Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos (toliau – ir Kauno apskr. VPK VTV) 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 18-IL-20-02361-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.

Pareiškėjas skunde, taip pat teismo posėdžio metu teigė, kad Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2018 m. rugsėjo 25 d. priėmė sprendimą Nr. 18-IL-20-02361-e „Dėl neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IX skyriaus 59.3 punktu.

Nurodė, jog jam nesuprantama, kuo remdamasis atsakovas nustatė turintis duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Byla pareiškėjui nutraukta 2018 m. sausio 30 d. nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties. Skunde pareiškėjas analizavo teismų praktiką nagrinėjamu klausimu ir padarė išvadą, jog atsakovo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ginčijamame sprendime paminėti administraciniai nusižengimai nėra reikšmingi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu, kadangi dėl pareiškėjo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-66454-17 nutrauktas, nes nebuvo padaryta nusikalstama veika, administraciniai teisės pažeidimai nesusiję su grėsme visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei, viešajai tvarkai. Tokio pobūdžio nusižengimai dėl jų mažareikšmiškumo negali būti siejami su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos grėsmės atsiradimu. Ginčijamame sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas, nors ir neigiamai charakterizuoja pareiškėją, nėra pakankamas tam, kad pareiškėjui būtų galima taikyti Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą.

mą )ei Pareiškėjas su atsakovo sprendimu nesutinka ir prašo jį panaikinti. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius (kitų asmenų ar savo gyvybę, sveikatą, nuosavybę, viešąją tvarką ar visuomenės saugumą) tikimybė, todėl toks pavojus yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai.

Atsakovas su skundu nesutinka, atsiliepime teigia, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-02361-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) IX skyriaus 59.3 punktu, nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 009099.

Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriuje gautas Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 7 d. pranešimas, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. Kauno apskr. VPK patruliams patruliuojant nustatytu maršrutu gautas Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp vyro ir moters, smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, pareiškėjo sutuoktinė patruliams paaiškino, kad su buvusiu vyru konfliktuoja dėl to, kad jis dažnai grįžta neblaivus ir pradeda groti muzikos instrumentais, triukšmauja, be to, anksčiau yra grasinęs šaunamuoju ginklu, kurį laiko namuose, sakydamas, kad „viena kulka bus tavo, kita mano“. Patruliams paklausus pareiškėjo, ar yra galvojęs apie savižudybę, šis atsakė „galvojęs apie tai“. Pareiškėjas sutiko su pareigūnų nuomone, kad ginklą turėtų paimti policija, ir savanoriškai atidavė dujinį pistoletą BRUNI POLICE Nr. KN1352 su dviem šoviniais.

Be to, 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-66454-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 promilės girtumas), grasino nušauti buvusią sutuoktinę ir nusišauti pats. Pareiškėjas prisipažino, kad namuose su kaimynu vartojo alkoholinių gėrimų, konfliktavo su buvusia sutuoktine, bet negrasino jos nužudyti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Taip pat pažymėtina, kad 2005 m. kovo 21 d. pareiškėjas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 126 straipsnio 2 dalį (transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam), 2005 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas baustas pagal LR ATPK 200 straipsnį (gyvenimas be paso), Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarimu pareiškėjui skirta bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 (3) straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas).

Taisyklių IX skyriaus 59.3 punkte numatyta, kad neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4, 5, 9 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte reglamentuota, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus, ginklų apyvartos ribojimų prevencinę reikšmę ir siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams ir naudotojams, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti, ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų (pareiškėjo polinkis į alkoholizmą, pastovūs konfliktai su buvusia sutuoktine, dėl to kas kartą kviečiami policijos pareigūnai, pareiškėjo pasisakymai apie nužudymą ar savižudybę, administraciniai teisės pažeidimai) visumą, darytina išvada, jog pareiškėjas savo elgesiu kelia grėsmę savo ir kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, todėl pareiškėjo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo.

Liudytoja V. A. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas yra jos sutuoktinis. Teigė, kad jis vartoja alkoholį, tačiau jokių priekaištų vyrui neturinti, policijos nekvietė ir nieko nerašė. 2017 m. susipykusi su vyru parašė policijai pareiškimą, bet paskui jie susitaikė, ir ji pareiškimą atsiėmė. Tada į policiją kreipėsi, nes vyras buvo pakankamai išgėręs, ir jie susibarė, nes jis norėjo priregistruoti jų bute nepažįstamą draugą, o ji nesutiko. Iškvietė policiją norėdama vyrą pagąsdinti. 2018 m. nebuvo jokio konflikto, tačiau vyras pats iškvietė policiją. Pripažino, jog vyras negrasino norintis ją nužudyti, o kad jis pats nusižudys, gal kada ir yra sakęs.

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. 18-IL-20-02361-e (b. l. 7–8, 46–47), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 009099, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjo skundo rezoliucinėje dalyje neteisingai nurodytas ginčijamo sprendimo numeris (IS-III-20-02361, o turi būti 18-IL-20-02361-e). Teismas tai laiko rašymo apsirikimo klaida, kadangi visi kiti duomenys atitinka priimto ir byloje pateikto bei ginčijamo sprendimo duomenis.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdyba 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. 18-IL-20-02361-e panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 009099, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių IX skyriaus 59.3 punktu.

Kauno apskr. VPK VTV Licencijavimo skyriuje gautas Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2018 m. rugsėjo 7 d. pranešimas, kad 2018 m. rugsėjo 2 d. Kauno apskr. VPK patruliams patruliuojant nustatytu maršrutu gautas Kauno apskr. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), vyksta konfliktas tarp vyro ir moters, smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus nurodytu adresu, pareiškėjo sutuoktinė patruliams paaiškino, kad su buvusiu vyru konfliktuoja dėl to, kad jis dažnai grįžta neblaivus ir pradeda groti muzikos instrumentais, triukšmauja, be to, anksčiau yra grasinęs šaunamuoju ginklu, kurį laiko namuose, sakydamas, kad „viena kulka bus tavo, kita mano“. Patruliams paklausus pareiškėjo, ar yra galvojęs apie savižudybę, šis atsakė „galvojęs apie tai“. Pareiškėjas sutiko su pareigūnų nuomone, kad ginklą turėtų paimti policija, ir savanoriškai atidavė dujinį pistoletą BRUNI POLICE Nr. KN1352 su dviem šoviniais.

Be to, 2017 m. gruodžio 22 d. pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-66454-17 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis, būdamas neblaivus (nustatytas 1,79 promilės girtumas), grasino nušauti buvusią sutuoktinę ir nusišauti pats. Pareiškėjas prisipažino, kad namuose su kaimynu vartojo alkoholinių gėrimų, konfliktavo su buvusia sutuoktine, bet negrasino jos nužudyti. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus 2018 m. sausio 30 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto LR BK 145 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Be to, 2005 m. kovo 21 d. pareiškėjas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 2 dalį (transporto priemonių vairavimas, esant neblaiviam), 2005 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjas baustas pagal LR ATPK 200 straipsnį (gyvenimas be paso), Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. nutarimu pareiškėjui skirta bauda už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 50 (3) straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas).

Ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis išvardija atvejus, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos: (1) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; (2) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; (3) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kuris padarytas naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus; (4) įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo; (5) turintis teistumą; (6) per pastaruosius 3 metus dėl šios dalies 1–4 punktuose nurodytų nusikaltimų teismo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba dėl to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, arba dėl lengvinančių aplinkybių; (7) per pastaruosius metus teistas už baudžiamąjį nusižengimą; (8) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką; (9) kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai; (10) per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus baustas už šiurkštų teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, reikalavimų pažeidimą; (11) kuris per pastaruosius 3 metus ne mažiau kaip 2 kartus padarė administracinius teisės pažeidimus, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; (12) kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 92.3 punkte taip pat nustatyta, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus panaikinamas atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 8 punktą, nurodytoms sąlygoms. Teismo vertinimu, Įstatymo nuostatų analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos yra imperatyvios. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinimą.

Pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad ginčijamu sprendimu leidimas panaikintas formaliais pagrindais, vien tik žiūrint įstatymo raidės, tačiau neatsižvelgiant į įstatymo tikslus ir iš esmės nevertinant pareiškėjo asmenybės, jo keliamos grėsmės galimybės, taip pat neįvertino ir išsamiai neištyrė susidariusios situacijos. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas pažeidžia teisingumo kriterijus.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Pareiškėjas skunde nurodo, jog skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi būdamas neblaivus pareiškėjas negrasino nužudyti savo sutuoktinės ir neketino nusišauti pats. Policijos pareigūnai neteisingai surašė dokumentus. Liudytoja (pareiškėjo žmona) teismo posėdžio metu paaiškino, jog buvo iškvietusi policijos pareigūnus norėdama pagąsdinti vyrą, o kitą kartą jis pats juos išsikvietė būdamas neblaivus. Liudytoja yra pareiškėjo žmona, tam tikra prasme suinteresuota bylos baigtimi, todėl jos parodymai byloje vertintini visos bylos medžiagos kontekste.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas visus ginčijamame sprendime nurodytus pažeidimus padarė būdamas neblaivus (b. l. 28–43). Apie tai, jog pareiškėjas vartoja alkoholinius gėrimus, teismo posėdžio metu patvirtino ir jo sutuoktinė. Iš tarnybinio pranešimo (b. l. 45) matyti, jog pagal gautą pranešimą atvykę pareigūnai rado neblaivų pareiškėją, kuris konfliktavo su savo žmona, buvo nestabilus ir sutrikęs, kalbėjo apie savižudybę. Paprašytas atiduoti ginklą jis geranoriškai tai padarė.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas įvertino pareiškėjo veiksmus, kurie neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę, jo elgesio pobūdį, ir padarė išvadą, kad jis, laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte kaip viena iš smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonė numatyta neišdavimas leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikinimas turimų leidimų.

Kaip minėta, pareiškėjas atsakovo nustatytų faktinių aplinkybių iš esmės neginčija, tačiau mano, kad ginčijamu sprendimu leidimas buvo panaikintas formaliais pagrindais, vien tik žiūrint įstatymo raidės, tačiau neatsižvelgiant į įstatymo tikslus ir iš esmės nevertinant pareiškėjo situacijos. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas pažeidžia teisingumo ir protingumo kriterijus.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos galima padaryti išvadą, kad asmuo metai iš metų sistemingai yra linkęs nusižengti, vartoja alkoholinius gėrimus ir būdamas neblaivus grasina ginklu, iš padarytų veikų nepadaro išvadų dėl savo elgesio ir gyvenimo būdo, todėl teisėjų kolegija sutinka su ginčijamame sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjas turi polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, turi netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką, ir tai jį charakterizuoja kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus, todėl atsakovas priimdamas sprendimą padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui taip, kaip tai numatyta Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatose.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo metu savo elgesiu kėlė grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjui, turinčiam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, yra privalomi žinoti ir vykdyti ir Įstatymo, ir kitų ginklų apyvartą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Minėtų teisės aktų reikalavimai yra imperatyvūs, vadinasi, kitokie elgesio variantai yra neleidžiami, šių reikalavimų negalima aiškinti plečiamai ar jų įgyvendinimą sieti su kokiomis nors sąlygomis ar išimtimis. Pareiškėjas yra asmeniškai atsakingas už tinkamą jų vykdymą, todėl aplinkybės, jog pareiškėjas neblaivus disponavo ginklais, ir, be to, grasino juos panaudoti kitų asmenų ir savo paties atžvilgiu, įrodo, kad pareiškėjo elgesys yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ar laikyti B ir C kategorijos ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B ir C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimus, ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Minėto įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta, aplinkybės, jog pareiškėjas neblaivus disponavo ginklu ir grasino jį panaudoti, įrodo, kad pareiškėjo elgesys yra lengvabūdiškas, neatsakingas, neatitinkantis elementarių taisyklių, kurių turi laikytis leidimo nešiotis ar laikyti B ir C kategorijos ginklus ir šaudmenis turėtojas, akivaizdžiai keliantis grėsmę savo ir kitų žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais.

Išanalizavus pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, darytina išvada, jog jis, darydamas pažeidimus, rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe, kelia grėsmę visuomenės saugumui, viešajai tvarkai. Teisės aktų nuostatos, numatančios griežtus reikalavimus ginklų apyvartai, pirmiausia yra skirtos prevencijai, nes šaunamieji ginklai yra ypatingi ribotos civilinės apyvartos objektai, jų savininkams ir naudotojams keliami specialūs reikalavimai, kurių tikslas – užtikrinti visuomenės saugumą, išvengti šaunamojo ginklo patekimo asmenims, kurie neturi teisės jais naudotis, bei paties netinkamo šaunamojo ginklo panaudojimo. Prevenciniai šaunamųjų ginklų apyvartos reikalavimų tikslai suponuoja šaunamojo ginklo savininkų ir naudotojų aukštesnį atsakomybės standartą negu kitais įprastų neribotos civilinės apyvartos objektų atvejais. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Įstatymo nuostatas, yra konstatavęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklų ir šaudmenų turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklų ir šaudmenų turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos (pvz., 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, 2013 m. sausio 25 d. nutarimas).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.