Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, bedarbė, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. T. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 prom. neblaivumas, t. y. 2023 m. spalio 3 d., apie 6.24 val., Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Galgių k., Meldų g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,17 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamoji B. T. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo teisiamajame posėdyje pripažino visiškai ir parodė, pirma jos klaida buvo tai, kad ji nepaslėpė nuo vaiko mašinos raktų. Vakare blogai jautėsi, su mažesniu vaiku ėjo miegoti, naktį atsikėlusi pamatė, kad nėra mašinos raktų ir nėra pačios mašinos. Suprato, kad ją pasiėmė jos vyresnis vaikas. Vaikščiojo gatve, ieškojo jo. Apie 3 val. nakties sėdėjo kieme, vaikas atėjo su raktais ir su draugu. Barėsi su vaiku kelias valandas, vaikas jai prisipažino, kad sugadino mašinos bamperį. Ji išėjo į lauką, pamatė, kad taip viskas ir yra. Tuomet jos sūnus su draugu ištraukė degtinę, jai įpylė stiklinę, ji pasakė, kad negeria degtinės. Tuomet vėl pradėjo pyktis su sūnumi, o jam išėjus namo, kaltinamoji su sūnaus draugu liko kieme ir iš streso išgėrė tą stiklinę degtinės. Tada sūnaus draugas pasakė, kad jo laukia mama ir, kad jis eis į stotelę laukti autobuso. Kaltinamoji nepagalvojusi pasisiūlė jį pavežti, sėdo į mašiną ir nuvažiavo. Važiuodama parodė posūkį į dešinę, matė, kad ten stovėjo taksi mašina, kuri nejudėjo. Tačiau kaltinamajai pradėjus sukti, pradėjo važiuoti ir taksi vairuotojas. Ji labai lengvai jį užkabino, tada taksi vairuotojas jai pasiūlė nuvažiuoti iki jo namų, kad jie galėtų supildyti eismo įvykio deklaraciją, nes nė vienas jų jos su savimi neturėjo. Taksistas pradžioje pareikalavo 1 000 Eur, tačiau tokių pinigų kaltinamoji neturėjo. Jiems privažiavus prie pastarojo namų, į gatvę išbėgo jo sugyventinė, pradėjo ant B. T. rėkti, pasakė, kad ji turbūt girta. Tik tuomet kaltinamoji prisiminė, kad yra išgėrusi. Atsakydama į teismo klausimus, kaltinamoji nurodė nežinanti, kodėl neiškvietė sūnaus draugui taksi automobilio. Tik vėliau pradėjo apie tai galvoti. Administracine tvarka keletą kartų buvo bausta už greičio viršijimą. Dėl vairavimo esant neblaiviai niekada nėra bausta. Šiuo metu yra nedirbanti, važinėja pas klientes į namus. Turi dar vieną vaiką, jam (duomenys neskelbtini) metų. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotojas yra jos tėvas, jie gyvena kartu, bendrauja gerai. Tėvas apie šitą įvykį sužinojo ryte, ji pati papasakojo tėčiui apie įvykį. Anot kaltinamosios, jeigu tėvas būtų matęs, tikrai nebūtų leidęs jai važiuoti išgėrusiai. Ateityje bandys kažkaip laikytis, daugiau taip nedaryti. Sutuoktinio tuo metu namuose nebuvo, jis dirba užsienyje, vyras iš užsienio atvažiuoja kartais. Su automobilio konfiskavimu sutinka, tai jos asmeninis automobilis, pirktas iš jos lėšų. Jos finansinė padėtis sunki, jeigu teismas paskirtu jai užstatą, tai labai apsunkintų jos finansinę padėtį. Labai gaila, kad taip nutiko, ji vienintelė vairuojanti šeimoje. Automobilio irgi gaila, nes tai pirmas automobilis, kurį pirko pati.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje B. T. kaltė dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pati kaltinamoji, kad 2023 m. spalio 3 d., apie 6.24 val., Vilniaus r. sav., Mickūnų sen., Galgių k., Meldų g., ji vairavo transporto priemonę, kai jai buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės, t. y. 2,17 promilių, neblaivumas. Be pačios B. T. duotų parodymų, jos kaltę patvirtina pirmiau aptarti įrodymai: liudytojų A. A. parodymai, kur jis nurodė, kad jiems atvykus E. R., jo sutuoktinė ir pati kaltinamoji patvirtino, kad B. T., vairuodama automobilį, sukėlė eismo įvykį, patikrinus pastarosios blaivumą, nustatyta, kad kaltinamoji neblaivi; E. R. parodymai, kur jis parodė, kad B. T., vairuodama, sukėlė eismo įvykį, o vėliau, jiems pradėjus bendrauti, liudytojui kilo įtarimas dėl kaltinamosios galimo neblaivumo; neblaivumo nustatymo aktas, patvirtinantis, kad B. T. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, taip pat nustatytas 2,17 promilių neblaivumas; transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti duomenys patvirtina, kad B. T. priklausančiam automobiliui yra apgadintas kairės pusės priekinis bamperis; kita bylos medžiaga. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami B. T. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. B. T. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai, nes jie atitinka visus šio kaltinamajai inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Remiantis bylos duomenimis, kaltinamoji yra traukiama baudžiamojon atsakomybėn pirmą kartą (b. l. 75). Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad B. T. už KET pažeidimus bausta 5 kartus (b. l. 76–79), tačiau pažymėtina, kad kaltinamoji niekada nebuvo bausta už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviai, ją teigiamai charakterizuoja ir tai, kad ji yra sumokėjusi jai paskirtas baudas, o tai rodo, kad B. T. prisiima atsakomybę už savo veiksmus.

Įvertinus B. T. ir M. S. teisme duotus paaiškinimus, teismui nekyla abejonių, kad juos sieja tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai. Kaltinamoji B. T. teisme nurodė, kad su tėvu gyvena kartu, bendrauja, gerai sutaria. Apie šį įvykį tėčiui papasakojo ryte. Nurodė, kad jeigu tėvas būtų matęs, tikrai nebūtų leidęs važiuoti jai išgėrusiai. M. S. teisme nurodė, kad jie gyvena kartu su dukra beveik visą gyvenimą, bendrauja. Toks dukros elgesys jį šokiravo. Aptarinėjo su dukra šį įvykį, yra tikras, kad ji atsimins tai visam gyvenimui. Savo dukros poelgį vertina blogai. Šios byloje nustatytos aplinkybės rodo M. S. požiūrį į dukters įvykdytą nusikalstamą veiką ir, vertinant jas kartu su kitais pirmiau aptartais jį charakterizuojančiais duomenimis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad M. S. yra vertas teismo pasitikėjimo.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad M. S. yra tinkamas būti laiduotoju. M. S. tiek prašyme dėl kaltinamosios perdavimo jo atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąją. Nurodė, įsipareigojantis laiduoti už savo dukrą, ją prižiūrėti, daryti jai teigiamą įtaką. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad M. S. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jo, kaip laiduotojo atsakomybę ir kad jis išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoju.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad yra visi baudžiamajame įstatyme nustatyti pagrindai atleisti B. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant ją M. S. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą. Įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, darytina išvada, kad toks laidavimo terminas bus pakankama poveikio priemonė B. T.. Atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį, laiduotojo prisiimtą atsakomybę, jų tarpusavio ryšį, laidavimas skirtinas be užstato.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriamos įstatyme nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje kaltinamoji įvykdė nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasi jai suteikta specialia teise.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad B. T. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi jai suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones – variavo transporto priemonę būdama neblaivi. Pažymėtina, kad vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei. Įvertinus tai, teismas sprendžia, kad, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, atleidžiant B. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tikslinga uždrausti jai naudotis šia specialiąja teise (BK 68 straipsnis).

Nustatant uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminą, be kita ko, atsižvelgtina į tai, kad, bylos duomenims, B. T. iškvėptame ore nustatyta etilo alkoholio koncentracija – 2,17 promilės alkoholio, daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės). Vairuodama transporto priemonę, kaltinamoji kėlė pavojų sau ir aplinkiniams, sukėlė eismo įvykį, vairavo automobilį, kuriuo važiavo kartu su keleiviu. Taigi tai, kad nagrinėjamu atveju pavyko išvengti sunkesnių padarinių, tėra tik laimingas atsitikimas. Įvertinus šias aplinkybes ir tai, kad už tokio pobūdžio teisės aktų reikalavimų pažeidimą kaltinamoji anksčiau nebuvo bausta, jai nustatytinas 2 (dvejų) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 5 d., t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, B. T. paskyrimo dienos (b. l. 61–62).

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

Byloje nustačius, kad nusikaltimo padarymo metu B. T., būdama neblaivi, vairavo jai priklausantį automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis transporto priemonės savininkė B. T. (b. l. 47)), vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, ši transporto priemonė iš kaltinamosios konfiskuotina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl proceso išlaidų ir kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė į bylą 2023 m. spalio 24 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2023-15086, kurioje nurodyta, kad iš B. T. priteistina pinigų suma už jai suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą sudaro 266,67 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu proceso dalyviai pasisakė dėl tokio pobūdžio išlaidų (ne)priteisimo iš kaltinamosios, teismas pasisako dėl pateikto prašymo esmės.

Šioje baudžiamojoje byloje teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, pripažino gynėjo dalyvavimą būtinu tam, kad būtų tinkamai užtikrinta kaltinamosios teisė į gynybą. Tai reiškia, kad gynėja kaltinamajai buvo paskirta teismo iniciatyva, vadovaujantis imperatyvia įstatymo nuostata. Esant šioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai, kad, teismo turimais duomenimis, kaltinamoji šiuo metu nedirba, duomenų apie jos turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamosios neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas netenkintinas.

2023 m. spalio 5 d. prokurorės nutarimu laikinai apribotos B. T. nuosavybės teisės į automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą (b. l. 39–40). Atsižvelgiant į tai, kad B. T. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, laikinas B. T. nuosavybės teisių apribojimas į jai nuosavybės teise priklausantį, pirmiau nurodytą automobilį, paliktinas galioti iki šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikintinas.

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 66–67), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 63–64) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 61–62), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinis diskas, su jame įrašytais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–305, 307–308, 432 straipsniais,

nusprendžia:

B. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusią nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo M. S. (M. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti B. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jai naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 5 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią B. T. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, paskirti B. T. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

B. T. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį Volvo S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

B. T. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl B. T. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską, su jame esančiais garso ir vaizdo įrašais, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

1. jeigu laidavimo metu ji padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti M. S. (M. S.), kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.