Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

išnagrinėjęs civilinę bylą dėl be pagrindo gauto turto grąžinimo bei su tuo susijusių nuostolių atlyginimo pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovei V. Ž., tretiesiems asmenims UAB „4finance“, A. C., I. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nuo 2014-02-11 iki 2016-09-07 ieškovė kreditoriui sumokėjo 1074,92 Eur (2014-02-11 – 19,62 Eur, 2014-07-10 – 36,11 Eur, 2014-08-13 – 24,84 Eur, 2014-09-10 – 24,84 Eur, 2014-10-10 – 36,10 Eur, 2014-11-12 – 24,51 Eur, 2014-12-10 – 36,01 Eur, 2015-01-17 – 36,01 Eur, 2015-02-13 – 36 Eur, 2015-03-09 – 36 Eur, 2015-04-09 – 41,31 Eur, 2015-05-10 – 41,31 Eur, 2015-06-09 – 41,31 Eur, 2015-07-12 – 41,31 Eur, 2015-08-10 – 41,31 Eur, 2015-09-10 – 41,31 Eur, 2015-10-10 – 41,31 Eur, 2015-11-09 – 41,31 Eur, 2015-12-09 – 41,31 Eur, 2016-03-10 – 83,77 Eur, 2016-04-13 – 30 Eur, 2016-06-14 – 30 Eur, 2016-06-28 – 30 Eur, 2016-07-14 – 30 Eur, 2016-07-21 – 60 Eur (2 x 30 Eur), 2016-08-16 – 99,32 Eur (39,32 Eur + 30 Eur + 30 Eur), 2016-09-07 – 30 Eur).

Dėl atsakovės veikos ieškovės motina I. K. kreipėsi į Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08326-16, tačiau tyrimas buvo 2016-12-15 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios V. Ž. (C.) kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 198(1) str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymo.

Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškovės ieškinį atmesti. Paaiškino, kad paskolas ieškovės vardu ji ėmė jos ar jos mamos I. K. prašymu. Ji pinigus persivesdavo į savo ar savo vyro A. C. sąskaitas ir nuėmusi šiuos pinigus atiduodavo ieškovės mamai I. K.. Neduoti ieškovei pinigų prašydavo ieškovės mama I. K., nes ieškovė gavusi pinigus dingdavo iš namų ir šiuos pinigus pragerdavo. Vieną paskolą yra ėmusi iš kredito bendrovės UAB „4finance“ sau ieškovės vardu, tačiau ją pati ir grąžino. Daugiau visus I. K. vardu paimtus kreditus grąžindavo ieškovei ar jos mamai I. K. grynaisiais pinigais. Paskolas paimti prašydavo ieškovės mama I. K., ieškovė tik stovėdavo šalia. Yra I. K. atėjusi ir viena prašyti jos dukters vardu paimti paskolų. Kiek jai yra žinoma ieškovės pinigus tvarko jos mama I. K.. Yra buvę, kad I. K. atėjus su dukra neblaivioms ir prašant paimti paskolų, ji jų nesutikdavo paimti. Ji yra kelias įmokos įmokėjusi ir už daugiau I. K. paimtų paskolų, kai to prašė ieškovė ar jos mama, tačiau tada jai už padarytas įmokas ieškovė ar jos mama atiduodavo grynaisiais pinigais. Pinigus grąžindavo I. K. grynaisiais pinigais, nes I. K. dažnai užmiršdavo mokėjimo kortelės PIN kodus ar juos supainiodavo būdama neblaivi, o ji turėdavo automobilį ir tą padaryti jai nebūdavo sunku. Apie tai, kad būdama neblaivi supainiojo PIN kodą dėl ko jai užblokavo mokėjimo kortelę jai yra pasakojusi pati I. K.. Yra buvę, kad pinigus ji atiduodavo I. K., kuri tuo metu būdavo neblaivi. Įrodymų, kad ji nuo sąskaitos nuėmusi pinigus juos atidavė I. K., neturi. Kelis kartus pinigus yra iš I. K. sąskaitos pervedusi į A. C. sąskaitą, nes neturėjo savo kortelės. Ji apie tai informuodavo buvusį sutuoktinį, o tada nuvažiuodavo pas jį į Panemunio miestelį, kuris randasi už 6 kilometrų nuo jos gyvenamosios vietos paimdavo iš jo mokėjimo kortelę, tada nuvažiavusi į Rokiškį nusiimdavo pinigus ir grąžindavo A. C. jo kortelę. Ji taip elgdavosi todėl, kad norėjo padėti tetai I. K.. Ji visus pinigus yra ieškovei grąžinusi ir jai nėra nieko skolinga.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškinį prašė atmesti paaiškino, kad kelis kartus prieš apytiksliai tris metus pas juos, kai jis dar gyveno kartu su žmona V. C. buvo atėjusi I. K. su dukra I. K. bei prašė žmonos paimti kreditus. Kreditų paimti prašydavo I. K., nes I. K. yra neveiksni, ji jokios nuomonės neturėdavo ir jos nereikšdavo. Kiek jam žinoma I. K. yra ne kartą pabėgusi iš namų, jos mama ieškodavo kartais ir savaitę. Jos duodavo žmonai savo elektroninės bankininkystės prisijungimų informaciją. Žmona paėmusi kreditus elektroninės bankininkystės prisijungimų informaciją grąžindavo I. K.. Kiek jam yra žinoma žmona vėliau nuėmusi pinigus grąžindavo juos I. K., tačiau jis pats nėra matęs, kad žmona atiduotų grynus pinigus I. K. ar I. K.. Jis iš savo sąskaitos nėra grąžinęs I. K. kreditų, tačiau jo žmona pasinaudodavo jo banko kortele jiems jau gyvenant atskirai – paimdavo ją iš jo ir vėliau jam grąžindavo. Kiek jam žinoma iš jo sąskaitos žmona grąžindavo savo kreditus. Jis žmona pasitikėjo, ji jo nėra apgavusi.

2015-09-30 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 721460002 tarp UAB „4finance“ ir I. K. 300 Eur sumai. 2015-10-25 buvo suteikta papildoma vartojimo kredito suma 150 Eur. Vartojimo kredito sutartis buvo padengta 2017-12-11. Šiuo laikotarpiu buvo atlikti mokėjimai už vartojimo kreditą: 2015-10-25 buvo gautas 28,20 Eur mokėjimas už vartojimo kreditą Nr. 721460002 iš A. C. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-12-11 buvo gautas 42,30 Eur mokėjimas už vartojimo kreditą Nr. 721460002 iš A. C., banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-01-15, 2016-02-17, 2016-03-18, 2016-04-15, 2016-05-09 buvo gauti 43,20 Eur mokėjimai už vartojimo kreditą Nr. 721460002 iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini). Mokėjimai atlikti grynaisiais. 2016-06-17 buvo gautas 42,57 Eur mokėjimas už vartojimo kreditą Nr. 721460002 iš V. C. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-07-08 buvo gautas 42,30 Eur mokėjimas už vartojimo kreditą Nr. 721460002 iš I. K.. Mokėjimas atliktas grynaisiais. 2016-08-09, 2016-10-10 ir 2016-11-09 buvo gauti 42,30 Eur mokėjimai už vartojimo kreditą Nr. 721460002 iš V. C. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-02-09 buvo gautas 42,30 Eur mokėjimas iš V. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-03-10 buvo gautas 47 Eur mokėjimas iš V. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-04-12 buvo gautas 31,24 Eur mokėjimas iš V. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-04-19 buvo gautas 15,76 Eur mokėjimas iš V. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-05-11, 2017-06-09, 2017-07-10, 2017-08-11, 2017-09-13, 2017-10-11, 2017-11-10 buvo gauti 47 Eur mokėjimai iš V. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-12-11 buvo gautas 45,38 Eur mokėjimas iš V. Ž. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

2014-01-22 buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 9869826002 tarp UAB „4finance“ ir I. K. 202,73 Eur sumai. 2014-02-11 buvo suteikta papildoma vartojimo kredito suma 28,96 Eur. 2014-02-13 buvo suteikta papildoma vartojimo kredito suma 202,73 Eur. 2014-07-20 buvo suteikta papildoma vartojimo kredito suma 43.44 Eur. 2015-03-27 buvo suteikta papildoma vartojimo kredito suma 50 Eur. Vartojimo kredito sutartis buvo padengta 2016-09-07. Šiuo laikotarpiu buvo atlikti mokėjimai už vartojimo kreditą: 2014-02-11 buvo gautas 19,62 Eur mokėjimas už vartojimo kreditą Nr. 9869826002 iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-03-12 buvo gautas 36,11 Eur mokėjimas iš A. C. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-09 buvo gautas 36,41 Eur mokėjimas iš A. C. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-05-24 buvo gautas 36,11 Eur mokėjimas iš A. C. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-07-10 buvo gautas 36,11 Eur mokėjimas iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini), banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-08-13 ir 2014-09-10 buvo gauti 24.84 Eur mokėjimai iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-10-10 buvo gautas 36,10 Eur mokėjimas iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-11-12 buvo gautas 24,51 Eur mokėjimas iš I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2014-12-10 ir 2015-01-17 buvo gauti 36,01 Eur mokėjimai iš I. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-02-13 ir 2015-03-09 buvo gauti 36 Eur mokėjimai iš I. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2015-04-09, 2015-05-10, 2015-06-09, 2015-07-12, 2015-08-10, 2015-09-10, 2015-10-10, 2015-11-09, 2015-12-09 buvo gauti 41,31 Eur mokėjimai iš I. K. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2016-30-10 buvo gautas 83,77 Eur mokėjimas iš I. K.. 2016-04-13 buvo gautas 30 Eur mokėjimas iš I. K.. 2016-06-14 buvo gautas 30 Eur mokėjimas iš I. K.. 2016-06-28 buvo gautas 30 Eur mokėjimas iš UAB „Gelvora“, kadangi išieškojimas buvo perduotas šiai įmonei. 2016-07-14 buvo gautas 30 Eur mokėjimas iš I. K.. 2016-07-21 buvo gauti du 30 Eur mokėjimai iš UAB „Gelvora“, kuriuos I. K. atliko šiai įmonei. 2016-08-16 buvo gautas trys mokėjimai – 39,32 Eur, 30 Eur, 30 Eur iš I. K.. 2016- 09-07 buvo gautas 30 Eur mokėjimas iš UAB „Gelvora“, kurį šiai įmonei atliko I. K..

Klausimą dėl be pagrindo įgyto turto prašė išnagrinėti savo nuožiūra pagal byloje esančius įrodymus.

Trečiasis asmuo I. K. atsiliepimo į ieškovės patikslintą ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu ieškovės ieškinį prašė tenkinti. Paaiškino, kad atsakovė meluoja teigdama, kad ji kreditus ėmė jos ir jos dukters ieškovės prašymu bei juos grąžindavo jai grynaisiais pinigais. Ji atsakovės yra prašiusi paimti du kreditus – vieną savo vardu 1000 litų sumai, kitą dukters I. K. vardu 1000 litų sumai, 2014 m. sausio mėnesį. Dėl to pas atsakovę ėjo du kartus bei nuėjusi paliko savo ir dukters elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Dukra I. K. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis atsakovei davė savo valia, suprato, kad su šiais duomenimis jos vardu bus imamas kreditas. Pinigus pagal minimas kredito sutartis ji ir dukra pasiėmė banke bei dėl minimų kreditų atsakovei pretenzijų nereiškia. Daugiau kreditų ji atsakovės nėra prašiusi paimti bei nei ji, nei dukra daugiau pinigų iš atsakovės nėra gavusi. Po dvejų metų dukra pradėjo gauti laiškus iš kredito bendrovės, kuriuose buvo raginama grąžinti paimtus kreditus. Tada ji iš ketvirto karto iš atsakovės atsiėmė dukters I. K. elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, nors atsakovė ir nenorėjo jai jų atiduoti. Prašė atsakovės, kad grąžintų dukters vardu paimtus kreditus, tačiau ji to nepadarė bei iš viso vengė su ja bendrauti. Ji ir dukra I. K. kredito bendrovei grąžino 1074, 92 Eur. Iš atsakovės šių pinigų ji neatgavo. Jos dukra turi sveikatos problemų, anksčiau dingdavo iš namų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl atsakovės praturtėjimo ieškovės sąskaita

Ieškovė teigia, kad atsakovė pasinaudodama jos elektroninės bankininkystės duomenimis jos vardu pasiėmė paskolų bei šiuos pinigus persivesdama į savo sąskaitą juos pasisavino, taip pat nesumokėjo palūkanų bei kitų įmokų, kurias trečiajam asmeniui buvo priversta sumokėti ieškovė, todėl prašo iš ieškovės priteisti 1074,92 Eur be pagrindo įgytų lėšų ir su tuo susijusių nuostolių.

Atsakovė savo ruožtu tvirtina, kad ji ieškovės vardu paimtas kredito sumas ieškovei grąžino grynaisiais pinigais, todėl ieškovei nieko neskolinga.

Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. L. v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje BUAB „4 vėjai ir KO“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-99/2012; kt.) Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad atsakovė ieškovės ir jos mamos I. K. paprašyta, ieškovės vardu, šiai davus jai internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis, sudarė ieškovės vardu kredito sutartis bei gavo iš trečiojo asmens UAB „4finance“ kredito sumas, kurios kredito bendrovei jas pervedus į ieškovės sąskaitą po to buvo pervedamos į trečiojo asmens I. K., atsakovės V. Ž. ar trečiojo asmens A. C. banko sąskaitas.

Ieškovė ir trečiasis asmuo I. K. teigia, kad jos apie kai kurių paskolų paėmimą ieškovės vardu nežinojo.

Išnagrinėjus bylą šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė savo internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją savo valia davė atsakovei bei pas ją paliko, kad ji ieškovės vardu sudarytų kredito sutartis. Kaip byloje nustatyta šalys yra pusseserės bei tarp jų anksčiau vyravo pasitikėjimo santykiai, atsakovė tam tikru momentu turėjo ieškovės leidimą sudaryti jos vardu kredito sutartis. Tai, kad atsakovė sudarydavo kredito sutartis ieškovės ir jos mamos atsakovės I. K. prašymu ir jų sutikimo patvirtino atsakovės, trečiasis asmuo A. C., taip pat dėl dalies kreditų ieškovė ir trečiasis asmuo I. K..

Pažymėtina, kad ieškovė internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją pas atsakovę paliko dvejiems metams, ką patvirtina atsakovė ir trečiasis asmuo I. K., taip pat iš dalies trečiasis asmuo A. C. kas suponuoja išvadą, kad ieškovė leido atsakovei naudotis jos internetinės bankininkystės prisijungimo duomenimis suprasdama, kad ši gali jos vardu sudaryti sutartis, gauti kreditus ir kt. Toks ieškovės elgesys laikytinas neatidžiu ir nerūpestingu.

Šiuo atveju ginčas kyla dėl šio leidimo apimties, nes atsakovė ir trečiasis asmuo A. C. nurodo, kad atsakovė jokių kredito sutarčių be ieškovės ar trečiojo asmens I. K. leidimo nesudarinėdavo, o ieškovė ir trečiasis asmuo I. K. tvirtina, kad kai kurios kredito sutartys buvo sudarytos be jų žinios. Šalių parodymai dėl šios aplinkybės yra prieštaringi, rašytinių įrodymų patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalių teiginius nėra pateikta, todėl teismui bylos nagrinėjimo metu nepavykus pašalinti esančių prieštaravimų laikytina, kad neįrodyta, kad kreditus ieškovės vardu atsakovė paėmė apgaule ir ieškovei apie tai nežinant.

Pažymėtina, kad dėl atsakovės veikos trečiasis asmuo I. K. kreipėsi į Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK, kur buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-08326-16, tačiau tyrimas buvo 2016-12-15 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios V. Ž. (C.) kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d., 198(1) str. 1 d., 215 str. 1 d. padarymo. Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2017-01-09 nutarimu skundas dėl aukščiau minimo nutarimo buvo atmestas.

Be to ieškovės atstovas nurodo, kad ieškovė jos vardu sudarytų sandorių neginčija ir juos pripažįsta tik prašo priteisti iš atsakovės tai, ką ši nepagrįstai gavo ir su tuo susijusius nuostolius.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė jos vardu sudarytų sandorių neginčija, ji trečiajam asmeniui UAB „4finance“ sandorį pilnai įvykdė, sprendžia, kad sandoris jo šalims – ieškovei ir trečiajam asmeniui UAB „4finance“ sukuria teises ir pareigas, kurios yra apspręstos šalių sudarytos sutarties sąlygose.

Pažymėtina, kad CK 2.133 str. 6 d., kuri numato, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. CK 1.79 str. 1 d. numato, kad šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Minimo straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad preziumuojama, kad šalis sandorį patvirtino, jeigu po to, kai ji įgijo galimybę sandorį patvirtinti arba nuginčyti sandorį visiškai ar iš dalies jį įvykdė.

Aukščiau minimoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta prezumpcija šios bylos nagrinėjimo kontekste yra svarbi, nes kaip byloje nustatyta bei ko iš esmės neginčija nei viena iš šalių, ieškovė turėdama galimybę sandorį ginčyti jį visiškai įvykdė – atsiskaitė su trečiuoju asmeniu UAB „4finance“ pagal sudarytas jos vardu kredito sutartis bei neteko teisės sandorį ginčyti.

Pagal CPK 12, 178 straipsnius kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Šiose proceso teisės normose nustatyta bendroji įrodinėjimo naštos (lot. – onus probandi) paskirstymo taisyklė. Vadovaujantis bendrąja įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia.

Taigi šioje byloje ieškovė turi įrodyti, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, o pareiga įrodyti, kad atsakovė gautus pinigus ieškovei grąžino tenka atsakovei.

Išnagrinėjus civilinę bylą, ieškovės ir trečiojo asmens UAB „4finance“ pateiktais rašytiniais įrodymais (banko sąskaitų išrašais), taip pat ir atsakovės bei trečiojo asmens A. C. parodymais nustatyta, kad atsakovė pinigus gautus pagal trečiojo asmens UAB „4finance“ ir ieškovės sudarytas kredito sutartis pervesdavo į atsakovei ir trečiajam asmeniui A. C. priklausančias banko sąskaitas. A. C. ir atsakovės parodymais nustatyta, kad vėliau atsakovė pinigus iš A. C. sąskaitos išsigrynindavo bankomate ir pasiimdavo. Iš aukščiau išdėstyto konstatuotina, kad ieškovė įrodė savo teigiamas aplinkybes – atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita. Byloje nėra nustatytas pagrindas atsakovei gauti ieškovei pagal jos sudarytas su trečiuoju asmeniu UAB „4finance“ sutartis gautą ir jai priklausantį turtą, todėl laikytina, kad jis gautas nesant tam pagrindo.

Atsakovė savo ruožtu teigia, kad ji ieškovės pinigus jai grąžino grynaisiais ir nėra ieškovei nieko skolinga. Šis ieškovės teiginys iš esmės yra grindžiamas tik jos parodymais.

Teismas atsižvelgdamas į tai, kad byloje atsakovė nepateikė jokių įrodymų teigiamai aplinkybei pagrįsti, sprendžia, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės pinigai buvo jai grąžinti, todėl ieškovės reikalavimas dėl be pagrindo gauto turto grąžinimo laikytinas pagrįstu.

Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovė persivesdama ieškovei priklausančius pinigus į savo sąskaitą bei į A. C. sąskaitą ir vėliau juos išsigrynindama iš viso pagal 4 (2014-02-11, 2014-02-13, 2014-07-20, 2015-03-27) kredito sutartis įgijo 325, 13 Eur. Kaip matyti iš trečiojo asmens UAB „4finance“ kartu su atsiliepimu teismui pateiktų duomenų atsakovė 2014-03-12 iš savo sutuoktinio A. C. sąskaitos pervedė trečiajam asmeniui UAB „4finance“ 36,11 Eur, 2014-05-09 – 36,41 Eur, 2014-05-24 – 36,11 Eur. Taigi iš viso atsakovė trečiajam asmeniui UAB „4finance“ pervedė 108, 33 Eur. Nors minima suma buvo pervesta trečiajam asmeniui UAB „4finance“, o ne ieškovei, kurios sąskaita atsakovė praturtėjo, tačiau šia pinigų suma sumažėjo ieškovės asmeninė prievolė trečiajam asmeniui UAB „4finance“ į ką atsižvelgdamas teismas aukščiau minima suma mažina iš atsakovės ieškovei priteistiną be pagrindo įgytų lėšų sumą ir konstatuoja, kad atsakovės ieškovei gražintina suma sudaro 216, 80 Eur (325, 13 – 108, 33).

Teismas pažymi, kad atsakovė neatsako už ieškovės trečiajam asmeniui UAB „4finance“ sumokėtas kitas sumas – palūkanas, delspinigius ir kt., nes atsakovės su kredito įstaiga nesiejo sutartiniai santykiai. Šie santykiai šiuo atveju siejo tik ieškovę ir trečiąjį asmenį UAB „4finance“ bei sudarytos sutartys tik jos šalims sukuria teises ir pareigas. Kaip jau minėta aukščiau ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos sutartys yra galiojančios, pagal jas ieškovė atsiskaitė, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo iš atsakovės priteisti ieškovės ir trečiojo asmens UAB „4finance“ sudarytų sutarčių pagrindu ieškovės mokėtinų trečiajam asmeniui sumų (palūkanų, delspinigių ir kt.).

Dėl ieškovės sugebėjimo duoti parodymus

Atsakovė ir jos atstovas kėlė byloje ieškovės veiksnumo klausymą nurodydamas, kad ieškovė turi psichikos negalią, todėl neaišku ar ji gali teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai ir duoti apie tai paaiškinimus. Atsakovės nuomone ieškovė anksčiau klaidino policijos tyrėjus, o dabar savo ieškiniu klaidina teismą, todėl prašė skirti byloje teismo psichologijos ekspertizę siekiant nustatyti ar ieškovė geba teisingas suvokti aplinkybes turinčias reikšmės bylai ir ar geba apie tai duoti paaiškinimus.

Teismas bylos nagrinėjimo metu prašymo skirti ieškovei teismo psichologijos ekspertizę netenkino, nes ieškovės veiksnumo klausimas šioje byloje nenustatinėjamas. Teismas pažymi, kad nors ieškovės gebėjimas duoti paaiškinimus atsižvelgiant į jai nustatytą darbingumo lygį psichikos ligos ir yra ribotas, tačiau ją byloje atstovavo atstovas advokatas, kuris aiškiai išdėstė ieškinio esmę, pateikė rašytinius įrodymus ieškiniui pagrįsti. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog atsakovė disponavo ieškovei priklausančiais internetinės bankininkystės duomenimis neginčija nei vienas proceso dalyvis. Aplinkybę, kad kredito sutartis sudarė atsakovė ieškovės vardu taip pat pripažįsta tiek šalys, tiek tretieji asmenys – I. K. ir A. C.. Šioje byloje ieškovė neginčija ir sudarytų kredito sutarčių. Ginčas byloje kilo tik dėl to ar atsakovė grąžino gautus pinigus, o tai byloje turi įrodyti pati atsakovė. Kita vertus atsakovė nurodė, kad gautus kreditų pinigus ji grąžindavo ne ieškovei, o jos mamai – trečiajam asmeniui I. K., taigi ieškovės paaiškinimai šioje dalyje nėra reikšmingi.

Dėl palūkanų priteisimo

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas įstatymu, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnio taisykles. Pagal CPK 96 straipsnio 1 – 4 dalių nuostatas, bylinėjimosi išlaidos, taip pat ir apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų, neišieškomos iš šalies, kuri nuo jų mokėjimo atleista. CPK 96 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jei abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo yra atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų.

Kadangi šalims yra teikiama antrinė teisinė pagalba ir jos visiškai atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

I. K. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 216, 80 Eur (du šimtus šešiolika eurų 80 ct) be pagrindo įgytų lėšų, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. sausio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, I. K. (duomenys neskelbtini), naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.