Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2011-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-147-166/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-03-30
Bylos Nr.
1-147-166/2011
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Punys
Nukentėjusysis
A. G.
Kaltinamasis
G. L.
Baudžiamoji byla Nr. 1-147-166/2011
Nr. 95-1-00195-10
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.3.2.; 1.1.7.1., 1.1.8.1.1, 1.1.8.7.9., 1.2.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teisejas Stasys Punys,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorui Vladimirui Sergejevui,gynejui Valentinui Giriunui,nukentejusiajam A. G.,teismo medicinos specialistui J. P.,

teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje G. L., gim. (duomenys neskelbtini), Širvintose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas vidurinis, nedirbantis, teistas 9 kartus: 1) 2001-11-14 Širvintu r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. – 6 men. l/a, bausmes vykdyma atidedant 1 m. 6 men.; 2) 2002-09-23 Širvintu r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 246¹ str. 2 d. – 4 men. l/a, bauda ir teises vairuoti transporto priemone atemimas 4 m.; 3) 2003-11-03 Širvintu r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 30 paru arešto; 4) 2005-02-04 Širvintu r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 90 paru arešto; 5) 2005-09-07 Širvintu r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 8 men. l/a; 6) 2005-11-10 Širvintu r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 9 men. l/a; 7) 2005-12-23 Širvintu r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str., 180 str. 1 d., 63 str. 1 d., 4 d. – 1 m. 4 men. l/a (2006-03-09 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme – 1 m. 2 men. l/a; 8) 2007-03-28 Širvintu r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – 1 m. l/a; 9) 2007-06-06 Širvintu r. apyl. teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. – 2 m. 2 men. l/a; itrauktas i gyvenamosios vietos neturinciu asmenu apskaita, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinejes byla

Aprašomoji dalis

nustate:

Žemesnės instancijos teismas

G. L. 2010 m. liepos 11 d. apie 20 val., namo, esancio (duomenys neskelbtini), Širvintu k., Širvintu sen. , del asmeniniu priežasciu kilusio konflikto metu, tycia rankomis sudave A. G. ne mažiau 5 smugiu i galva, taip padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, kraujosruvas veide, muštines žaizdas lupose, kraujosruva dešiniojo momenkaulio projekcijoje, o nukentejusiajam nuo šiu smugiu nugriuvus ant žemes, kojomis spyre ne mažiau kaip 2 kartus i pilvo sriti, iš kuriu viena karta su kojos peda iš viršaus smoge gulinciam ant nugaros A. G. i pilvo sriti, taip padarydamas odos nubrozdinimus pilve, kraujosruvas plonžarnes pasaite, plonžarnes pasaito iplyšimus, kas komplikavosi pilvapleves uždegimu, umiu kraujotakos ir kvepavimo sutrikimu, nuo ko nukentejusysis 2010-07-13 apie 12 val. mire, tokiu budu tycia nužude A. G..

Apklaustas teismo posedžio metu kaltinamasis G. L. kaltu del tycinio A. G. nužudymo neprisipažino, taciau del suduotu smugiu prisipažino iš dalies ir parode, kad kilusio konflikto metu susimuše su A. G., bet jo nenužude. Nukentejes pats išprovokavo muštynes. Jis buvo girtas ir pirmas jam sudave smugi ranka i veida. Jis dar bande išvengti konflikto, išstume A. G. per duris ir jas užrakino. Taciau A. G. pradejo brautis i namo vidu pro langa. Taciau jo sugyventine J. K. laikydama užuolaida jo neileido i vidu. A. G. užsimojo ranka ir bande suduoti sugyventinei. Pastaroji paleido užuolaida ir pasitrauke nuo lango. Jis buvo namo viduje ir iššokes pro atvira langa lauke susigrume su A. G.. Jis neviena karta trenke A. G.. Taciau tai dare del to, kad apginti J. M. ir save nuo smurtaujancio A. G.. Nuo jo smugiu pastarasis parkrito ant žemes. Ar sparde A. G. neprisimena. Po to atvažiavo greitoji medicinine pagalba. Jis padejo ikelti A. G. i mediku automobili. A. G. buvo mediku patikrintas ir išleistas i namus, taciau po keliu dienu mire. Mano, kad jo kaltes del A. G. mirties nera, nes medikai sužalojimu pastarajam nenustate. Jei medikai nesuteike A. G. medicinines pagalbos ir jis del to mire, tai jis negali atsakyti del nužudymo, nes nera jo kaltes.

Iš esme analogiškus parodymus G. L. dave ir ikiteisminio tyrimo metu, kur parode, kad 2010-07-11 ryte, po 8 val. nuejo i Širvintu kaime esancia parduotuve, kur norejo nusipirkti cigareciu. Cia sutiko pažistama A. G., kuris buvo išgeres. A. G. pasiule nueiti pas ji, sake, kad nori atsiprašyti savo sugyventines J. M.. Jie abu nuejo pas J. M., kuri liepe A. G. dingti, jie abu susibare tarpusavyje. Jurate iškviete policija. Atvažiave pareigunai išsiveže A. G.. Jis pasiliko pas J. M.. Kartu išgere alaus. Po pietu, nežino kiek tiksliai buvo valandu, i namus grižo girtas A. G.. Tik užejes i namus, A. G. jam kumšciu sudave i veido kaire puse. Itariamasis išstume pastaraji pro duris i kiema ir iš vidaus užrakino duris. A. G. pradejo daužyti duris. Po to A. G. nuejo prie kambario, kuris yra arciausiai virtuves, ir pradejo rankomis laužti langa. Reke, kad Jurate užmuš, vadino ja visokiais necenzuriniais žodžiais. Rankomis ištrauke langa i lauka. Jurate stovejo prie lango ir laike už užuolaidu, kad A. G. neiliptu i vidu. A. G. užsimojo su ranka, noredamas trenkti Juratei. Ji pasitrauke toliau. Tada itariamasis iššoko pro langa i kiema. A. G. pasitrauke nuo lango link varteliu, dar bande užsimoti ranka, noredamas jam suduoti, bet nepataike. Tada itariamasis dešines rankos kumšciu sudave du kartus A. G. i galvos kaire puse. Pataike i veida kažkur ties apatiniu žandikauliu. Po to kaires rankos kumšciu sudave i dešine galvos puse, kažkur ties ausimi. Po šio smugio A. G. nugriuvo ant žemes, lygtai ant kairio šono ir nebesikele, nekalbejo, bet samones turbut nebuvo prarades, nes judejo. Kažkas iškviete greitaja medicinos pagalba. Atvažiave medikai išsiveže A. G. i ligonine. Nuo to laiko jis nemate A. G.. Kai išveže A. G., itariamasis parejo namo ir niekur neišejo. Jis parkritusio A. G. nesparde, ir iš viso su kojomis nesmugiavo. A. G. sudave, nes šis sudave jam, norejo užsipulti Jurate, be to, išlauže duris, langa. Jis buvo išgeres du 0,5 litro talpos butelius alaus, girtas nebuvo. Papildomai apklaustas itariamasis dalinai pakeite parodymus, sakydamas, kad gali buti taip, kad jis neprisimena, jog sparde A. G.. Kai pastarasis grižes jam trenke, po to pradejo laužti duris, langa, itariamasis išsigando. Jam buvo šokas. Tiksliai prisimena, kad sudave A. G. kumšciais tris kartus ir jis nugriuvo. Ka po to dare, neprisimena. Gali buti, kad ir sparde, bet to tikrai negali tvirtinti, nes neprisimena. Kategoriškai neigia nužudes žmogu, to tikrai nepadare. J. M. konfliktuoja su savo kaimynais, ju santykiai blogi. Mano, kad iš keršto kaimynai gali meluoti del šio ivykio. (1 t., b. l. 124-126, 136-137, 140-141)

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo G. L. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotu parodymu, jo kalte del tycinio A. G. nužudymo irodo ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažista irodymais: ivykio vietos apžiuros protokolas (1 t., b.l. 5-6; 10-11), specialisto išvados (1 t., b.l. 103-109; 118-119), specialisto apklausos protokolai (1 t., b.l. 113-115), nukentejusiojo A. G. parodymai, liudytoju I. C., R. R., D. R., S. M., J. K., A. A., S. B., M. J., D. P. parodymai.

Nukentejusysis A. G. parode, kad apie brolio A. G. mirti, sužinojo iš pažistamu. Brolis paskutinius tris metus gyveno pas sugyventine J. M., Širvintu kaime. Su broliu retkarciais pabendraudavo, dažniausiai pasikalbedavo telefonu. Brolis pastovaus darbo neturejo, bet jis eidavo uždarbiauti, išsilaikydavo pats ir išlaike sugyventine. Jis vienas organizavo brolio laidotuves, nes daugiau giminiu nebera. Per laidotuves kalbejosi su brolio kaimynysteje gyvenusiais C., iš kuriu sužinojo, kad broli 2010-07-11 vakare prie namu sumuše G. L.. Prašo iš kaltininko priteisti 2508,81 lt turtines žalos ir 80000 lt neturtines žalos.

Liudytoja I. C. parode, kad ji gyvena šalia J. M.. Pas ja kelis metus gyveno A. G.. 2010-07-11 ji dirbo. Apie 17 ar 18 val. grižo iš darbo namo. Grižtant ji o prasilenke su G. L., kuris važiavo dviraciu. Po kokiu 10 minuciu mate, kad pas J. M. dviraciu atvažiavo G. L., atsiveže didelius plastikinius butelius alaus ir užejo pas J. M.. Vakare mate, kad iš kažkur atejo girtas svirduliuodamas A. G.. Priejes prie J. M. namo, pradejo belstis i duris. Girdejo, kad sake „Jurate ileisk“. Beldesi ir prašesi kelis kartus. Po keleto minuciu duris atidare G. L., kuris iš karto sudave kumšciu A. G. i veida. Pataike kažkur ties lupa. Po to koja nestipriai spyre A. G. i pilva, nes šis sukniubo. Tuo metu tarpdury išejo Jurate. Ji kažka šauke ant A. G.. Po to Jurate su G. L. vel uždare duris. A. G. nuejo už namo. Nesimate ka jis ten daro, tik girdejosi, kad beldžia i langus. Tuo metu kaip tik i kiema atvažiavo žentas R. R. ir pasake, jog pravažiuodamas mate, kad vyksta kažkoks konfliktas kitoje J. M. namo puseje. Nuejusi i sodeli pamate, kad prie namo vienas prieš kita stovi G. L. ir A. G.. Jie tarpusavyje kažka šauke, baresi. Stovejo vienas prieš kita, iškele kumšcius. Mate, kad G. L. smugiuoja A. G. ranka, nuo šio smugio A. G. nugriuvo ant žemes. Nugriuvo ant vieno šono, nežino tiksliai ant kurio. G. L. iš karto pradejo kojomis spardyti A. G. i pilvo, krutines sriti. Bespardant A. G. apsiverte ant kito šono. Smugiavo ne mažiau kaip 3 kartus. Ji, G. L. besmugiuojant, pradejau šaukti, kad baigtu, kad liautusi, ka jis daro. G. L. nekreipe demesio ir toliau sparde A. G.. Po kažkurio smugio A. G. atsiverte ant nugaros ir dar atmete i šonus rankas. Tuo metu G. L. dar karta koja - ar tai peda, ar kulnu iš viršaus smugiavo A. G., pataikydamas i pilvo sriti, ar tai i apatine krutines sriti. A. G. po paskutinio smugio, pasiverte ant šono ir susiguže. Jis nebesikele iki atvyko medikai. A. G. nieko nekalbejo, atrode kaip be samones. Po to greitai atvažiavo policija. Medikai išveže A. G. paguldyta ant neštuvu. Per visa laika, kai G. L. muše A. G., J. M. buvo namo viduje. Tik atvažiavus policijai, J. M. išbego i lauka ir pasake A. G. „paimkit šita šuni, jis man nereikalingas, man jo visai negaila“. G. L. buvo neblaivus, tai matesi iš jo išvaizdos, judesiu. J. M. buvo labai girta.

Liudytoja I. C. parodymu patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu, parodydama kaip G. L. smugiavo A. G.. (1 t., b.l. 36-39)

Liudytojas R. R. parode, kad 2010-07-11 su šeima buvo atvažiaves pas uošvius i nama, esanti Širvintu k. Gretimame name gyvena J. M. su A. G.. Jis mate, kad J. M. kieme su dviraciu yra G. L. ir po to nuejo pas J. M. i namus. Veliau vakare mate, kad prie J. M. namo stovi A. G., kuris lygtai belde i langa. Po to jis nuejo prie namo ir pamate, kad gretimoje sodyboje prie namo jau stovi A. G. ir G. L.. Jie stovejo vienas prieš kita. Mate kaip G. L. smugiavo kumšciais A. G. i galva, ne mažiau kaip du smugius. A. G. irgi mosavosi rankomis, bet jis niekur nepataike. Po vieno G. L. smugio, A. G. nugriuvo ant žemes. Mate, kad G. L. du kartus spyre gulinciam A. G.. Viena smugi mate, jog pataike i galvos sriti iš kaires puses, gal i pakauši, o kita smugi G. L. sudave gulinciam ant nugaros A. G. peda iš viršaus i kažkur i pilvo sriti. Kažkas iškviete medikus ir policija. A. G. nebeatsikele, ji išveže i ligonine paguldyta ant neštuvu. Matesi, kad A. G. buvo neblaivus, o ar buvo išgeres G. L., negali pasakyti.

Liudytoja D. R. parode, kad ji 2010-07-11 buvo sveciuose pas savo tevus, gyvenancius šalia J. M.. Pas ja jau kokius tris metus gyveno A. G.. Ryte mate kaip A. G. iš kažkur sugrižo namo. Jis atejo su G. L.. Jie abu iejo i namus. Po to girdejo triukšma, kad J. M. vare A. G. iš namu. Veliau mate, jog sodelyje prie namu sedejo J. M. su G. L. ir gere alu. Girdejosi, kad J. M. skundžiasi A. G., kad šis mušasi. Po to vakare, pro atvira langa pastebejo kaip prie J. M. namo iejimo duru G. L. smugiuoja ranka A. G., pataikydamas i veido sriti. Šis nugriuvo. Tada G. L. pribego ir vel kumšciu sudave A. G. i veido sriti. G. L. apsisuko ir nuejo namo bei užsidare duris. A. G. atsisedo. Matesi prie jo lupos, kad bega kraujas. Jis atsistojo ir nuejo už namo. Praejo nemažai laiko, kai jis grižo. Mate, kad A. G. beldesi i duris, langus, praše Jurates, jog ši isileistu. Pastaroji reke, kad neleis, kad jis dingtu. A. G. gražiai praše isileisti. Nieko jis nedare, tik stovejo ir praše isileidžiamas. Tada iš kitos namo puses atbego G. L.. Jis iš karto kumšciu sudave A. G. i galva. Po to kumšciu sudave kiek iš apacios, atrodo, pataike i krutines sriti. Nuo šio smugio A. G. griuvo ant žemes. Tada ji išbego i balkona. Pradejo rekti, ka jis daro. Girdejo, kad ir sodelyje buve tevai, kiti giminaiciai šaukia G. L., kad jis liautusi. G. L. nekreipe demesio i tai, ir pradejo nugriuvusi A. G. spardyti kojomis, pataikydamas kažkur i šonus. Mano, kad smugiavo tikrai ne mažiau kaip 5 kartus. Po kažkurio smugio A. G. atsiverte ant nugaros ir dar atmete i šonus rankas. Tuo metu G. L. dar karta koja, su peda iš viršaus smugiavo A. G., pataikydamas i pilvo sriti, ar tai i apatine krutines sriti, tiksliai nesimate kur. Tuo metu subego arciau daugiau žmoniu, tai G. L. atsitrauke ir stovejo bei žiurejo. Visi ant jo šauke. Girdejo, kad G. L. sake „ant moters ranka pakele“. A. G. gulejo ir nebejudejo. Jis nebesikele iki atvyko greitoji medicinos pagalba. Ji girdejo, kaip J. M. sake „paimkit šita šuni“. G. L. buvo neblaivus, tai matesi iš jo judesiu, kalbos, bet A. G. buvo girtesnis, ejo svirduliuodamas. J. M. buvo labai girta.

Liudytoja S. M. parode, kad ji 2010-07-11 buvo pas marcios tevus Irena ir A. C., gyvenancius Širvintu kaime. Šalia pastaruju namo gyvena J. M.. Buvo jau vakaras, gal apie 19-20 val., mate kaip iš kažkur pas J. M. i namus grižo A. G.. Jis priejo prie J. M. namo duru. Ji mate kaip atsidare namo durys ir iš ten išejo G. L.. Šis iš karto kumšciu sudave A. G., pataikydamas kažkur i galvos sriti. Sudave ne mažiau kaip du smugius. A. G. pargriuvo. G. L. grižo i namus ir užsidare duris. A. G. atsikele ir nuejo už namo. Po keliu minuciu grižo. Ji mate kaip G. L. kumšciu sudave A. G. kažkur i galvos sriti ir šis parkrito ant žemes. Tada G. L. sparde kojomis nugriuvusi A. G.. Negali tiksliai pasakyti kiek kartu spyre, bet daugiau nei vienas. A. G. liko guleti ant žemes, jis nebesikele. Veliau atvyko medikai ir išveže A. G.. J. M. buvo girta, mate, kad per konflikta ji stovejo namo viduje prie lango ir kažka rekavo.

Liudytoja J. M. parode, kad ji gyveno ilgiau nei dvejus metus kartu su A. G. pas ja namuose. Buvo sugyventiniai. Tarpusavio santykiai buvo geri. Kai jis išgerdavo, jie pykdavosi. 2010-07-10 ji apie 17.30 val. grižo iš darbo. A. G. buvo girtas. Del to jie susipyko. Nakti jis pradejo ja varyti iš namu, triukšmauti. Ji iškviete policija. Tada ji išvede iš namu. Ji pareiškimo neraše. Po kokios valandos sugrižo A. G. ir ja sumuše. Ji vel praneše pareigunams. Kreipesi i ligonine, kur jai suteike pagalba. Paraše policijoje skunda. Iš ligonines grižo namo. Jautesi blogai, buvo išgerusi, be to, ligonineje suleido vaistu, matyt del to neprisimena kas vyko 2010-07-11 ryte ir diena. Pamena, kad pas ja dviraciu atvažiavo neblaivus G. L., kuris buvo A. G. draugas. Ji G. L. mate tik antra karta. Pastarasis sake, kad gere su A. G. ir šis piktas grižta pas ja. Jis sake, jog užsidarytu duris. Ji pamate, kad ateina A. G.. Tada užsirakino namuose. G. L. liko lauke. Priejes A. G. pradejo belstis i duris. Jis šauke atidaryti, sake, kad ja užmuš. Ji duru neatidare. Tada A. G. priejo prie kambario lango. Langas buvo praviras. Jis bande ilipti i namo vidu. Tada ji uždare langa ir užkabino ji iš vidaus. Negirdejo kas vyko kieme. Gal po keleto minuciu išgirdo kažko berekiancius kaimynus. Išejo pažiureti i kiema. Tik išejusi pamate, kad prie varteliu ant žemes guli kniubscias A. G.. Jis nieko nekalbejo, tik gulejo ir dejavo. Šalia jo stovejo G. L.. Prie ju daugiau nieko nebuvo. Kitame kieme buvo susirinke kaimynai, bet jie buvo savo kieme, kažka rekavo. Girdejo tik, kad G. L. jiems atsake „ko jis bobas muša“. Ji iškviete policija ir medikus. A. G. neatsikele iki kol atvyko medikai. Po to ji pagulde ant neštuvu ir išveže i ligonine. Diena ji buvo išgerusi alaus. Ir G. L., ir A. G. buvo labai girti, tai matesi iš ju elgesio, kalbos.

Liudytojas A. A. parode, kad jis 2010-07-11 nuo 9 val. iki 21 val. dirbo Širvintu raj. Policijos komisariate. Po 20 val. iš budetojo gavo pranešima, kad Širvintu kaime vyksta konfliktas. Kartu su policininku J. Z. nuvyko nurodytu adresu i Alyvu gatve. Atvažiavus pamate, kad prie namo ant žemes guli A. G.. Jis nieko nekalbejo, tik gulejo ir stenejo. Matesi, kad blogai jauciasi, be to kieme buvo daugiau žmoniu, iš kuriu suprato, kad A. G. buvo sumuštas. Iškviete medikus. A. G. gulejo prie sugyventines J. M. namo. Kieme stovejo J. M. ir šukavo, kad greiciau išvežtu A. G., gincijosi su susirinkusiais kaimynais. Prie A. G. stovejo G. L.. Iš kalbu suprato, kad pastarasis ir sumuše A. G.. Atvyke medikai išsiveže A. G.. G. L. pasikviete i savo tarnybini automobili, kad jis paaiškintu kas ivyko. G. L. pasake, kad A. G. lindo pas J. M. i namus, kur buvo ir jis pats, o ši nenorejo, kad A. G. eitu pas ja. G. L. dar pasake „lindo i namus, tai ir daviau jam, kad neitu pas J. M.“. Kur ir kaip dave, nepasakojo. Kieme buve žmones irgi kalbejo, kad A. G. sumuše G. L.. Apie ivyki informavo budetoja ir grižo i komisariata.

Liudytojas S. B. parode, kad jis 2010-07-11 21.00 val. dirbo Širvintu rajono policijos komisariate. Tuo metu iš Širvintu ligonines buvo gautas pranešimas, kad su sužalojimais buvo pristatytas A. G. ir jis yra paleidžiamas. Medikai paaiškino, kad rimtesniu sužalojimu nebuvo nustatyta ir A. G. paleidžiamas namo. Kartu su A. G. atvyko i Širvintu raj. PK, kad jis paaiškintu sužalojimo aplinkybes. Nors A. G. iš pradžiu ir sake, kad buvo sumuštas, bet pareiškima atsisake rašyti, kalbedamas, jog išsiaiškins pats. Sumušimo aplinkybiu ir kas ji sumuše, nesake. Kadangi medikai jam nenustate sužalojimu, o A. G. nenorejo, kad ivykis butu tiriamas, buvo paimtas jo paaiškinimas. Jis apklause A. G.. Šis, sakydamas, jog nenori tyrimo, jog pretenziju niekam neturi, paaiškino, jog nugriuvo pats. Kai apklausinejo A. G., jis vis skundesi pilvo skausmais. Papraše leisti nueiti i tualeta. Nuejes i tualeta, ten prabuvo apie 10 minuciu. Grižes sake, jog labai skauda pilva, bet išsituštinti negali. Jis baige apklausa ir A. G. iš policijos komisariato išejo apie 22 val. Kur jis nuejo, nežino. Kaip suprato, konfliktas buvo pas jo sugyventine.

Liudytojas M. J. parode, kad pas ji i namus 2010-07-12 vakare, gal apie 19 val., užejo A. G.. Jis buvo visas susigužes, sake, kad jam labai bloga. A. G. pasakojo, kad susimuše su G. L.. Pasakojo, kad grižo namo ir G. L. aptiko pas savo sugyventine J. M.. Sake, kad po to susimuše. Daugiau jokiu smulkmenu nepasakojo. Jis dviraciu nuvažiavo ir nupirko 1 litro talpos buteli vyno. Atsiveže vyna ir dviese su A. G. ji išgere. A. G. blogai jautesi, jis beveik nieko nekalbejo ir nuejo miegoti. Ant jo jokiu sumušimo žymiu nepastebejo. Jis atsikele apie 8 val. Mate, kad A. G. guli atsimerkes. Jis sake, kad jam vis dar bloga. Norejo iškviesti greitaja medicinos pagalba, bet A. G. pasake, kad nereikia, pagules diena ir praeis. Jis nuejo i kita namo gala, kur gyvena brolis. Veliau pro langa pamate, kad A. G. nuejo i tualeta. Matesi, kad eina labai sunkiai, pasiramstydamas rankomis. Veliau pamate A. G. pargriuvusi. Jis gulejo, nejudejo, nesijaute jo kvepavimo. Iškviete medikus. Atvyke medikai pasake, kad A. G. mires.

Liudytojas D. P. parode, kad 2010-07-11 i VšI Širvintu ligonines priemimo skyriu buvo pristatytas A. G., kuri jis apžiurejo. A. G. buvo girtas, sunkiai kalbejo, pats niekuo nesiskunde. Jam buvo nustatyti nubrozdinimai kaktoje ir pilvo odoje bei muštines abieju lupu žaizdos. Kadangi pristatytojo diagnoze buvo bendras kuno sumušimas, jis apžiurejo visas kuno sritis. Skausmu ir kitokios simptomatikos jam nebuvo konstatuota, chirurgine pagalba pagal ligonio apžiuros bei ištyrimo duomenis jam nebuvo reikalinga. Ligonis buvo informuotas, jei tik pasijustu blogiau, kad kviestu greitaja medicinos pagalba ir vel iš karto atvyktu i priimamaji. Po apžiuros buvo iškviesti policijos pareigunai, kurie A. G. išsiveže.

Iš medicinos specialisto išvados Nr. M 973/10 (01) matyti, kad A. G. mirtis ivyko nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio odos nubrozdinimais pilve, kraujosruvomis plonžarnes pasaite, plonžarnes pasaito iplyšimais. Tai komplikavosi pilvapleves uždegimu, umiu kraujotakos ir kvepavimo sutrikimu. A. G. mirtis galejo ivykti 12-36 valandu laikotarpyje iki jo lavono tyrimo pradžios (2010-07-14 d. 08.30 val.). A. G. lavone tyrimo metu nustatyta: pilvo sumušimas, pasireiškes odos nubrozdinimais pilve, plonžarnes pasaito kraujosruvomis, plonžarnes pasaito iplyšimais, padarytas kietais bukais daiktais, sudavus ne mažiau kaip du trauminius poveikius i pilva, nuo l iki 2 paru laikotarpyje iki mirties. Sužalojimas del plonžarnes sužalojimo atitinka sunku sveikatos sutrikdyma. Odos nubrozdinimai kaktoje, kraujosruvos veide, muštines žaizdos lupose, kraujosruva dešiniojo momenkaulio projekcijoje padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais: keturiais i veida, iš kuriu du - i dešine aki ir i lupu dešiniojo kampo projekcija yra budingi smugio sudavimui, kiti du i kakta ir dešinio momens sriti yra labiau budingi griuvimui ir atsitrenkimui i kietus bukus paviršius. Sužalojimai padaryti nuo l iki 3 paru laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma. Poodines kraujosruvos ir odos nubrozdinimai nugaroje ir juosmenyje bei dešineje alkuneje padarytos kietais bukais daiktais, ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais, budingais griuvimui, paros laikotarpyje iki mirties. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymu sveikatos sutrikdyma. A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (1 t., b.l. 103-109)

Iš medicinos specialisto išvados Nr. M 15-973/10 (01) matyti, kad po kuno sužalojimu padarymo nukentejusysis galejo išgyventi 1-2 paru laikotarpyje, - tai rodo mirti sukelusiu sužalojimu morfologiniai požymiai, bei pateiktu nukentejusiojo medicininiu dokumentu duomenys. Kiti sužalojimai itakos nukentejusiojo mirciai neturejo. Tiketina, kad pilvo sužalojimai padaryti esant nutekejusiajam horizontalioje ar artimai jai padetyje, pavyzdžiui gulint aukštielninkam, kiti sužalojimai galejo buti padaryti esant jam bet kurioje padetyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 11-kos trauminiu poveikiu. Nukentejusiojo lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai pilve galejo buti padaryti suduodant smugius kojomis, kraujosruvos galvoje galejo buti padaryto suduodant smugius rankomis. (1 t., b.l. 111-112)

Teismo medicinos specialistas J. P. parode, kad jei nukentejusiajam A. G. butu buvusi suteikta savalaike ir tinkama medicinine pagalba, tai jis po patirtu sužalojimu butu išgyvenes. Mano, jog medikai apžiureje A. G. jam nesuteike pagalbos del tos priežasties, jog išoriniu sužalojimu, kurie keltu pavoju jo gyvybei nebuvo, o vidiniai kuno sužalojimai, kurie ir sukele nukentejusiojo mirti nebuvo nustatyti del nukentejusiojo didelio girtumo. Pilvo skausmai yra budingi simptomams, kurie pasireiškia esant pilvapleves dirginimui – peritonitui (pilvapleves uždegimui). Šis uždegimas galejo buti sukeltas pilvo organu sužalojimu, kurie veliau buvo patvirtinti A. G. lavono tyrimo metu (plonžarnes pasaito iplyšimas). Kadangi nebuvo sužalotos žarnos, skrandis, t. y. i pilvapleves ertme nepateko mikrobai, virškinimo fermentai, skrandžio rugštis, šie simptomai buvo santykinai nestiprus ir del girtumo galejo juos kenteti. A. G. mirtis galejo ivykti 12-36 val. laikotarpyje tarp 2010-07-12 d. 20.30 val. ir 2010-07-13 d. 20.30 val. Pilvo sumušimas, pasireiškes odos nubrozdinimais pilve, plonžarnes pasaito kraujosruvomis ir iplyšimais (kurie buvo mirties priežastimi), padaryti nuo vienos iki dvieju paru laikotarpyje iki mirties, t. y. tarp 2010-07-10 d. 20.30 val. ir 2010-07-12 d. 20.30 val. Šis sužalojimas kvalifikuojamas sunkiu kuno sužalojimu, pavojingu gyvybei. Po pilvo sužalojimo nukentejusysis galejo skausmo, silpnumo nejusti, nes jis buvo paveiktas etilo alkoholio, kuris šiuos simptomus užslopino. Po to, blaivejant, skausmai ir kiti simptomai galejo ryšketi, taciau del minimalaus pažeidimo (pasaito iplyšimo), jie taip pat buvo minimaliai išreikšti. Taciau yra tiesioginis priežastinis ryšys nuo gautu smugiu iki A. G. mirties.

Iš specialisto išvados Nr. G 171/10 (14) matyti, kad G. L. nustatyti nubrozdinimai dešineje alkuneje, du dešineje plaštakoje, kraujosruvos kairiojo viršutinio voko srityje ir dešineje šlaunyje. Nubrozdinimas dešineje plaštakoje galejo buti padarytas paciam G. L. suduodant smugi kumšciu. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiu trauminiu poveikiu rezultate. (1 t., b.l. 118-119)

Iš ekspertizes akto Nr. 79TPK-40/2010 matyti, kad G. L. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu letiniu psichikos sutrikimu nesirgo ir nebuvo laikino psichikos veiklos sutrikimo busenoje, del psichikos bukles jis galejo suvokti pavojinga nusikalstamos veikos pobudi (savo veiksmu esme) ir valdyti savo veiksmus. Itariamasis G. L. šiuo metu letiniu psichikos sutrikimu neserga, jam diagnozuojama mišrus asmenybes sutrikimai, del kuriu jis gali suvokti savo veiksmu esme ir juos valdyti, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir bylos nagrinejime teisme. Itariamajam G. L. del psichikos bukles nereikia taikyti priverciamuju medicinos priemoniu. (2 t., b.l. 81-83)

Ivertines byloje surinktus duomenis teismas daro išvada, kad G. L. yra kaltas del tycinio A. G. nužudymo, tai yra padare nusikaltima, numatyta BK 129 str. 1 d. padarymo.

Teismas, siekdamas nustatyti aptariamojo ivykio eiga, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, kiekvieno byloje apklausto asmens – irodymu šaltinio – parodymus ivertino, atsižvelgdamas i tai, kiek jie objektyviai sutampa su kitais bylos duomenimis arba yra patvirtinti kitu asmenu parodymais. Kaltinamojo G. L., nukentejusiojo A. G., liudytoju I. C., R. R., D. R., S. M., J. K., A. A., S. B., M. J., D. P. parodymai atskleide visa ivykio esme ir sutapo dalyje, turincioje reikšmes del nusikalstamu veiku tinkamo kvalifikavimo. Sprendžiant baudžiamojo istatymo taikymo klausima, teismas vadovaujasi tiek kaltinamojo G. L., tiek nukentejusiojo A. G., liudytoju I. C., R. R., D. R., S. M., J. K., A. A., S. B., M. J., D. P. parodymais, tiek ekspertu išvadomis ir tiek, kiek jie pasitvirtino kitu ištirtu irodymu visete.

Žemesnės instancijos teismas

Vertinant kaltinamojo G. L. teiginius, kad pats nukentejusysis išprovokavo muštynes, kad pastarasis pirmas jam sudave smugi ranka i veida, ir kad sudave smugi nukentejusiajam del to, kad bande apginti J. M. ir save nuo smurtaujancio A. G., teismas vertina kritiškai, traktuoja juos kaip pasirinkta gynybos buda, bei meginima sušvelninti atsakomybe už ši nusikaltima.

Nors kaltinamasis neneigia sudaves kelis smugius nukentejusiajam A. G., bet jo teigimu, tai padaryta ginantis nuo pastarojo puolimo jo ir J. M. atžvilgiu, taciau jo kalte patvirtina liudytoju parodymai apie ivykiu seka, kurie yra svarbus šioje byloje. Liudytoja I. C. parode, kad ivykio vakare mate, kad priejes A. G. prie J. M. namo, pradejo belstis i duris, kurias atidare G. L., kuris iš karto sudave kumšciu A. G. i veida, po to koja nestipriai spyre A. G. i pilva, nes šis sukniubo. Mate, kad G. L. smugiuoja A. G. ranka, nuo šio smugio A. G. nugriuvo ant žemes ant vieno šono, ir G. L. iš karto pradejo kojomis spardyti A. G. i pilvo, krutines sriti. Bespardant A. G. apsiverte ant kito šono. Smugiavo ne mažiau kaip 3 kartus. Ji pradejo šaukti, kad baigtu, taciau G. L. nekreipe demesio ir toliau sparde A. G.. Liudytoja D. R. parode, kad pastebejo kaip prie J. M. namo iejimo duru G. L. smugiuoja ranka A. G., pataikydamas i veido sriti, pastarasis nugriuvo, o tada G. L. pribego ir vel kumšciu sudave A. G. i veido sriti ir nuejo namo bei užsidare duris. Liudytoja parode, kad A. G. gražiai praše isileisti, nieko blogo nedare, tik stovejo ir praše isileidžiamas. Tada iš kitos namo puses atbego G. L. ir iš karto kumšciu sudave A. G. i galva. Po to kumšciu sudave kiek iš apacios, atrodo, pataike i krutines sriti, nuo šio smugio A. G. griuvo ant žemes, tada G. L. nekreipdamas demesio i kaimynu šauksmus kojomis sparde ant žemes nugriuvusi A. G., pataikydamas kažkur i šonus. Liudytoja S. M. patvirtino, kad A. G. pasibelde i J. M. namo duris, kaip atsidare namo durys ir iš ten išejo G. L. ir iš karto kumšciu sudave A. G., pataikydamas kažkur i galvos sriti. Sudave ne mažiau kaip du smugius, nuo kuriu pastarasis pargriuvo. Taigi, remiantis byloje nustatytomis aplinkybemis butent kaltinamasis pirmas pavartojo smurta prieš nukentejusiji A. G., nors pastarasis prieš ji neatliko jokiu realaus ir akivaizdaus kesinimosi požymiu turinciu veiksmu, todel butinosios ginties situacija šiuo atveju nebuvo iškilusi ir G. L. nebuvo jokio pagrindo vartoti smurta prieš nukentejusiji A. G..

Kaltinamasis G. L. smugiu sudavimo fakta pripažista tik iš dalies. Nors kaltinamasis teigia, kad sudave tik kelis smugius nukentejusiajam A. G., taciau tokie jo parodymai prieštarauja medicinos specialisto išvadai Nr. M 15-973/10 (01), kurioje nustatyta, pilvo sužalojimai padaryti esant nutekejusiajam horizontalioje ar artimai jai padetyje, pavyzdžiui gulint aukštielninkam, kiti sužalojimai galejo buti padaryti esant jam bet kurioje padetyje. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 11-kos trauminiu poveikiu. Nukentejusiojo lavono tyrimo metu nustatyti sužalojimai pilve galejo buti padaryti suduodant smugius kojomis, kraujosruvos galvoje galejo buti padaryto suduodant smugius rankomis. Be to, smugiu sudavimo skaiciu ir ju lokalizacija taip pat patvirtina ir liudytojai I. C., R. R., D. R., S. M., kurie betarpiškai mate kaip G. L. kojomis ir rankomis muše A. G..

Nužudymas yra tycinis neteisetas kito žmogaus gyvybes atemimas. Atsakomybe už žmogaus gyvybes atemima kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusiu padariniu (mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentejusiojo mirtis turi buti desningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi buti butinas, t. y. butina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukele ir salygojo padariniu atsiradima. Byloje esantys ir nuosprendyje pamineti irodymai leidžia daryti išvada, kad nukentejusiojo A. G. mirti sukeles pilvo sumušimas, pasireiškes odos nubrozdinimais pilve, plonžarnes pasaito kraujosruvomis, plonžarnes pasaito iplyšimais, padarytas kietais bukais daiktais, sudavus ne mažiau kaip du trauminius poveikius i pilva, buvo samoningas ir valingas, t.y. kaltai, atliktas G. L. veiksmas. Jo elgesys buvo susijes priežastiniu ryšiu su nukentejusiojo mirtimi, t.y. kaip veika, kuri pati savaime desningai ir neišvengiamai sukele atsiradusias pasekmes. Byloje negincitinai nustatyta, kad G. L. 2010 m. liepos 11 d. apie 20 val., namo, esancio (duomenys neskelbtini) Širvintu sen., Širvintu r., kieme, del asmeniniu priežasciu kilusio konflikto metu, tycia rankomis sudave A. G. ne mažiau 5 smugiu i galva, taip padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje, kraujosruvas veide, muštines žaizdas lupose, kraujosruva dešiniojo momenkaulio projekcijoje, o nukentejusiajam nuo šiu smugiu nugriuvus ant žemes, kojomis spyre ne mažiau kaip 2 kartus i pilvo sriti, iš kuriu viena karta su kojos peda iš viršaus smoge gulinciam ant nugaros A. G. i pilvo sriti, taip padarydamas odos nubrozdinimus pilve, kraujosruvas plonžarnes pasaite, plonžarnes pasaito iplyšimus, kas komplikavosi pilvapleves uždegimu, umiu kraujotakos ir kvepavimo sutrikimu, nuo ko nukentejusysis 2010-07-13 apie 12 val. mire, tokiu budu tycia nužude A. G., tai yra padare nusikaltima, numatyta BK 129 str. 1 d.

Tai, kad A. G. mire butent nuo G. L. pavartoto smurto be jau paminetu liudytoju parodymu irodyta ir teismo medicinos specialisto išvada, ivykio vietos apžiuros ir parodymu patikrinimo vietoje protokolais, teismo medicinos specialisto J. P. parodymais. Taigi, tarp kaltinamojo veiksmu, suduodant nukentejusiajam smugius kumšciu ir kojomis i gyvybiškai svarbius organus - galva ir pilva, ir nukentejusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Baudžiamoji atsakomybe už nužudyma pagal BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybe atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tycia. Atsižvelgiant i tai, kad kaltinamasis sudave smugius kumšciu i galva ir avalyne apautomis kojomis i pilva, tame tarpe smugiuojant koja iš viršaus i pilva, teismas daro išvada, kad kaltinamasis G. L. nužude A. G. veikdamas netiesiogine tycia. Jis suprato, kad kesinasi i jo gyvybe, numate, kad tokie jo veiksmai gali atimti gyvybe, ir nors nenorejo tokiu padariniu, - nukentejusiojo mirties, samoningai leido jiems atsirasti, t.y. nusikaltima padare netiesiogines tycios kaltes forma (BK 15 str. 3d.). Todel kaltinamojo G. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 129 str. 1 d.

Ta aplinkybe, jog nukentejusysis A. G. mire praejus beveik dviems paroms po sužalojimu jam padarymo ir, kad buvo galimybe išgelbeti jo gyvybe suteikiant jam savalaike ir tinkama medicinine pagalba negali buti pagrindu atleisti G. L. nuo atsakomybes ir nepripažinti ji kaltu del A. G. nužudymo. Pažymetina, kad iš specialistu išvadu nustatyta, kad kaltinamojo suduotu smugiu intensyvumas buvo didelis, smugiai buvo suduoti tiek kumšciais, tiek kojomis i gyvybei svarbius organus – i galva, i pilva, buvo akivaizdžiai pavojingi gyvybei ir nuo jo padarytu sužalojimu nukentejusysis A. G. mire. Akivaizdu, kad del G. L. padarytu gyvybei pavojingu sužalojimu, be mediku pagalbos, A. G. neišgyveno ir mire. Ir butent, kaip patvirtino teismo medicinos specialistas J. Plenta, nuo gyvybei pavojingu sužalojimu iki A. G. mirties buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Tokiu budu šios aplinkybes negali buti pagrindu G. L. veiksmus perkvalifikuoti i lengvesni baudžiamaji istatyma, t.y. i BK 135 str., nes mirti sukele butent kaltinamojo veiksmai. Todel šios aplinkybes, kad nukentejusysis A. G. mire praejus beveik dviems paroms po sužalojimu jam padarymo, neturi itakos G. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Del bausmes skyrimo

Lietuvos Respublikos BK 54 str. itvirtina bendruosius bausmes skyrimo pagrindus, kurie yra viena iš svarbiausiu teiseto, pagristo ir teisingo nubaudimo garantiju. Skirdamas bausme, teismas vadovaujasi bausmes paskirtimi. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmes paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamu veiku darymo, nubausti nusikalstama veika padariusi asmeni, atimti ir apriboti asmeniui galimybe daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausme atlikusius asmenis, kad jie laikytusi istatymu ir vel nenusikalstu, užtikrinti teisingumo principo igyvendinima. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausme butu adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Teisingumo principo igyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes.

Kaltinamojo G. L. atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nepripažino esminiu faktiniu aplinkybiu, savaip aiškina ivykio aplinkybes. Kaltinamasis tik iš dalies pripažino suduotu smugiu skaiciu, situacija vertina kaip gynybos pozicija ginantis nuo A. G. puolimo jo ir J. M. atžvilgiu.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstama veika pagal susiformavusia teismu praktika yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, tai yra savo noru, o ne del surinktu byloje irodymu, pripažista esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinejimo metu. Nuoširdus gailejimas del nusikalstamos veikos kaip atsakomybe lengvinanti aplinkybe paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi del padarytu veiksmu ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Ši aplinkybe parodo asmens požiuri i padaryta nusikalstama veika. Kaip matyti iš bylos medžiagos, salygos, kurios butu pagrindas G. L. prisipažinima ir gailejimasi pripažinti jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nera ivykdytos. G. L. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme savo kaltes nepripažino, o smugiu sudavimo fakta pripažino tik iš dalies, taciau šis smugiu sudavimo faktas buvo atskleistas kitu proceso dalyviu parodymais, del padaryto nusikaltimo neapgailestavo. Nors kaltinamasis gailejosi tik teisiamajame posedyje, atsipraše nukentejusiojo A. G., taciau teismo G. L. gailejimas yra ne nuoširdus, o formalus, tokiu budu siekiant sušvelninti jam paskirta bausme. Taigi, vien pagal bendra G. L. pareiškima del gailejimosi ir dalinio pripažinimo del smugiu sudavimo fakto, teismas nepripažista ir nevertina minetos atsakomybe kaip lengvinancios aplinkybes.

Kaltinamojo G. L. atsakomybe sunkinanti aplinkybe yra tai, kad jis nusikaltima padare apsvaiges nuo alkoholio ir tai turejo itakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausme kaltinamajam G. L. teismas atsižvelgia i padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybe, atsakomybe lengvinancias bei sunkinancias aplinkybes. G. L. padare labai sunku nusikaltima (BK 11str. 6 d.), sukelusi nepataisomus padarinius – atimta žmogaus gyvybe, todel jam turi buti paskirta pakankamai griežta laisves atemimo bausme, jos trukme nustatant, atsižvelgus i sekancias aplinkybes. Kaltinamasis G. L. charakterizuojamas neigiamai, anksciau teistas 9 kartus, tame tarpe už smurtinio pobudžio nusikaltima, administracine tvarka baustas 26 kartus (2 t., b.l. 46-57); nedirba (2 t., b.l. 58-59); psichiatrijos ligonines iskaitoje nera irašytas, pas psichiatra ir priklausomybes ligu specialista nesilanke. (2 t., b.l. 60-66) Ivertinus išdestytu aplinkybiu visuma, jam laisves atemimo bausmes trukme už padaryta nusikaltima nustatytina virš baudžiamojo istatymo už ši nusikaltima sankcijoje numatytam bausmes vidurkiui. I bausmes laika iskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suemime išbutas laikas (BK 66 str.).

Del civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje nukentejusysis A. G. pareiške 82508,81 Lt civilini ieškini: 2508,81 Lt turtinei žalai, susijusiai su brolio laidojimu, atlyginti ir 80 000 Lt neturtines žalos atlyginimo. Teismui pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentejusiojo brolio A. G. laidojimo išlaidas (1 t., b.l. 20-21), kas sudaro 2508,81 litu. Kadangi civilinis ieškinys del turtines žalos atlyginimo pagristas byloje esanciais rašytiniais irodymais, todel pilnai tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo 2508, 81 Lt turtines žalos atlyginimo.

Neturtine žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, nukentejusiojo elgesi ir jo turtine padeti bei kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nustatant moralines žalos dydi nukentejusysis nurode, jog brolis buvo jam artimas žmogus, su broliu santykiai buvo geri, dažniausiai pasikalbedavo telefonu. Brolis buvo nužudytas tycia, pasekmes neatstatomos. Del brolio mirties jis išgyveno dvasini sukretima. Teismas neabejoja, kad del brolio A. G. mirties, nukentejusysis A. G. patyre emocinius išgyvenimus, dvasini sukretima. Taciau išnagrinejus baudžiamaja byla matyti, kad nukentejusiojo ir žuvusiojo nesaiste labai artimi dvasiniai ryšiai: nukentejusysis ir brolis gyveno atskirai, susitikdavo retkarciais, daugiausiai su broliu bendravo telefonu. Be to, teismas atsižvelgia ir i kaltinamojo turtine padeti, i tai, kad jis yra bedarbis, neturi nuolatines gyvenamosios vietos, jokio nekilnojamojo turto neturi. Todel atsižvelgiant i CK 6.250 str. 2 dalyje numatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, t.y. ne tik i padarytos veikos padarinius, asmens kalte, bet ir i kaltinamojo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas daro išvada, kad nukentejusiojo reikalaujama 80 000 litu suma yra per didele. Atsižvelgiant i tai, ieškinys mažintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentejusiojo A. G. naudai 20 000 litu neturtinei žalai atlyginti. Tokio dydžio priteisiama neturtine žala atitinka protingumo, teisingumo ir sažiningumo kriterijus bei neprieštarauja CK 6.250 str. nuostatoms bei Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojamai praktikai baudžiamosiose bylose nustatant neturtines žalos dydi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 303-305, 307-308, 313 str.

nusprende:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltima, numatyta LR Baudžiamojo kodekso 129 str. 1 dalyje ir nuteisti ji 11 ( vienuolikai) metu ir šešiems menesiams laisves atemimo, bausme atliekant pataisos namuose.

I bausmes atlikimo laika iskaityti sulaikymo ir suemimo laika nuo 2010 m. liepos 14 d. iki 2011 m. kovo 30 d.

Bausmes atlikimo pradžia skaiciuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2011 m. kovo 30 d.

Kardomaja priemone – suemima, iki nuosprendžio isiteisejimo G. L. atžvilgiu, palikti ta pacia, o isiteisejus nuosprendžiui - panaikinti.

Priteisti iš G. L. nukentejusiojo A. G. naudai 2508,81 Lt (du tukstancius penkis šimtus aštuonis litus 81 cnt) turtines žalos atlyginimo, 20 000 (dvidešimt tukstanciu litu) neturtines žalos atlyginimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienu nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo iteikimo dienos, gali buti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teisma.

Teisejas Stasys Punys