- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-27
- Bylos Nr.
- 2S-556-198/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03536-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Jonaitienė
- Ieškovas
- V. G.
- Kategorijos
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4484-812/2014 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu dėl 2011-06-01 žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 3382, pripažinimo nutraukta, dvišalės restitucijos taikymo, priteisiant ieškovei iš atsakovės A. K. sutartyje nurodytus žemės sklypus, ir priteisiant atsakovei iš ieškovės 96 000 Lt.
2014-05-28 teisme gautas ieškovės V. G. atstovo advokato padėjėjo K. J. prašymas dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje Nr. 2-4484-812/2014. Ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovei žinomos ieškinio atsiėmimo pasekmės.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovės V. G. ieškinį atsakovei A. K. dėl restitucijos taikymo paliko nenagrinėtą. Grąžino žyminį mokestį 3600 Lt, prašymą priteisti iš atsakovės A. K. teisinės pagalbos teikimo išlaidas atmetė. Teismas nurodė, kad procesas byloje neprasidėjo – civilinė byla neiškelta, ieškinys nėra išsiųstas atsakovei, jai nežinoma apie ieškovės reikalavimus bei patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant teismui procesinius dokumentus. Ieškovė nepateikė patvirtinančių įrodymų, po ieškinio išsiuntimo atsakovė A. K. gera valia įvykdė turtinę prievolę ieškovei. Netinkamo procesinio elgesio atsakovės veiksmuose teismas nenustatė. Teismas, atsižvelgdamas į CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio grąžinimą, paskirstymą, padarė išvadą, kad pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus kyla po to, kai teisme yra iškelta civilinė byla.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė V. G. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-05-29 nutartį panaikinti dalyje dėl atmesto ieškovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išspręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą iš esmės. Prašo prijungti teikiamus dokumentus prie civilinės bylos Nr. 2-4484-812/2014. Mano, kad teismo nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta atmestinai ištyrus prie ieškinio pridėtus dokumentus bei netinkamai taikant ir aiškinant LR CPK normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Tai, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė tik 2014-05-23 patvirtina prie šio skundo pridedamas banko sąskaitos išrašas. Nurodo, jog patirtos ir prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės yra pagrįstos, kadangi susidariusios dėl netinkamo atsakovės procesinio elgesio, t.y. laiku neįvykdytų turtinių prievolių ieškovės naudai. Ieškovė, būdama sąžininga, siekdama išvengti papildomų bylinėjimosi išlaidų, pamačiusi, kad prievolė įvykdyta, nedelsdama kreipėsi į teismą dėl ieškinio atsiėmimo, tačiau akivaizdu, kad ieškinys buvo parengtas ir išsiųstas į teismą dėl atsakovės kaltės ir netinkamo prievolių vykdymo ieškovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei atsiėmus ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais, jog ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistos nepagrįstai, kadangi šios išlaidos susidarė dėl netinkamo atsakovės procesinio elgesio, t.y laiku neįvykdytų turtinių prievolių ieškovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka.
Civilinio proceso kodeksas nustato minimalius ieškininio pareiškimo formos ir turinio reikalavimus. Iš ieškovo nėra reikalaujama nurodyti teisinį ieškinio pagrindą ar kitokias aplinkybes, kurias galėtų nurodyti tik teisininkas. Taigi įstatymo nustatytus reikalavimus suinteresuotas asmuo gali įvykdyti ir be advokato pagalvos. Nagrinėjamu atveju ieškovė naudojosi teisine pagalba.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės V. G. ieškinį atsakovei A. K. dėl restitucijos taikymo paliko nenagrinėtą, atmetė prašymą priteisti teisinės pagalbos teikimo išlaidas CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu, nustatęs, kad procesas byloje neprasidėjo – civilinė byla neiškelta, ieškinys nėra išsiųstas atsakovei, jai nežinoma apie ieškovės reikalavimus bei patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant teismui procesinius dokumentus. Su šiais apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutinka visiškai. Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją. Šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Atsižvelgiant į CPK 137 str. 1 d. įtvirtintos normos reglamentavimą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla šiuo atveju nebuvo iškelta, kadangi ieškovės V. G. ieškinio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, teismo rezoliucijos priimti ieškinį nėra.
CPK 139 str. 1 d. įtvirtinta ieškovo teisė atsiimti pareikštą ieškinį tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui. Ieškovės pareiškime dėl ieškinio atsiėmimo nurodytos priežastys patvirtina, kad ieškovė ieškinį atsiima atsakovei įvykdžius sutartinę prievolę – sumokėjus ieškiniu reikalautas priteisti sumas. Teismas ieškinio nuorašo atsakovei nebuvo išsiuntęs, todėl ieškovės prašymas dėl ieškinio atsiėmimo buvo priimtas. Dispozityvumo principo esmė (CPK 13 straipsnis) civiliniame procese pasireiškia tuo, kad civilinis procesas ir prasideda, ir gali baigtis šalies iniciatyva. Priėmus prašymą nuo ieškinio atsisakymo, byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Apeliacines instancijos teismas pažymi, jog kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Tačiau sutiktina, kad su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus kyla po to, kai teisme yra iškelta civilinė byla. Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, jog bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Tačiau nagrinėjamu atveju procesas byloje neprasidėjo – civilinė byla neiškelta, ieškinys nėra išsiųstas atsakovei, jai nežinoma apie ieškovės reikalavimus bei patirtas bylinėjimosi išlaidas rengiant teismui procesinius dokumentus. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė įrodymus, kad po ieškinio išsiuntimo atsakovė A. K. gera valia įvykdė turtinę prievolę ieškovei. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovės A. K. turtinė prievolė ieškovei gera valia įvykdyta dar iki civilinės bylos iškėlimo, todėl apylinkės teismas pagrįstai atmetė prašymą priteisti teisinės pagalbos teikimo išlaidas CPK 94 straipsnio 1 dalies pagrindu, kai pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas, kai atsakovas įvykdo ieškinio reikalavimus kyla tik po to, kai teisme yra iškelta byla.
Tuo atveju, jeigu pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo gaunamas iki ieškinio priėmimo momento, kaip buvo nagrinėjamu atveju, teismas nutartimi ieškinį pripažįsta nepaduotu ir grąžina jį padavusiam asmeniui (CPK 139 str. 2). Tačiau prašymo dėl teisinės pagalbos teikimo išlaidų teisingam išsprendimui neturi teisinės reikšmės tai, kad pirmos instancijos teismas ieškovės V. G. ieškinį atsakovei A. K. dėl restitucijos taikymo paliko nenagrinėtą, o ne pripažino nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi šios nutartys atskiruoju skundu neskundžiamos.
Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Panevėžio miesto apylinkės teismas iš esmės tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.