- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-03-29
- Bylos Nr.
- e1-561-874/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- R. Č.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neįgalus, gyv. (duomenys neskelbtini) (laikinai – (duomenys neskelbtini)), neteistas,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Č. laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių konfliktų metu iš koridoriaus paėmė pneumatinį šautuvą ir, nukreipęs ginklą į mažametę dukrą E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), grasino nužudyti, tokiu savo elgesiu išgąsdino nukentėjusiąją E. Č. ir sukėlė pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įvykdytas.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. Č. laikotarpyje nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d., tikslus laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninių konfliktų metu tyčia ranka du kartus smogė per sėdmenis mažametei dukrai E. Č., gim. (duomenys neskelbtini), bei tyčia ranka smogė per ranką mažametei įdukrai M. Č. gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais nukentėjusioms E. Č. ir M. Č. sukėlė fizinį skausmą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje.
R. Č., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamų veikų padarymo, prisipažino visiškai ir parodė, kad praeitais metais, prieš Kalėdas, būdamas neblaivus, supykęs ant E. Č., pasiėmė orinį šautuvą, atsuko į E. ir pasakė, kad nušaus. Iš tikrųjų nenorėjo sužeisti E., bet supranta, kad mažam vaikui sukėlė baimę ir ši galėjo pamanyti, kad ją nušaus. Labai gailisi dėl tokio poelgio. Taip pat minėtu laikotarpiu du kartus sudavė E. per užpakalį. Matė, kad mergaitei liko žymės nuo jo smūgio. Dėl to gailisi, daugiau taip niekada nesielgs. M. yra sudavęs per ranką, kai ši norėjo paimti jo telefoną. Jis neleido, M. vis tiek ėmė jo telefoną ir jis sudavė mergaitei per ranką. Šiuo metu nebevartoja alkoholio, nori grįžti atgal į šeimą (2 t., b. l. 105–106).
Mažametė nukentėjusioji M. Č., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad R. Č. yra jos patėvis. Kartą, kai ji filmavo TikToką, atėjo patėvis ir trenkė vieną kartą ranka jai per ranką. Tai buvo po Kalėdų arba prieš Kalėdas. Jai skaudėjo, „mėlynių“ nebuvo. To įvykio niekas nematė. Matė, kad patėvis mušė E. – pastumdavo arba trenkdavo ranka. Šautuvą pasiėmė policija. Yra buvę įvykių su šautuvu. Mama su tėte buvo išgėrę, susipyko, nes patėvis nedavė E. žaisliuko. E. supyko ir apipylė patėvį vandeniu. Tada šis atsinešė šautuvą, nusitaikė į mama. E. buvo šalia, apkabinusi mamą. Ji paėmė sesutę ir išėjo į savo kambarį. Ji buvo išsigandusi, nes galvojo, kad iššaus (1 t., b. l. 57–58).
Mažametė nukentėjusioji E. Č., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad R. Č. yra jos tėvas. Kai tėtis kartu gyveno, vieną kartą grasino jai su šautuvu. Tai buvo gruodžio mėnesį. M. bandė atimti šautuvą. Jai buvo 8 metai, kai tėvas mušė ją ranka per pliką užpakalį. Priėjęs numovė kelnes ir trenkė du kartus. Ji verkė. Dėl ko mušė, nepamena. Tėtis atsinešė šautuvą iš koridoriaus ir nusitaikė į ją, mama užstojo. Ji verkė, buvo baisu (1 t., b. l. 78–79].
Nepilnametė liudytoja S. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prieš ją patėvis R. Č. fiziškai nėra smurtavęs. Yra mačiusi, kad patėvis skriaudė sesę E. Yra trenkęs ranka per ranką, per koją, per užpakalį. Kada tai buvo, negali nurodyti. Mama drausmindavo patėvį žodžiais, neleisdavo skriausti E. Patėvis smurtaudavo būdamas išgėręs. Patėvis yra grasinęs E. šautuvu. Tai buvo prieš šventes. Patėvis pasakė, kad jei sesė neklausys, jis ją nušaus. Kambaryje tada buvo visos sesės ir mama. Patėvis turėjo orinį šautuvą, laikė koridoriuje, už spintelės. E. verkė (1 t., b. l. 99–100).
Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. Č. gyvena beveik 10 metų. Jau turėjo dukras S. ir M. Su R. Č. susilaukė dar dviejų vaikų – E. ir L. M. Č. yra ne R. dukra, šis tik davė savo pavardę. Sugyventinis dažnai vartoja alkoholį, ji vartoja kartu. E. yra hyper aktyvus vaikas, o R. yra grubus, neturi kantrybės, supykęs yra trenkęs ranka E. per sėdmenis 6-8 kartus. Ji su R. vasarą gydėsi nuo alkoholizmo, tačiau spalį vėl pradėjo gerti. Kad namuose yra orinis šautuvas žinojo. Yra vieną kartą E. pasakęs, kad nušaus, tačiau grasinimai nebuvo realūs (1 t., b. l. 105–107).
R. Č. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, mažamečių nukentėjusiųjų ir liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2022-01-25 kratos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2022-01-25 kratos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), metu L. L. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams pneumatinį ginklą „Baikal“ MP512 4,5 kalibro, Nr. 9932044 ir metalinę dėžutę su 143 šoviniais (2 t., b. l. 44–47);
2022-02-18 Šiaulių AVPK Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas šautuvas Nr. 9932044 yra pramoniniu būdu pagamintas graižtvinis, 4,5 mm kalibro, tinkamas šaudymui, D kategorijos, pneumatinis MP-512 modelio nešaunamasis ginklas, skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro sviediniais; tirti pateikti sviediniai yra pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, pneumatiniams nešaunamiesiems ginklams skirti sviediniai, nepriskiriami prie šaudmenų (2 t., b. l. 59–62).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą R. Č. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Už šias veikas kaltinamajam gali būti skiriama arešto bausmė, nes tokia bausmė yra numatyta nusikalstamų veikų sankcijose. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokurorės siūlomos bausmės rūšies bei dydžio (2 t., b. l. 115 - 117).
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Kaltinamojo asmenybė – R. Č. neteistas (2 t., b. l. 80–81), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 75–78), nedirba (2 t., b. l. 87), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 86), neįgalus (2 t., b. l. 88).
Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų. Kadangi kaltinamasis R. Č. yra nedirbantis, neįgalus, jam skirti baudą netikslinga, todėl kaltinamajam už padarytus nusikaltimus skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmė – areštas, jo terminą nustatant artimą BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyto bausmės termino, vidurkiui. Paskirtos bausmės bendrintinos tarpusavyje apėmimo būdu. Kadangi byla baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Teismas sutinka su prokurorės siūlymu, kad kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas gali būti atidėtas, nustatant įpareigojimus.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant nesilankyti (duomenys neskelbtini), ir nebendrauti bei neieškoti ryšių su mažametėmis nukentėjusiosiomis (2 t., b. l. 109–110), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422, 425 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti:
pagal BK 140 straipsnio 3 dalį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms;
pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – areštu 60 (šešiasdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti R. Č. subendrintą bausmę – areštą 90 (devyniasdešimt) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. Č. galutinę bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. Č. paskirtos 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams ir paskirti jam intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis – įpareigojant R. Č. būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 22 valandos iki 7 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar gydymo paslaugom.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti R. Č. pareigas:
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti R. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.
R. Č. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti R. Č., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.