Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Jevgenijai Grigorjevai, dalyvaujant ieškovui Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiajai prokurorei Jūratei Jankauskaitei, atsakovei E. M., trečiajam asmeniui E. K., institucijos išvadai duoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. K., atsakovui K. M. nesant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausiosios prokurorės, ginančios viešą interesą, ieškinį atsakovams E. M. ir K. M., trečiajam asmeniui ieškovo pusėje E. K., institucija išvadai duoti byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo ieškovo pusėje E. K., kuri yra laikinoji mažametės L. M. globėja, teismo posėdyje palaikė ieškinį. Ji paaiškino, kad atsakovai E. M. ir K. M. gyveno kartu, nuomavo butą, jiems gimė duktė L. Vaikui gautus pinigus sutuoktiniai pragerdavo. Ji nuolat lankydavo dukros E. šeimą, padėjo dukrai tvarkytis, virė valgį, tačiau po mėnesio sutuoktiniai pradėjo bartis, E. pradėjo lankytis pas drauges, savaitėm dingdavo iš namų. L. ji nieko nepirkdavo, vaiko pinigus leido savo reikmėm. Kai atsakovas K. M. E. M. paliko su kūdikiu, be pinigų, su skolom už butą, ji visiškai neturėjo pinigų. Kurį laiką E. K. padėjo dukrai, po to parsivežė ją su pusės metukų L. į savo namus ir nuo to laiko augina mergaitę su vyru. E. nuolat išeidavo iš namų, užeidavo retai – kai jai pritrūkdavo pinigų ar nebūdavo kur pernakvoti, vaikas jai visiškai nerūpėjo. Kai mergaitei buvo metai ir 10 mėn. dėl atsakovės nerūpestingumo mergaitė apsiplikė arbata, pateko į ligoninę. Grįžus iš ligoninės atsakovė buvo dingusi, jos nebuvo 8 mėnesius. E. K. nerimavo, ieškojo jos per policiją, atsakovė policijos buvo sugrąžinta namo, policija skyrė atsakovams baudas už vaiko nepriežiūrą, tačiau niekas nepasikeitė, vaikas jiems nerūpėjo. Iš jų priteistas išlaikymas, tačiau nei vienas iš tėvų išlaikymo mergaitei nemoka. Atsakovė dirbti nenori, dabartinis jos sugyventinis visiškas alkoholikas, visai nesivaldantis žmogus, kuriam vaikai nereikalingi. Dabar dukra su juo laukiasi kūdikio. E. K. nurodė, kad atsakovė buvo išreiškusi norą pati auginti dukrą, ji leido pasiimti dukrą du kartus per savaitę. Nuvykus į (duomenys neskelbtini) pažiūrėti kaip jiem sekasi, pamatė, kokiomis baisiomis sąlygomis ten būna vaikas – E. namuose nebuvo, jos sugyventinis nuo pat ryto buvo neblaivus, rėkė ant vaiko vartodamas visokius necenzūrinius žodžius. Atsakovė neturi ryšio su dukra, auginti dukros nemoka. Kol gyveno kartu, ji E. prašė bent pabūti su dukra, pažaisti, maisto gaminimo, buities rūpesčius, finansinę naštą prisiėmė jie su vyru, tačiau atsakovė ir to padaryti negalėjo, pažaisdavo kelias minutes ir palikdavo dukrą ir išeidavo. Atsakovas K. M. per trejus metus dukrą aplankė tik du kartus (b.l. 90, 93-94, 96-97, 100).

Atsakovas K. M. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, todėl jo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylą (b.l. 81, 86).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 178 str., 376 str.).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė E. M. yra nepilnametės L. M., gimusios (duomenys neskelbtini), motina, atsakovas K. M. yra L. M. tėvas (Gimimo įrašas, b.l. 37).

Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008). Tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., o jos turinys nustatytas LR CK 3.155 str. 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai E. M. ir K. M. šių įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdo, dėl savo kaltės nesirūpina vaiko priežiūra, sveikata, auklėjimu ir ugdymu, tinkamų sąlygų jo vystymuisi sudarymu, išlaikymu, patys vaiko neaugina. Šias teismo išvadas patvirtina rašytiniai įrodymai esantys byloje, trečiojo asmens E. K. paaiškinimai ir atsakovės E. M. paaiškinimai.

Nustatyta, kad gimus L. M. ji augo su atsakovais E. M. ir K. M., tačiau vaikui esant apie pusės metų amžiaus atsakovas paliko šeimą nuomojamame bute su skolomis ir be jokio pragyvenimo šaltinio. Iš L. M. globos bylos matyti, kad 2009-03-05 atsakovas K. M. pats kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydamas, kad su žmona atsakove E. M. rengiasi skirtis, dukra gyvena su žmona, bet ten gyvenimo sąlygos blogos, namas avarinis (b.l. 10). 2009-03-13 Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotoja patikrinusi vaiko gyvenamas sąlygas nustatė, kad atsakovė E. M. su dukra L. gyvena jos tėvų E. ir P. K. nuomojamame savivaldybei priklausančiame bute, kurio pagrindinė nuomininkė yra E. K.. Butas apleistas, neremontuotas, tačiau jame šilta, kūdikis prižiūrėtas, pamaitintas, švarus, turi žaisliukų.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-9494-631/09 atsakovų santuoka buvo nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu, mažametės jų dukters L. gyvenama vieta teismo patvirtinta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo nustatyta su atsakove E. M., atsakovas K. M. sutartimi įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai L. mokėdamas periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės, vaikui skirtas lėšas uzufrukto teise įsipareigojo tvarkyti motina E. M.. Šiuo teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka – kas antrą savaitgalį, švenčių dienomis (b.l. 54). Atsakovams nutraukus santuoką mažametė jų dukra L. kurį laiką liko gyventi su motina atsakove E. M., tačiau atsakovė nesugebėjo rūpintis dukra. L. auginimo, priežiūros ir išlaikymo pareigas perėmė seneliai E. ir P. K.. 2010-05-03 Vilniaus apskrities VPK 2 PK Naujininkų PN buvo gautas pranešimas apie tai, kad atsakovė E. M. jau du mėnesius yra nusišalinusi nuo motinos pareigų savo mažametei dukrai L., šį faktą, o taip pat tai, kad jau pusantrų metų atsakovė dukters pati neaugina, policijoje patvirtino mergaitės seneliai E. ir P. K. (b.l. 12). Apie šią padėtį policijos pareigūnai informavo Vaiko teisių apsaugos skyrių, atsakovams dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams surašė administracinių teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 181 str. 1 d., perdavė teismui. Teismas 2010-06-08 atsakovei E. M. skyrė administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 181 str. 1 d. Policijos nuovadoje 2010-08-05 buvo gautas pranešimas apie tai, kad atsakovė E. M. išėjo iš namų kartu su mažamete dukrą ir ilgą laiką nesugrįžta namo. Tikslinant aplinkybes buvo nustatyta, kad atsakovė su vaiku buvo apsistojusi draugų sodyboje (duomenys neskelbtini), vėliau sugrįžo į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną, adresu ji nenurodė (b.l. 13). Policijos pareigūnai pravedė su atsakove prevencinio pobūdžio pokalbį, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas 2010-08-30 atsakovei E. M. skyrė administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 181 str. 2 d.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.A30-1398 likusiai be tėvų globos mažametei L. M. buvo paskirta laikinoji globa, jos globėja paskirta senelė E. K. (b.l. 8). Šeima 2010-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu Nr.A30-1601 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b.l. 9).

Nuo globos pakyrimo momento atsakovai ir toliau nevykdo tėvų pareigų, nors Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai ne kartą ragino atsakovus susitikti, vykdyti jiems individualiame darbo plane iškeltus uždavinius, jie to nedaro (b.l. 20-21, 22-23, 24-29). Nors atsakovams stengtasi teikti socialines paslaugas, socialinių įgūdžių jie neįgyja, su specialistais nebendradarbiauja (b.l. 14-15, 18, 26-27, 30).

Nustatyta, kad atsakovė E. M. yra visiškai nusišalinusi nuo dukters auginimo. Vaiko išlaikymui lėšų ji neskyrė, dirbo ji tik epizodiškai, savarankiškų pajamų beįveik neturėjo. Teismo vertinimu, atsakovė nebuvo ir nėra pasiruošusi motinystei, ji nesuvokia kasdienių motinos pareigų ir atsakomybės už vaiką. Atsakovė savo laisvę ir interesus vertina aukščiau nei vaiko poreikius, jos gyvenimo būdas nukrypsta nuo socialinės normos. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir teistų asmenų žinybiniame registro duomenų bazėje yra įrašas apie tai, kad atsakovė E. M. 2011-01-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta 2009 m. padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 str. 1 d., ir BK 215 str. 1 d., jai kartu su kitais asmenimis paėmus, laikius ir pateikus kasoje atsiskaityti svetimą mokėjimo kortelę, jai paskirta bausmė. 2011-04-29 atsakovė įrašyta į Vilniaus m. ir r. pataisos inspekcijos įskaitą (b.l. 40-41, LITEKO duomenys). Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-05-18 sprendimu civi;inėje byloje Nr.2-868-590/11 iš atsakovės E. M. buvo priteistas išlaikymas dukrai L. po 400,00 Lt kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės (b.l. 55-56), tačiau atsakovė sprendimo nevykdo. Peržiūrint globos planą buvo nustatyta, kad atsakovė E. M. šiuo metu gyvena su sugyventiniu H. T. (duomenys neskelbtini) jo motinai Č. T. priklausančiame būste. Nors atsakovė išreiškia norą dukrą auginti pati, šiuo metu ji tam neturi nei sąlygų, nei noro. Šią teismo išvadą patvirtina Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų surinkta informacija apie atsakovės gyvenimo sąlygas: VTAS darbuotojams bendraujant su atsakovės sugyventinio H. T. motina Č. T., ji nurodė, kad jos sūnus H. T. yra priklausomas nuo alkoholio, viena kartą apsilankiusi sūnaus gyvenamoje vietoje ji matė, kaip neblaivus H. T. paprašė mergaitę atnešti alaus, vaikas nunešė. Č. T. abejoja, ar grąžinus mergaitę motinai jie su H. T. sugebės pasirūpinti vaiku. Namuose renkasi kompanijos, vyksta išgertuvės. Vaiko teisių apsaugos darbuotojams apsilankius atsakovės E. M. ir H. T. gyvenamoje vietoje, atsakovės ir jos dukros L. nebuvo, nors pagal bendravimo grafiką buvo jos bendravimo su dukra diena, o H. T. namuose buvo apsvaigęs nuo alkoholio (b.l. 32-35).

Teismas nustatė, kad atsakovas K. M. yra visiškai nusišalinęs nuo dukters L. auginimo. Kaip jau minėta, atsakovas dukrą paliko be priežiūros ir be finansinių išteklių praėjus pusei metų po jos gimimo. Dar 2010-10-05 atvykęs į Vaiko teisių apsaugos skyrių, atsakovas paaiškino, kad šiuo metu jis negali pasirūpinti dukra, neturi tam sąlygų – nei tinkamo būsto, nei pajamų, jis sutiko, kad jo dukrą augintų seneliai K.. Atsakovas buvo įspėtas dėl atsakomybės už vaiko nepriežiūrą (b.l. 17, 19). Per visą šį laiką atsakovas K. M. nebendravo su dukra, išlaikymo dukrai visiškai neteikė. Kaip nurodė L. globėja, atsakovas per visą laiką aplankė dukrą L. tik du ar tris kartus, yra atnešęs dovanėlių, tačiau lėšų dukros auginimui visai neskyrė. Už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams 2011-01-19 teismas atsakovui K. M. skyrė nuobaudą (b.l. 38), tačiau padėtis nepasikeitė. Atsakovas nebuvo teistas, tačiau du kartus administracine tvarka buvo baustas pagal ATPK 178 str. už alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose (b.l. 38-39).

Teisminio nagrinėjimo metu situacija šeimoje nepasikeitė į gerąją pusę. Nors teismo posėdžio metu atsakovė tvirtino, kad ji nori rūpintis vaiku, ji nesugebėjo paaiškinti kur ir iš kokių lėšų su dukra gyvens, kaip vykdys motinos valdžią ir pareigas. Atsakovės darbo santykiai visiškai fragmentiški, savarankiškų pajamų ji neturi (b.l. 43-48), o jos tvirtinimai, kad dabartinis jos sugyventinis išlaikys ir ją, ir jos dukrą objektyviai nepagrįsti. Atsakovas K. M. teismo procesą visiškai ignoravo. Nors atsakovas dirba, jis gauna tik minimalias pajamas (b.l. 49-52), išlaikymo dukrai jis ir toliau nemoka.

Iš nagrinėjimo teisme metu nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovai E. M. ir K. M. dukros neaugina ir visiškai ja nesirūpina. Bylos dalyvių paaiškinimais nustatyta, jog tarp atsakovės E. M. ir jos dukros K. M. nėra artimo dvasinio ryšio, mergaitė mama vadina savo senelę - globėją E. K.. Tarp atsakovo K. M. ir mažametės L. praktiškai nėra jokio ryšio. Teismo vertinimu, atsakovai šiuo metu neturi nei noro, nei galimybių, nei sugebėjimo tinkamai rūpintis savo dukra. Tėvų valdžios turinį apibrėžiančiame LR CK 3.155 str. numatyta, jog tėvai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškam ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Konstatuotina, jog atsakovai šių įstatyme įtvirtintų pareigų nevykdo visai. Remdamasis išdėstytais argumentais ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašytine išvada (b.l. 69-70) ir skyriaus atstovės žodine išvada duota teisme (b.l. 99), teismas sprendžia, jog nustatytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas apriboti atsakovams motinos ir tėvo valdžią.

Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Iš byloje esančių įrodymų teismas daro išvadą, kad atsakovas K. M. visiškai dukra nesirūpina ir byloje nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Šios nustatyto aplinkybės yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvo valdžią K. M. dukros L. atžvilgiu. Tuo tarpu atsakovė E. M., nors ir nesirūpina dukra, neturi lėšų vaikui išlaikyti ir nėra pasiruošusi sąmoningai motinystei, tačiau su dukra bendrauja, susitinka, vienaip ar kitaip siekia neprarasti ryšio su vaiku. Teismo manymu, pagrįstu byloje esančiais aptartais įrodymais, yra duomenų, kad padėtis ateityje gali pasikeisti, nes, kaip jau minėta, ji turi norą susigrąžinti vaiką. Šios nustatytos aplinkybės yra pagrindas terminuotai apriboti motinos valdžią E. M.. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009 (Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius v. V. D. (M.), A. D. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo) 2009 m. kovo 3 d priimtoje nutartyje nurodė, kad esant sudėtingiems tėvų, globėjų ir vaiko santykiams bei neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvų valdžios apribojimo termino. Vertindamas atsakovės elgesį, jos tikslus ir esamas gyvenimo aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo metu negalima nustatyti kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribojama atsakovės motinos valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, todėl atsakovei motinos valdžios apribojimo termino teismas nenustato.

Teismas sprendžia, kad vaiko L. M. geriausių interesų įgyvendinimas šiuo laikotarpiu bus užtikrintas nuolatiniu motinos ir tėvo valdžios apribojimu, būnant saugioje ir stabilioje aplinkoje senelių šeimoje ir E. K. globoje. Apribojus motinos ir tėvo valdžią, atsakovei E. M. ir atsakovui K. M., sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka jų teisė matytis su vaiku (LR CK 3.180 str. 3 d.). Atsakovams išaiškintina, kad vaiko buvimas globoje teismo laikomas kraštutine priemone, kurios taikymas turėtų būti sustabdomas, kai tik aplinkybės leis tai padaryti. Ši globos priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu tikslu – atsakovų pastangomis pakeisti savo požiūrį į vaiko auklėjimą, jo priežiūrą, lavinimą, ugdymą, sveikatos priežiūrą, atsakovai turi bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais vaiko auklėjimo ir jo priežiūros ir sveikatos klausimais. Tėvų valdžios terminuotas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 str. 2 dalis).

Atsakovų dukra L. dar negali suformuoti savo nuomonės nagrinėjamos bylos klausimu, tačiau iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus dokumentų ir išvados teisme, matyti, kad šiuo metu L. yra prižiūrėta senelių, yra sveika, guvi, jaučiasi laiminga. Apribojus tėvų valdžią, LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str. 1 d., 3. 252 str. 1 d. 2 p., 3.257 str., 3.259 str. 3.263 str., 3.264 str. 3 d., 3.265 str. 1 p. pagrindais K. M. skiriama nuolatinė globa. Pagal LR CK 3.268 str., atsižvelgiant į ieškovo pateiktą siūlymą, E. K. sutikimą ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą duotą teisme (b.l. 69-70, 99), ir į tai, kad kiti asmenys neišreiškė noro vaiko globoti (b.l. 3), nuolatine K. M. globėja paskiriama E. K.. Nepilnametės K. M. gyvenamoji vieta nustatoma globėjos gyvenamoje vietoje (LR CK 3.265 str. 1 p.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2010-10-27 įsakymu Nr. A30-1398 K. M. nustatyta laikinoji globa panaikintina, kadangi šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę globą, pasibaigia vaiko laikinoji globa.

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., iš atsakovų lygiomis dalimis išieškomos bylinėjimosi išlaidos valstybei, kadangi nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų ieškovas atleistas CPK 83 str. 1 d. 5 p. pagrindu. Žyminis mokestis už reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo ieškinio pateikimo dieną sudarė 139 Lt, bei 50,75 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, iš viso 328,75 Lt bylinėjimosi išlaidų lygiomis dalimis (t. y. po 164,00 Lt iš kiekvieno) išieškomos iš atsakovų.

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo nukreipiami vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.496 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 260, 268, 270, 406, 407 str. str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią K. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnametės dukros L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Terminuotai apriboti motinos valdžią E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnametės dukros L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Motinos valdžios apribojimo termino E. M. nenustatyti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-10-27 įsakymu Nr. A30-1398 L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nustatytą laikinąją globą.

Nustatyti L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, jos globėja paskirti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančią adresu (duomenys neskelbtini).

Nustatyti L. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjos gyvenamoje vietoje.

Neriboti atsakovų E. M. ir K. M. teisės matytis su vaiku L. M..

Išieškoti iš atsakovės E. M. 164,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Išieškoti iš atsakovo K. M. 164,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Šios valstybei priteistos sumos turi būti įmokėtos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT (duomenys neskelbtini), esančią banke Swedbanke, AB, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.