Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Linos Svidinskaitės-Ridikės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

VISVALDAS KULIEŠIUS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, teistas:

- 2015 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesį keičiančios programose,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. K. 2017 m. balandžio 25 d. apie 05.30 val., bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – nukentėjusiajai motinai E. K., o būtent – du kartus ranka sugriebė ir suspaudė E. K. veidą.

Kaltinamasis V. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad gyvena su mama. Naktį namuose vienas vartojo alkoholį, išgėrė 0,5 l talpos butelį degtinės, tačiau norėjo dar išgerti. Paryčiais nuėjo pas mama E. K. į kambarį, paprašyti jos pinigų. Pinigų mama nedavė, todėl jis supyko ir griebė ranka jai už veido, gali būti, kad tai padarė pora kartų. Griebė stipriai, kad ji nutiltų, nes mama pradėjo šaukti ir bartis. Mamai sukėlė fizinį skausmą (b. l. 45).

Nukentėjusioji E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, kartu su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 25 d., apie 05.30 val. į jos kambarį atėjo neblaivus sūnus, kuris reikalavo jos pinigų. Pinigų ji nedavė, dėl ko sūnus jai ranka sugriebė už veido ir suspaudė. Po to sūnus išėjo iš kambario, vėliau vėl sugrįžo ir dar kartą ranka sugriebė jai už veido ir jį suspaudė, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant veido dešinės pusės liko dvi kraujosruvos. Ant kaklo mėlynė buvo jau seniau, kažkur užsigavo pati. Sūnus smurtauja ne pirmą kartą. Šiuo metu sūnus ją prižiūri, prašo sūnaus griežtai nebausti (b. l. 1-2; 18).

Motyvuojamoji dalis

2017-04-25 pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas. E. K. parodė, kad 2017-04-25 apie 05.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje jos sūnus V. K. prieš ją smurtavo, t. y. du kartus ranka sugriebė už veido i suspaudė, taip sukeldamas fizini skausmą (b. l. 1-2).

2017-04-25 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai – patinimas, kraujosruva po kaire E. K. akimi, mėlynė ant kaklo (b. l. 12-13).

2017-04-25 pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 5446 patvirtina, kad 2017-04-25, 13.50 val., V. K. nustatytas 2,66 promilių girtumas (b. l. 21).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Ištirtų įrodymų visetu, paties kaltinamojo V. K. visišku prisipažinimu, jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios E. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais įrodyta, kad V. K. 2017 m. balandžio 25 d. apie 05.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, sukėlė fizinį skausmą šeimos narei – nukentėjusiajai motinai E. K., o būtent – du kartus ranka sugriebė ir suspaudė E. K. veidą.

Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Bausmės skyrimo nuostatos.

Kaltinamasis V. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro siūloma bausmės rūšimi (b. l. 54-55).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo V. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis V. K. nedirba, registruotas darbo biržoje, išsiskyręs, teistas už analogišką nusikaltimą, bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinis Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje lankėsi 2017-01-16 – 2017-01-31, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas, gauta valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvada Nr. 93TPK-432/2017, iš kurios matyti, kad netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 40).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta didesnio, nei jos vidurkis, dydžio bausmė – laisvės apribojimas.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis, 73 straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51-52) teismo baudžiamąjį įsakymą pradėjus vykdyti panaikintina.

Kaltinamasis V. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017-04-25, 13.30 val., iki 2017-04-27, 16.18 val., (b. l. 47, 49), todėl vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinos 2 paros, praleistos laikinajame sulaikyme.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 18 (aštuoniolikai) mėnesių, įpareigojant nuteistąjį neatlygintina išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbant ne mažiau, kaip po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį neatlygintina išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, dirbant ne mažiau, kaip po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-04-25, 13.30 val., iki 2017-04-27, 16.18 val., (2 paras).

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.