Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gražvydas Poškus

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nutarimo, kuriuo A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 50³ straipsnį įspėjimu, pagal LR ATPK 176 straipsnio 1 dalį įspėjimu, subendrinus nuobaudas skirtas įspėjimas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. nubaustas už tai, kad 2011-11-05 apie 18 val. prie medžiotojų namelio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r. sav., po pasibaigusios medžioklės neteisėtai šaudė iš ginklo – 12-ojo kalibro lygiavamzdžio medžioklinio šautuvo, tuo padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 176 str. 1 d.

Be to, A. K. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, šaudamas iš šautuvo į išmestą į viršų kepurę ją tyčia sugadino, tuo padarydamas 60 Lt turtinės žalos nukentėjusiajam A. V., t. y. padarė pažeidimą, numatytą LR ATPK 50³ str.

Be to, teismas, be teisinio pagrindo priimdamas A. K. palankų sprendimą, tačiau vis tik konstatuodamas, jog A. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, nepagrįstai nutarime konstatavo esant LR ATPK 290 str. sąlygas ir nurodė, esą nukentėjusysis raginęs visus būrelio narius atlikti neteisėtą veiką – neteisėtą šaudymą iš ginklo. Teismas nutarime nukentėjusiojo elgesį apibūdino kaip amoralų ir provokuojantį, nes esą A. V. tyčia, suprasdamas, kad ragina atlikti neteisėtą veiką, siūlė visiems (ne tik A. K.) padaryti administracinį teisės pažeidimą, ir dar daugiau – pats, savo iniciatyva rengė lažybas. Nurodo, jog tą vakarą būtent A. P. ir A. K. nuolat juokavo, kad reikia peršauti vadovo kepurę, nes per medžioklės atidarymą nebuvo nušautas nė vienas žvėris. Apeliantas skunde taip pat patvirtino, kad atsakydamas būtent į A. P. ir A. K. šaipymąsi juokais pasakė „Gerai, einam, bet jei vienu šūviu nepataikysit – statysit dėžę degtinės”. Tai tebuvo juokai ir tuščios šnekos, kokių po medžioklės paprastai būna. Mano, jog nei vienas blaiviai ir protingai mąstantis medžiotojas, besilaikantis medžioklės taisyklių, net nepagalvotų, jog galima reaguoti į tokį pajuokavimą kitaip, kaip tik atsakyti juoku, todėl A. K. ir A. P. veiksmai visai nesusiję su A. V. pasakytais žodžiais. Taip pat mano, kad teismo nuoroda į galimai netinkamą apelianto elgesį ir apie medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)” pareigą jį įvertinti LR ATPK 290 str. tvarka yra nepagrįsta.

Teismas visiškai nepasisakė apie tai, kad tuo pačiu metu A. K. padarė ir dar vieną LR ATPK numatytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 5 d. (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus LR ATPK 85 str. 1, 2, 3, 4 dalyse). Nurodo, kad 2000-06-27 aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų „Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių” (toliau – Medžioklės taisyklės) 63 p. (redakcija, galiojusi pažeidimo metu) yra nurodyta, jog ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas ir, jeigu yra techninių galimybių, šautuvas turi būti išnarstytas. Be to, Medžioklės taisyklių 65 p. numato, jog šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, medžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams. Be to, Medžioklės taisyklių 62 p. numato, kad medžioklinis ginklas vežiojamas arba nešiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Be to, Medžioklės taisyklių 72.11 yra nurodyta, jog draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja. Mano, kad A. K., būdamas medžiotojas ir privalėdamas laikytis medžioklės taisyklių, jas pažeidė, taigi padarė ne tik LR ATPK 176 str. 1 d. ir 50³ str. numatytą veiką, bet ir LR ATPK 85 str. 5 d. numatytą administracinį pažeidimą, taigi A. K. veika turėjo būti vertinama ir dėl šio pažeidimo.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad A. K. nepagrįstai paskirta per švelni nuobauda. Mano, kad faktiškai ji visiškai neskirta, nes ji neturės jokių pasekmių ir nepasieks tų tikslų, kuriuos kelia LR ATPK 20 str. Mano, kad nebuvo sąlygų taikyti LR ATPK 30¹ str., o teismas, pritaikydamas šią teisės normą, grubiai pažeidė jos taikymo galimybę reglamentuojančius teisės aktus. Radviliškio rajono apylinkės teismas, motyvuodamas tuo, kad A. K. yra vedęs, dirbantis, kad jis iš karto pasiūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą bei tuo, kad nukentėjusysis nuo žalos atlyginimo atsisakė. Taigi kaip pažeidėjo asmenybę apibūdinančius bruožus nurodė, kad A. K. yra vedęs. Neginčijamai santuoka šiuo aspektu negali būti vertinama nei kaip pažeidėjo privalumas, nei kaip trūkumas, taigi nėra reikšminga nei pažeidimo padarymui, nei pažeidėjo asmenybei, nei nuobaudos dydžiui. Teismo nutarime nurodoma, kad A. K. yra dirbantis, tačiau ši aplinkybė – atvirkščiai – sudarytų galimybes teismui skirti baudą, nes ją sumokėti A. K. išgalėtų. Svarbiausia yra tai, kad apie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbą ar nedarbą byloje nėra jokių dokumentų apie tai, kad A. K. dirba, o jo paties paaiškinime (b. l. 13) jis pats nurodo esantis nedirbantis. Pažymėjo, kad K. asmens duomenys, šeiminė padėtis, darbingumas ir darbovietė, teistumas ar kitos bylai reikšmingos aplinkybės visiškai nebuvo nustatinėjamos, A. K. net nebuvo apie jas paklaustas, todėl teismas nutarime negalėjo remtis duomenimis, kurie nebuvo gauti administracinio pažeidimo byloje. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad teismas nustatė, jog „...posėdžio metu A. K. kaltu prisipažino visiškai”, kai tuo tarpu iš tiesų A. K. niekuomet savo kaltės nepripažino nei dėl vieno pažeidimo, prašė jį išteisinti (2012-02-02 teismo posėdžio protokolas, 53 b. l.) arba bylą jo atžvilgiu nutraukti (baigiamosios kalbos, 54 b. l.). Teismas taip pat manė esant reikšmingą aplinkybe tai, kad A. K. iš karto pasiūlė nukentėjusiajam atlyginti žalą, kurios atlyginimo jis atsisakė. Mano, kad ši aplinkybė nesuteikia pagrindo lengvinti atsakomybės, nes žalos atlyginimas buvo pasiūlytas gana įžeidžiama forma, esant tokiai atmosferai, kad A. V. paprasčiausiai negalėjo priimti kitokio sprendimo, nors buvo pareiškęs ketinimus prašyti dar didesnio žalos atlyginimo (2011-11-08 nukentėjusiojo apklausos protokolas, 4–5 b. l. ).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Byloje nėra ginčo dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimu pripažintos A. K. kaltės dėl pažeidimų, nurodytų LR ATPK 50³ str. bei 176 str. 1 d., padarymo. Apeliaciniame skunde iš esmės ginčijamos A. K. paskirtos nuobaudos bei A. K. kaltė dėl LR ATPK 85 str. 5 d. numatyto pažeidimo padarymo. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nurodymu pagal LR ATPK 290 str. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar byloje yra įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog A. K. pažeidė Medžioklės taisykles, bei tai, ar teismas teisingai taikė LR ATPK 30¹ str. bei 290 str.

LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą A. K. kaltu dėl LR ATPK 50³ str. bei 176 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Vis dėlto, teismas netinkamai pritaikė LR ATPK 290 str. pranešdamas (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ apie 2011-11-05 klubo pirmininko A. V. elgesį ir įpareigodamas pranešti teismui, kokių priemonių imtasi.

Dėl LR ATPK 85 str. 5 d. taikymo

LR ATPK 85 str. 5 d. yra numatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Medžioklės taisyklių 62 punkte nurodyta, kad medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas tik perlaužus (jei yra techninės galimybės). 65 punkte nurodoma, jog šaudamas medžiotojas privalo įsitikinti, kad šūvis nepavojingas kitiems asmenims, naminiams gyvuliams, nemedžiojamiems laukiniams gyvūnams, nepadarys žalos pastatams ar kitiems žmogaus ūkinės veiklos objektams. 72.11 punkte teigiama, jog draudžiama šaudyti arčiau kaip per 200 metrų nuo gyvenamųjų sodybų ir naudojamų pastatų, išskyrus atvejį, kai jų savininkai ar valdytojai tam neprieštarauja. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog šie Medžioklės taisyklių punktai reglamentuoja reikalavimus medžiotojams, kurių jie turi laikytis medžioklės metu. Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad medžioklė būtų tęsusis, tuo labiau kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. šaudė ne į medžiojamuosius gyvūnus, todėl konstatuoti, kad A. K. nesilaikė medžioklės reikalavimų nėra pagrindo. Taip pat nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog A. K. turėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 85 str. 5 d., nes nesilaikė Medžioklės taisyklių 63 p., kuris numato, jog ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas ir, jeigu yra techninių galimybių, šautuvas turi būti išnarstytas. Byloje neginčijamai nustatyta (administracinio teisės pažeidimo protokolas, b. l. 20, 22, A. K. paaiškinimas, b. l. 13, A. K. parodymai teismo posėdyje, b. l. 53) jog A. K. į A. V. priklausančią kepurę šovė ne iš savo, bet iš A. P. medžioklinio ginklo. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 16 str. 2 d. 1–3 p. fizinis asmuo jam priklausantį C kategorijos ginklą jam dalyvaujant gali laikinai perleisti naudoti kitam asmeniui, turinčiam teisę laikyti ir nešiotis tos kategorijos ginklą, tik medžioklės, sportinių varžybų ir pratybų ar mokymų metu. Taigi šiuo atveju A. P. neturėjo teisės perleisti medžioklinio ginklo A. K. ir buvo pats, kaip teisėtas ginklo savininkas ir naudotojas, o ne A. K., atsakingas už Medžioklės taisyklių laikymąsi. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 85 str. 5 d. nebuvo iškelta, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nesprendė A. K. atsakomybės pagal šį straipsnį klausimo.

Dėl LR ATPK 30¹ str. taikymo

Pagal LR ATPK 30¹ str. mažesnę nei įstatymo numatytą administracinę nuobaudą organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali skirti atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, t. y. padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Pagal formuojamą teismų praktiką administracinė nuobauda, vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nutarė neskirti LR ATPK 50³ straipsnyje ir 176 straipsnio 1 dalyje numatytų baudų, kadangi atsižvelgė į A. K. pasiūlymą iš karto nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą, bei į pačio nukentėjusiojo provokuojantį elgesį. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo nuobaudos skyrimo taisyklių taikymu. Visų pirma, buvo tinkamai įvertintas A. K. siekis atlyginti padarytą materialinę žalą. Tačiau svarbiausia, jog tokios nuobaudos skyrimą sąlygojo pažeidimo padarymo aplinkybės. Byloje nustatyta, jog paties nukentėjusiojo veiksmai galėjo sąlygoti pažeidimo padarymą, t. y. nukentėjusysis pats A. K. siūlė šauti į jo kepurę, dėl to organizavo lažybas, bei girdėdamas A. K. ir A. P. kalbas, į jas nereagavo ir nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkirstas pažeidimo padarymas. Apelianto argumentas, jog jis tik pajuokavo, neturi esminės reikšmės. Šiuo atveju reikšminga tai, jog A. K. A. V. teiginius suprato kaip siūlymą šauti į jo kepurę, o šis siūlymas buvo paskatintas lažybų. Taigi šių aplinkybių visuma yra išimtinė aplinkybė, sudaranti sąlygas skirti švelnesnes nuobaudas, nei numatyta LR ATPK 50³ straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies sankcijose.

Apeliantas taip pat nurodo, jog paskirtos nuobaudos – įspėjimai – neturi jokios reikšmės. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda pagal LR ATPK 36 str. galioja vienerius metus, tuo laikotarpiu asmuo laikomas baustu administracine tvarka. Toks baustumas bet kokiu atveju daro neigiamą įtaką pažeidėjo asmenybei ir gali turėti įtakos kitų, vėliau asmens padarytų administracinių teisės pažeidimų vertinimui. Todėl apelianto argumentas, kad A. K. paskirtos administracinės nuobaudos neužtikrina LR ATPK 20 str., t. y. nepasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, yra nepagrįstas.

Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas pagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė duomenų apie A. K. šeiminę padėtį bei apie tai, ar jis yra dirbantis. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nutarimo aprašomojoje dalyje nurodyti, jog A. K. yra vedęs bei dirbantis. Priešingai, kaip teisingai pastebi ir apeliantas, savo paaiškinime (b. l. 13) A. K. nurodė, jog yra nedirbantis. Vis dėlto, tokia teismo padaryta klaida nėra esminė, įtakos LR ATPK 30¹ str. taikymui neturi, todėl keisti nuobaudos šiuo aspektu pagrindo nėra. Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. K. visiškai prisipažino dėl pažeidimo padarymo. Pažymėtina, jog iš bylos duomenų matyti, kad A. K. neneigė padaręs pažeidimą, nurodė visas jo aplinkybes, t. y. prisipažino šovęs į kepurę, tačiau nesutiko su pažeidimo kvalifikavimu, dėl to prašė bylą nutraukti. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino to kaip A. K. prisipažinimo, kadangi nenustatė to kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Dėl procesinių normų taikymo

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi tik A. K. palankių liudytojų parodymais, t. y. nekvietė į teismo posėdžius kitų asmenų, o į pirmąjį posėdį nepakvietė ir paties nukentėjusiojo.

Kaip teisingai pažymima A. K. atsiliepime į apeliacinį skundą, 2012-02-12 teismo posėdyje A. V. buvo pasiūlyta susipažinti su ankstesniame posėdyje liudytojų duotais parodymais. Apelianto buvo pasiteirauta ar jis norėtų šiems liudytojams užduoti klausimų. Kadangi A. V. nepanoro užduoti klausimų liudytojams, su liudytojų parodymais susipažino teismo posėdyje, jo apeliacinio skundo teiginys, kad liudytojų A. P. ir V. P. parodymai teisme nebuvo tiriami ar skelbiami yra visiškai nepagrįstas. Apelianto argumentas, jog teisme nebuvo apklausti svarbūs liudytojai A. L. ir R. M. taip pat nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismo posėdžiuose buvo apklausta nemažai liudytojų, teismas tinkamai išnagrinėjo bylą, jokių neaiškumų, dėl kurių būtų pagrindas kvieti papildomus liudytojus, teismui nekilo. Atsižvelgiant i tai, teismas turėjo teisę nekviesti apelianto minimų liudytojų, o apeliantas, kaip proceso dalyvis, turėjo teisę pats, savo iniciatyva, prašyti teismo iškviesti šiuos asmenis liudyti teisme, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

Dėl LR ATPK 290 str. taikymo

LR ATPK 290 straipsnis nurodo, jog nagrinėjantis bylą organas (pareigūnas), nustatęs priežastis ir sąlygas, padėjusias padaryti administracinius teisės pažeidimus, pateikia įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams ir kitiems pareigūnams pasiūlymus imtis priemonių, kad būtų pašalintos tos priežastys ir sąlygos. Šie asmenys per vieną mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos privalo pranešti pasiūlymą pateikusiam organui (pareigūnui), kokių imtasi priemonių. Nors apeliacinis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog nukentėjusiojo elgesys galėjo sąlygoti administracinio teisės pažeidimo padarymą, teismo nuomone, nebuvo pagrindo pranešti medžiotojų būreliui apie A. V. elgesį ir įpareigoti jį informuoti teismą kokių priemonių imtasi. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas ne medžioklės metu, medžiotojai šventė medžioklės pabaigą, vakarieniavo, liudytojai nurodė, jog buvo vartojami alkoholiniai gėrimai, o A. V. neadekvatus pajuokavimas, kuris A. K. ir A. P. nebuvo tinkamai suprastas, nereiškia, jog tokį A. V. elgesį privalo įvertinti (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubas „(duomenys neskelbtini)“. Manytina, jog tiek materialinės žalos atsiradimu A. V., tiek nuobaudos skyrimu pažeidėjui A. K., buvo pasiektas auklėjimo tikslas, kad asmenys laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nedarytų administracinių teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nutarimo dalis, kuria pranešta (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ apie 2011-11-05 klubo pirmininko A. V. elgesį raginant visus būrelio narius atlikti neteisėt veiką – neteisėtą šaudymą iš ginklo, ir pasiūlyta šį elgesį apsvarstyti medžiotojų būrelyje ir įpareigota per 1 mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos pranešti teismui, kokių priemonių imtasi, yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo sprendimu iš esmės nebuvo tenkintas A. V. apeliacinis skundas. Teismas konstatavo, kad apylinkės teismas teisingai kvalifikavo A. K. administracinį teisės pažeidimą pagal LR ATPK 50³ str. bei 176 str. 1 d. bei teisingai taikydamas LR ATPK 30¹ str. paskyrė A. K. subendrintą administracinę nuobaudą – įspėjimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas šia nutartimi konstatavo, jog Radviliškio rajono apylinkės teismas neteisingai taikė LR ATPK 290 str. Tačiau pagal šį straipsnį apylinkės teismo pranešimas (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ buvo neteisėtai taikytas paties teismo iniciatyva, ir pasekmes galėjo sukelti ne administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas priteisti iš administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. išlaidas advokato pagalbai netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (LR ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (LR ATPK 257 str.), todėl nutarimo dalies, kuria A. K. pripažintas padaręs LR ATPK 50³ str. bei 176 str. 1 d. numatytus administracinius teisės pažeidimus, keisti ar naikinti nėra pagrindo, taip pat nėra pagrindo grąžinti bylą institucijai nagrinėti iš naujo. Tačiau apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė LR ATPK 290 str., Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012‑02-14 nutarimas keistinas dalyje dėl pranešimo (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ apie 2011-11-05 klubo pirmininko A. V. elgesį raginant visus būrelio narius atlikti neteisėt veiką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo A. V. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nutarimo tenkinti iš dalies, Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nutarimą pakeisti:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nutarimo dalį, kuria nutarta pranešti (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubui „(duomenys neskelbtini)“ apie 2011-11-05 klubo pirmininko A. V. elgesį raginant jį visus būrelio narius atlikti neteisėtą veiką – neteisėtą šaudymą iš ginklo, pasiūlyti šį elgesį apsvarstyti medžiotojų būrelyje ir įpareigoti per 1 mėnesį nuo pasiūlymo gavimo dienos pranešti teismui, kokių priemonių imtasi.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.