. Padaryta veika priskiriama baigtų nusikaltimų kategorijai, kadangi kaltinamasis nemokėjo vaikui teismo priteisto išlaikymo. Subjektyvioji pusė pasireiškė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo A. A. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 164 straipsnį, kadangi yra nustatyti visi būtini veikos objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.
Prokuroras siūlo bylos procesą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Pripažinti A. A. kaltu pagal BK 164 straipsnį. Už BK 164 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką skirti viešųjų darbų bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13) siūlomą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nes asmuo pripažino savo kaltę, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Kaltinamasis A. A. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme (b. l. 172-174).
Procesas byloje gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, nes egzistuoja visos Lietuvos Respublikos BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytos baudžiamojo įsakymo priėmimo leistinumo sąlygos: už kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme, be laisvės atėmimo, yra numatytos dar 3 alternatyvios bausmių rūšys (viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.). A. A. anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs (b. l. 101-103, 104-116), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 176-183), dirbantis (b. l. 117), darbo biržoje neregistruotas (b. l. 84). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam A. A. paskyrus viešųjų darbų bausmę (BK 47 str.), kurios dydis mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį.
Pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais (b. l. 167-168) - panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir skirti bausmę - 9 (devynis) mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei skirti A. A. sumažintą bausmę – 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, neatlygintinai dirbant po (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jeigu kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.