Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Ona Valentukevičiūtė, sekretoriaujant Žydrūnei Mitkevičienei,

dalyvaujant pareiškėjui R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jo atstovei, advokatei Zitai Ragauskaitei, suinteresuotiems asmenims: D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) M. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims: S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) D. M., a.k. (duomenys neskelbtini)

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: D. M., D. M., M. M., S. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Jis ir jo tėvai gyveno (duomenys neskelbtini). Tėvai, gyvendami santuokoje, pasistatė gyvenamąjį namą, kitus statinius. Visas nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas tėvo vardu, todėl jis po motinos mirties nepagalvojo, kad turi susitvarkyti santuokoje įgyto turto paveldėjimo reikalus. Tik mirus tėvui ir jam kreipusis dėl palikimo priėmimo, paaiškėjo, kad tėvas nėra įstatymiškai susitvarkęs palikimo priėmimo po motinos mirties. Dėl to jis nori, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog jis po sutuoktinės mirties faktiškai priėmė ir valdo palikimą. Šį faktą įrodo įrodymai apie tai, kad tėvas, gyvendamas santuokoje su motina, pasistatė gyvenamąjį namą, kitus statinius. Abu iki savo mirties ten gyveno. Tėvas po motinos mirties naudojosi visu turtu kaip savo nuosavu, jį išlaikė, mokėjo mokesčius, todėl faktiškai priėmė palikimą ir jį valdė.

Visi suinteresuoti asmenys prašė pareiškimą patenkinti, išskyrus suinteresuotą asmenį D. M., kuri išnagrinėjus bylą iš esmės prašė atnaujinti procesą, o atnaujinus procesą, pateikė teismui rašytinį paaiškinimą, kad norėtų turėti dalį paveldimame turte.

Visi suinteresuoti asmenys patvirtino, kad pareiškėjas, D. M., D. M., M. M. ir N. B. yra broliai ir seserys. Mirus seseriai N. B., jos teisių perėmėjas yra sūnus S. B.. Jie visi patvirtino, kad V. M. ir A. M. yra sutuoktiniai, jų tėvai (ir seneliai S. B.). Jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė gyvenamasis namas ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Tėvas po motinos mirties liko gyventi šiame name ir jame gyveno iki savo mirties. Jis faktiškai šį turtą valdė, juo naudojosi kaip savu. Nors jų sesuo D. M. gyvena užsienyje, tačiau ji žino apie šios bylos nagrinėjimą, nors turėjo galimybę, tačiau nepasirūpino tinkamu atstovavimu. Sutiko, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

CPK 444 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; šio straipsnio 2 dalies 8 punktas nustato, kad teismas nagrinėja pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, susijusių su palikimo priėmimu nustatymo.

Pareiškėjas kitokiu būdu negali gauti patvirtinimo, kad jo tėvas po motinos mirties priėmė ir valdė palikimą, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes yra praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis dėl palikimo priėmimo, be to, asmuo, kuris faktiškai priėmė palikimą, jau yra miręs. Pareiškėjas, kaip pretendentas paveldėti tėvų turtą, teisėtai ir pagrįstai kreipiasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 445 straipsnis).

Pareiškėjas turi teisę kreiptis su prašymu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes yra V. ir A. M. sūnus. Jis pretenduoja priimti palikimą po tėvo mirties.

Kad pareiškėjo tėvas V. M. po savo sutuoktinės A. M. mirties faktiškai priėmė ir valdo palikimą įrodo šie įrodymai;

Aplinkybes apie faktinį palikimo priėmimą patvirtino visi vaikai bei sūnėnas, t.y. šios bylos pareiškėjas, suinteresuoti asmenys.

Byloje nustatyta, kad nekilnojamąjį turtą V. ir A. M. įgijo santuokos metu, todėl šis jų turtas laikytinas bendra jungine santuokine nuosavybe. Nors šis turtas buvo įregistruotas V. M. vardu, tačiau jis lygiomis dalimis priklausė ir jo sutuoktinei. V. M. po sutuoktinės mirties nesikreipė pas notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad jeigu turtas yra registruotas jo vardu, palikimo priėmimo klausimo sutvarkymas nereikalingas. Tokiu būdu jis praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, tačiau šį turtą pradėjo faktiškai valdyti. K. V. M. bendrą jungtinę nuosavybę valdė, ja naudojosi kaip sava, įrodo tai, kad jis po sutuoktinės mirties ir toliau gyveno jų bendrame name, rūpinosi šiuo turtu, mokėjo mokesčius.

Aplinkybes apie faktinį palikimo priėmimą paliudijo liudytojas – D.m. sūnus R. R..

CK 5.51 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą [...] ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. V. M. veiksmai po sutuoktinės mirties, susiję su jų bendro turto valdymu, įrodo, kad šis asmuo faktiškai priėmė ir valdė palikimą laikotarpiu nuo savo sutuoktinės mirties iki savo mirties.

Iš pareiškėjo nepriteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nes jos neviršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyto dydžio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M., a.k. (duomenys neskelbtini)faktiškai priėmė ir valdė palikimą po savo sutuoktinės A. M., a.k. ((duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.