Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, sekretoriaujant Rasai Baranauskaitei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones E. G. gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, nukentėjusiajam E. Č. G., neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, lietuviui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Kaune, turinčiam vidurinį išsilavinimą, nevedusiam, neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras nutarimu prašo taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones E. G. už veika, atitinkančią nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, požymius dėl to, kad jis 2016 m. rugpjūčio 17 d. apie 08.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu su tėvu E. Č. G. kambario koridoriuje pastūmė jį, dėl ko E. Č. G. krito ir galva trenkėsi į grindinį, tuo sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui E. Č. G.

Tai, kad E. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką buvo grindžiama nukentėjusiojo parodymais, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusysis E. Č. G. parodė, kad 2016 m. rugpjūčio 17 d. namuose įvyko nelaimė. Sūnus kalba įvairiausias nesąmones, jam girdisi balsai, remontai. Ne kartą kviesdavo policiją. Rugpjūčio 17 d. ruošėsi į užimtumo centrą (duomenys neskelbtini). Užsakė mašiną, kad jį išvežtų. 9.00 val. jam priklauso duoti sūnui vaistus. Kai sūnus išėjo iš tualeto, pasakė jam, kad išgertų vaistus. Sūnus sakė, kad išgėrė ir neva jis nori antrą kartą sugirdyti. Sūnus pradėjo eiti link jo sugniaužtomis rankomis, jis ėjo atgal ir dėl to griuvo aukštielninkas, susimušė galvą. Sakė jam: „E., ar matai, ką padarei?“. Sūnus jam nesudavė, jo nestūmė. Jis tik traukėsi, dėl to kojos susipynė ir jis griuvo. Sūnus vaikšto su lazdele, remiasi su viena ranka į sienas. Atsikėlė, paskambino į centrą, į greitąją ir į policiją. Visi suvažiavo. Jis ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad nebuvo kontakto su sūnumi. Pastumtas buvo tik 2014 m. Policijos darbuotojui Andriui sakė, kad neis pas medicinos ekspertus, nes nereikia jam. Jis buvo šoko būsenoje ligoninėje, gal dėl to buvo netiksliai užrašyti jo parodymai. Jis neperskaitė savo parodymų, tik pasirašė. Šiandien teisme sako tiesą, kad sūnūs nesukėlė jam fizinio skausmo.

Liudytojas A. Č. parodė, kad šiuo metu dirba Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje tyrėju. 2016 m. rugpjūčio mėn. gavo pranešimą, kad į areštinę pristatytas vyriškis, kuris galimai smurtavo prieš savo tėvą. Jis galimai psichikos ligonis, nestabilios būsenos. Nuvyko nurodytu adresu, pasitiko senyvas žmogus, kuris nurodė, kad jo sūnus serga psichikos liga, turi gerti vaistus. Nurodė, kad sūnus pastūmė nukentėjusįjį, kuris nukrito ir dėl to patyrė fizinį skausmą. Po kiekvienu pareiškimu asmuo pasirašo. Jis užrašo tai, ką asmuo jam sako. Kiek pamena, nukentėjusysis teigė, jog smurto protrūkiai kartojasi ne pirmą kartą. Jis klausė, ar yra galimybė sūnų paguldyti į psichikos ligoninę. Buvo pasitarta su vadovybe, todėl pradėjo ikiteisminį tyrimą. Jis į nukentėjusiojo namus atvažiavo vienas. Nukentėjusysis buvo išsigandęs, drebėjo rankos. Nukentėjusysis minėjo, kad sūnų prižiūri vienas daug metų. Buvo fizinis kontaktas, nes nukentėjusysis nurodė, kad sūnus puolė, todėl jis nugriuvo. Įtarimų nukentėjusysis jam nekėlė, matėsi, jog reikia pagalbos. Sūnus tuo metu elgėsi agresyviai. Nukentėjusiojo kalba, žodžiai, mąstysena buvo rišli. Gali būti, kad nukentėjusysis buvo išvežtas į ligoninę. Gali būti, kad jis buvo atvykęs į klinikas, į priimamąjį. Gali būti, kad patruliai sulaikė įtariamąjį ir iškvietė GMP. Negali nurodyti tiksliai, kur buvo atlikta apklausa.

Liudytoja I. P. parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės vyriausiąja patrule. Nukentėjusysis matytas. Jeigu gerai pamena, gal buvo žaizda galvoje. Viskas, kas buvo parašyta tarnybiniame pranešime, surašyta iš nukentėjusiojo žodžių. Matėsi, kad įtariamasis neadekvatus, serga, bet jis nebuvo agresyvus. Nukentėjusysis sakė, kad besigrumdamas su sūnumi nukrito, sakė, kad sūnus jį puolė, o jis gynėsi. Sūnų pristatė į areštinę. Jis labai sunkiai ėjo, rėmėsi lazda. Sūnus sakė, kad norėjo parodyti dziudo veiksmus tėvui, tačiau jokio smurto nebuvo. Apie smurtą jis nieko nekalbėjo. Jie atvažiavo pirmi, po to atvažiavo greitoji.

2016 m. rugpjūčio 17 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad Kauno apskr. VPK Patrulių rinktinės vyr. patrulė I. P. nurodė, kad atvykus jai kartu su E. A. adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, juos pasitiko E. Č. G., kuris paaiškino, kad jo sūnus E. G. elgėsi agresyviai, puola muštis, stumdosi. Pabendravus su pastaruoju, jis nurodė, kad agresyviai nesielgė, rodė dziudo veiksmus tėvui ir susipyko, nes jis nenori gerti vaistų. Ant E. Č. G. akivaizdžiai matėsi patinimas pakaušyje, todėl jis buvo išvežtas. E. Č. G. pareiškė, kad jį sūnus mušė rankomis, stūmė į duris, nuo smūgio nukritęs į grindis susitrenkė galvą (b. l. 9-12).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 7 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad Edmundui Č. G. konstatuota poodinė kraujosruva galvoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku – 2016 m. rugpjūčio 17 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas būnant nukentėjusiajam horizontalioje padėtyje. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos surikdymą (b. l. 29).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos 2016 m. lapkričio 17 d. – gruodžio 12 d. ekspertizės akte E. G. iki nusikalstamos veikos padarymo (2016 m. rugpjūčio 17 d.) konstatuoti psichikos sutrikimai: F06.2 Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) surikimas. F02.8 Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamos kitur. Sutrikimai konstatuoti nuo 2004 m. E. G. dėl savo psichinės sveikatos būklės nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. E. G. šiuo metu konstatuojami psichikos sutrikimai: F06.2 Organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas; F07.0 Organinis asmenybės sutrikimas; F02.8 Demencija, sergant kitomis ligomis, klasifikuojamos kitur. E. G. reikalinga taikyti priverčiamojo medicininio pobūdžio priemones – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą (b. l. 59-62).

Motyvuojamoji dalis

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad nėra nustatytas pakankamas pagrindas pripažinti, kad E. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką.

Sprendžiant klausimą, ar taikyti asmeniui priverčiamąsias medicinos priemones, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 401 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai įpareigoja teismą nustatyti, ar padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir ar baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką padarė asmuo, kurio byla nagrinėjama.

Ištyręs ir įvertinęs šioje byloje surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad prokuroro nutarime nurodyti sužalojimai E. Č. G. galėjo būti padaryti E. G., kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, veiksmais bei, kad tokiu būdu jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismo vertinimu, nėra įrodyta, kad asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, pastūmė nukentėjusįjį, dėl ko jis pagriuvo, ir tokiu būdu sukėlė jam fizinį skausmą.

Kaip matyti iš Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2017 m. sausio 23 d. nutarimo, jame nurodytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos esmė yra ta, kad E. G. 2016 m. rugpjūčio 17 d. apie 08.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, tarpusavio konflikto metu su tėvu E. Č. G. kambario koridoriuje pastūmė jį, dėl ko šis krisdamas galva trenkėsi į grindinį, tuo sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui E. Č. G.

Tačiau teismo posėdžio metu nukentėjusysis kelis kartus kategoriškai parodė, kad sūnus jam nesudavė, jo nestūmė. Jis tik traukėsi nuo sūnaus ir susipynus kojoms neišlaikė pusiausvyros bei griuvo. Griūdamas trenkėsi galva į duris ir taip susižalojo. Fizinio kontakto su sūnumi iš viso nebuvo, jis prie jo net neprisilietė.

Šiuos jo parodymus patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 7 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą, sužalojimas galėjo būti padarytas būnant nukentėjusiajam horizontalioje padėtyje.

Nukentėjusiojo teisme duotus parodymus patvirtina ir nustatytos aplinkybės apie tai, kad nukentėjusiojo sūnus E. G. apskritai sunkiai vaikšto, remiasi lazdele, turi didelį antsvorį, dėl ko suduoti smūgį ar pastumti tuo pačiu pačiam nenugriuvus būtų faktiškai neįmanoma. Kaip nustatyta, ne tik nukentėjusysis, bet ir apklausti liudytojai parodė, kad E. G. sunkiai vaikšto. Apklausta liudytoja I. P. parodė, kad E. G. labai sunkiai ėjo, rėmėsi lazda, sakė, kad jokio smurto prieš tėvą nenaudojo, tik norėjo parodyti jam dziudo veiksmus. Tačiau jis nebuvo agresyvus. Be to, kaip ir parodė pats nukentėjusysis aiškindamas, dėl ko jo parodymai, duoti iš karto po įvykio, yra skirtingi, nes juose teigiama, kad buvo pastumtas, jis buvo susijaudinęs po patirtos traumos. Be to, jis neperskaitė savo parodymų, tik pasirašė. Teismo vertinimu, logiška, kad po įvykio susijaudinus nukentėjusysis galėjo netiksliai nurodyti įvykio aplinkybes arba jos galėjo būti netiksliai suprastos policijos pareigūnų, ir užrašytos, juolab, kai E. G. paaiškino, kad norėjo tėvui parodyti dziudo veiksmus, o tokių veiksmų demonstravimas, esant išgąsčiui, galėjo būti neteisingai suprastas.

Pažymėtina ir tai, kad apklausiamas liudytojas A. Č. parodė, kad situacija pradžioje buvo pakankamai neaiški, nebuvo abejonių tik dėl to, kad nukentėjusiajam reikia medicininės pagalbos, o nukentėjusiojo sūnus turi psichikos problemų, dėl ko kartais yra agresyvus. Todėl nebuvo aišku kaip elgtis tokioje situacijoje. Tik pasitarus su policijos vadovybe buvo nutarta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui.

Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, tik patvirtina tai, kad iš karto po įvykio nebuvo tokių aiškių duomenų, kaip jie yra užfiksuoti surašytuose procesiniuose dokumentuose apie fizinio smurto panaudojimą (nukentėjusiojo pastūmimą), ką kategoriškai tvirtino teisiamojo posėdžio metu ir nukentėjusysis, kad nebuvo pastumtas. Netikėti nukentėjusiuoju teismas neturi pagrindo, o abejonių keliančiomis aplinkybėmis remtis nustatinėjant, ar buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, negalima.

Taigi, byloje ištirtais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės tik patvirtina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas E. Č. G. galėjo būti padarytas nukentėjusiajam pačiam nugriuvus, bet nesant kontakto tarp asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, ir nukentėjusiojo. Todėl konstatuotina, kad E. G. nepadarė veikos, kuri objektyviai atitiktų baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos BK 140 str. 2 d., požymius. Nėra įrodyta, kad jis mušė savo tėvą ar kitokiu būdu jo atžvilgiu smurtavo. Vien tik artinimasis prie nukentėjusiojo, galimai žodžiu išsakyti ketinimai panaudoti fizinę jėgą (parodyti dziudo veiksmus) objektyviai nesudaro minėtos veikos požymių.

Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių nurodytos veikos padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Šiuo atveju nenustatyta, jog E. G. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Išnagrinėjęs bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, teismas gali priimti nutartį nutraukti bylą, – jeigu neįrodyta, kad asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, arba jeigu yra BPK 3 straipsnyje išvardytos aplinkybės, dėl kurių procesas negalimas (BPK 403 str. 1 d. 6 p.).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamoji byla dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. G. nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

E. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72), nutarčiai įsiteisėjus, panaikintina.

BPK 403 str. 3 d. nurodyta, kad teismas nutraukdamas bylą ir asmeniui netaikydamas priverčiamosios medicinos priemonės, teismas gali perduoti jį šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams, ar kitiems asmenims globoti ar rūpintis ir kartu gali nustatyti jam medicininį stebėjimą.

Iš Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (b.l. 59-62) matyti, kad E. G. reikalingas gydymas ir stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, todėl jis perduotinas šeimos nariui tėvui Edmundui Č. G. globoti ir rūpintis ir kartu nustatytinas jam medicininis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 404 straipsniu,

nutaria:

baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo E. G. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 403 str. 1 d. 6 p.).

E. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Perduoti E. G. šeimos nariui tėvui E. Č. G. globoti ir rūpintis ir kartu nustatyti jam medicininį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BPK 403 str. 3 d.).

Nutartis per dvidešimt dienų asmens, kurio byla buvo nagrinėjama, jo atstovo pagal įstatymą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių, gynėjo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo, jų atstovų, ir prokuroro gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.