Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, neįgali, turinti 35 procentus darbingumo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

- kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. J. 2019 m. sausio 12 d., apie 14:50 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), laikydama burnoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skystį, apipurškė juo mažametės anūkės O. V., gimusios (duomenys neskelbtini), galvos sritį, išstūmė pastarąją iš lovos, ko pasėkoje O. V. nukrito ant grindų ir diržu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį kartų, bet ne daugiau kaip du kartus, sudavė O. V. į dešinės pusės šoną, tokiais savo veiksmais mažametei nukentėjusiajai O. V. padarė juosmens odos nubrozdinimą, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji S. J. dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. sausio 12 d., po pietų, apie 15 val., ji sirgo ir gulėjo lovoje, jai buvo sukilusi temperatūra. Lovoje taip pat gulėjo ir jos anūkė O. V., kuri žiūrėjo filmukus. Ji norėjo pamiegoti, reikėjo jai ramybės, todėl prašė anūkės išjungti televizorių. Anūkė neklausė, todėl ji pati išjungė televizorių. Tada anūkė O. pradėjo cypti, isterikuoti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais, todėl ji, gerdama vaistus, apipurškė anūkę vandeniu, kad ši nusiramintų, sakė jai eiti į savo kambarį ir įsijungti internetą. Buvo labai susijaudinusi, todėl galėjo anūkę pastumti ir dėl jos elgesio suduoti jai keletą kartų diržu. Neneigia, kad po pastūmimo anūkė galėjo iškristi iš lovos, tai pat, mano jog savo veiksmais ji sukėlė anūkei O. fizinį skausmą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi, susitaikė su mažamete anūke bei jos įstatyminiais atstovais, atlygino nukentėjusiosios atstovui M. V. dalį padarytos žalos - 50 Eur ir susitarė dėl likusios 450 Eur žalos atlyginimo. Prašo ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

- 2019 m. sausio 15 d. mažametės nukentėjusios O. V. atstovo M. V. pareiškimu dėl vaiko Orintos sumušimo (1 t., b. l. 17-22);

- 2019 m. sausio 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame buvo panaudotas smurtas mažametės nukentėjusiosios O. V. atžvilgiu (1 t., b. l. 25–34);

- savanoriško daiktų pateikimo protokolu ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios O. V. atstovas pagal įstatymą M. V. savanoriškai policijos tyrėjai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung A8“, kuris apžiūrėtas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir apžiūrėtos „Mesenger“ programos žinutės apie pavartotą fizinį smurtą, kurias vaikas O. atsiuntė M. V. (1 t., b. l. 37-45);

- savanoriško daiktų pateikimo protokolu ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios O. V. mama S. J. savanoriškai policijos tyrėjai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, kuris apžiūrėtas, kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir apžiūrėtos „Mesenger“ programos žinutės apie pavartotą fizinį smurtą, kurias vaikas O. išsiuntė M. V. (1 t., b. l. 47-56);

- savanoriško daiktų pateikimo protokolu ir daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad liudytoja O. V. savanoriškai policijos tyrėjai pateikė mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy A6“, kuriuo nufotografuotos „Mesenger“ programos žinutės, gautos iš vaiko O. V. apie pavartotą fizinį smurtą (1 t., b. l. 58-64);

- mažametės nukentėjusiosios O. V., apklaustos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais, kad jos močiutė S. J. ją mušė, neleido žiūrėti televizoriaus, apipylė ją su vandeniu, išvertė iš lovos ir mušė su diržu. Po to, ji nuėjo į kambarį ir parašė apie tai savo tėtei (1 t., b. l. 91-92);

- 2019 m. sausio 15 d. specialisto išvada Nr. G 80/2019(04), kurioje nurodyta, kad O. V. padarytas sužalojimas – juosmens odos nubrozdinimas, kuris kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, jog šis sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėmis ir laiku. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu (1 t., b. l. 68);

- ambulatorinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos aktu Nr. 103MS-100/2019, kuriuo nustatyta, kad nagrinėjamų įvykių metu O. V. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų pobūdį, tačiau jų reikšmę suprato ir vis dar supranta ribotai (turimos žinios atitinka jos amžių ir gyvenimišką patirtį); aktyviai priešintis įtariamosios veiksmams O. V. negalėjo dėl savo amžiaus ir santykio su įtariamąja pobūdžio (įtariamoji yra suaugusi, mergaitė su ja gyveno, buvo nuo jos priklausoma); O. V. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių bylai reikšmingų aplinkybių ir duoti apie tai parodymų; O. V. iškart po byloje tiriamų įvykių (tiriami įtariamosios S. J. 2019-01-12 veiksmai) jutusi fizinį skausmą, kilo adekvati jos emocinė reakcija (nuoskauda, liūdesys), ekspertinio tyrimo metu, pateikti tiriamosios paaiškinimai taip pat atitinka emocinius jos išgyvenimus, tačiau šiuo metu nepakanka jų išreikštumo emocijų sutrikimo diagnozei pagrįsti, todėl šiuo metu O. V. psichikos sutrikimų nekonstatuojama; padidintas polinkis fantazuoti ar painioti vaizduotės produkciją su realia patirtimi O. V. nenustatytas; padidintas polinkis į įtaigumą O. V. taip pat nenustatytas; nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti O. V. parodymais, taip pat, negauta duomenų apie kitų asmenų daromą jiems poveikį; intelektiniai O. V. gebėjimai atitinka jos amžių; mąstymo ir atminties sutrikimų, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti faktinių aplinkybių, įsiminti ir vėliau atgaminti jų esmę (kas kur ką darė), jai nenustatyta; savo šeimos modelyje O. V. vaizduoja išplėstinę šeimą (tėvus, sesę, brolį, pamotę, senelius) - visus juos laiko savo šeima, daugiausiai prielankumo reiškia tėčiui, su kuriuo šiuo metu gyvena, tačiau likusiųjų atžvilgiu nėra nusiteikusi vienpusiai neigiamai, tik, kalbėdama apie močiutę S., yra liūdnesnė, piktesnė (priežastis paaiškina) (t. 1, b. l. 118-124).

Kaltinamosios S. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes ji panaudojo fizinį smurtą prieš savo mažametę anūkę O. V., gimusią (duomenys neskelbtini), sukeldama jai fizinį skausmą ir padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamosios S. J. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji S. J. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, teismo anksčiau neteista (b. l. 163-164), administracine tvarka nebausta (b. l. 180), charakterizuojama teigiamai (t. 1, b. l. 147), yra neįgali, turinti 35 procentus darbingumo (t. 1, b. l. 183), visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, susitaikė su mažamete anūke O. V. ir jos įstatyminiais atstovais, kurie prašo kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti (t. 2, b. l. 94). Dėl šių aplinkybių, teismas laiko, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji S. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl, esant visiems BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina, paskiriant kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajai S. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (t. 2, b. l. 9-10).

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. sausio 6 d. pažyma Nr. (12.35) PT-84 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai O. V. baudžiamojoje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Nukentėjusiajai O. V. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 341,57 Eur. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkte numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiajai O. V. pagal 2019 m. sausio 22 d. paskyrimą ikiteisminiame tyrime ir pagal 2019 m. liepos 29 d. paskyrimą teisme, vadovaujantis BPK 55 straipsniu, valstybės garantuojamą pagalbą teikė advokatė Naina Lanzbergienė. Tokios aplinkybės rodo, kad šioje byloje siekiant apginti nepilnametės nukentėjusiosios O. V. interesus, atstovės dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamosios valios. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji S. J. niekur nedirba, yra neįgali, turinti 35 procentus darbingumo, jog jai pačiai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajai O. V. iš S. J. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, 72² straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi. 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5, 7 dalimis, 308 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, S. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti kaltinamajai S. J. BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalių turinį: jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Patvirtinti kaltinamosios S. J. ir nukentėjusiosios O. V. atstovų M. V., Genovaitės Eidukienės, advokatės Nainos Lanzbergienės susitarimą, pagal kurį kaltinamoji S. J. įsipareigoja nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą M. V. atlyginti 450 Eur (keturių šimtų penkiasdešimties eurų) žalą iki 2020 m. spalio 20 d., pinigus sumokant į sąskaitą AB Swedbank banke Nr. (duomenys neskelbtini).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš S. J. nepriteisti.

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.