- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-30
- Bylos Nr.
- e2YT-1759-913/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00118-2026-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G.
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Jolanta Gasparavičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo R. G..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. M., priėmė palikimą po sutuoktinės E. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo ir suinteresuoto asmens tėvas A. M., iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Tėvas, 2023 m. gegužės 18 d. oficialiu testamentu patvirtintu notarės, visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko savo sūnui – pareiškėjui. Po tėvo mirties pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, paveldėjimo byla užvesta, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad nėra priimtas palikimas po pareiškėjo ir suinteresuoto asmens motinos, A. M. sutuoktinės E. M. mirties. E. M. mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po jos mirties liko turtas, tai santuokoje įsigytas gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir kitais statiniais – kiemo statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau nei vaikai, nei sutuoktinis per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad jo tėvas po sutuoktinės mirties liko gyventi jų įsigytame gyvenamajame name, o pareiškėjas padėjo tvarkytis tėvui namų ūkyje, kadangi gyveno netoliese. A. M. po sutuoktinės mirties, kiek jam leido galimybės, rūpinosi namu ir statiniais, mokėjo mokesčius, remontavo turtą, palaikė jį tinkamoje būklėje, naudojosi sutuoktinei iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad jis palikimą po savo sutuoktinės mirties priėmė pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą ir yra sutuoktinės viso turto paveldėtojas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo R. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad atsisako savo namo dalies savo brolio R. M. naudai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismui pripažinus, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai pareiškime nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, 2026 m. kovo 10 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas A. M., miręs (duomenys neskelbtini), po sutuoktinės E. M. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013). Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
7. Teismas nustatė, kad E. M. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, E. M. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Remiantis 1964 m. CK 587 straipsniu įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).
8. Teismas taip pat nustatė, kad E. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) santuokoje, santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), kuris tuo metu vadinosi (duomenys neskelbtini) A. M. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). E. M. ir A. M. vaikai: pareiškėjas R. M., gimęs (duomenys neskelbtini) bei suinteresuotas asmuo R. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Anykščių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2026 m. vasario 10 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal Anykščių rajono (duomenys neskelbtini) seniūnijos Namų ūkio knygos Nr. 6, 1998, 1999, 2000, 2001, 2002 metams namų ūkio Nr. 169 įrašyti asmenys, kurie gyveno ir vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini): šeimos ūkio galva E. M., vyras A. M., R. G., sūnus R. M.. (duomenys neskelbtini) šeimos galva mirė, todėl nuo (duomenys neskelbtini) šeimos galva A. M., R. G., sūnus R. M.. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius-kiemo statinius, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1977 m. rugsėjo 21 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 60 pagrindu, registruoti A. M. vardu.
9. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal byloje pateiktus duomenis E. M. ir A. M. santuoka nebuvo nutraukta. Duomenų, kad santuokos metu įgytas turtas buvo padalintas ar pripažintas asmenine E. M. nuosavybe, nėra.
10. Testamentų registre po E. M. mirties (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų bei pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų. Po A. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla užvesta Anykščių rajono 2-ojo notaro biuro notarės Boženos Džigoros-Isajevos, palikimą priėmė įpėdinis – sūnus R. M..
11. A. M. su sutuoktine E. M. vedė bendrą namų ūkį, adresu (duomenys neskelbtini), kur tiek A. M., tiek E. M. gyveno iki mirties. Po sutuoktinės mirties A. M. toliau rūpinosi namu bei statiniais, mokėjo mokesčius, remontavo turtą, palaikė jį tinkamoje būklėje, naudojosi sutuoktinei priklausiusiais daiktais. Byloje nėra ginčo, kad A. M. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės E. M. mirties, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
12. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškimo pagrįstumu, kadangi pareiškėjo nurodytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys vieni kitiems (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo pareiškimas laikomas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys). Konstatuotina, jog A. M. priėmė palikimą po sutuoktinės E. M. mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatyme nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą jam nebuvo išduotas. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, R. G., būdama palikėjos pirmos eilės įstatymine įpėdine, prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nereiškė.
13. Pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti visą tėvo A. M. palikimą. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
14. Byloje susidarė 13,97 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėjęs valdyti jai priklausiusį turtą.
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas – paveldėjimo teisių įgyvendinimas.
Priteisti valstybei iš pareiškėjo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,97 Eur (trylikos eurų 97 ct) išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, mokamų į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 5662).
Dėl sprendimo per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.