Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-487-524/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-07-04
Bylos Nr.
2A-487-524/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Nijolė Griškevičienė
Ieškovas
A.P.
Atsakovas
S.P.
Advokatai
Stanislava Jorudienė, Albertas Cikas
Kategorijos
  • 75.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja E.Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-487-524/2007

Teisėja L.Bajorinienė Procesinio sprendimo kategorija 75.6.2; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2007 m. liepos 4 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Algirdas Gailiūnas, Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Editai Mažrimienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės A.P. atstovui advokatui Albertui Cikui, atsakovui S.P., atsakovo S.P. atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo S. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui S.P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo bei S.P. priešieškinį ieškovei A.P. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto pripažinimo asmenine nuosavybe, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė A.P. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama dėl atsakovo kaltės nutraukti tarp jos ir atsakovo sudarytą santuoką, nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui, santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis ieškovei ir atsakovui, iš atsakovo priteisti kompensaciją už ieškovei priklausančią buto dalį bei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 1-2).

Priešieškiniu atsakovas S.P. (b.l. 27-29) prašo nutraukti tarp jo ir ieškovės sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės, santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini) pripažinti atsakovo asmenine nuosavybe, priteisti iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 6 d. sprendimu (b.l. 121-125) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, D.P. gyvenamąją vietą nustatė su tėvu S.P., V.P. – su mama A.P., ieškovei ir atsakovui pripažino nuosavybės teisę į po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui ½ dalį buto, priklausančio ieškovei, o ieškovei – 13257 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią buto dalį, iš atsakovo – 698 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei. Nurodė, kad iš bylos aplinkybių yra pagrindas pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Pažymėjo, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes įgytas po santuokos sudarymo vieno sutuoktinių vardu, todėl atsakovo teiginį, kad vieno kambario butas yra jo asmeninė nuosavybė, atmetė kaip nepagrįstą. Konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog butas buvo įgytas už jos asmenines lėšas, aiškiai neišreiškė valios įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčo buto natūra padalinti negalima, todėl jį natūra priteisė atsakovui, ieškovei - piniginę kompensaciją.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 128-131) atsakovas prašo pakeisti Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą – pripažinti, kad ginčo butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, sprendimo dalį dėl kompensacijos ieškovei priteisimo panaikinti, pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliantas pažymi, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes - nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog vieno kambario butas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise ir yra pirktas atsakovo už asmenines lėšas. Nurodo, kad teisiškai registruojant ginčo butą buvo įrašytas savininku ir visada suvokė, kad tai asmeninis turtas, nes įgytas už jam mamos dovanotus pinigus. Teigia, kad toks sprendimas pažeidė jo teises, yra neteisingas, todėl naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 138-139) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra teisingas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį naikinti. Pažymi, kad nežinojo apie tarp atsakovo ir jo mamos sudarytą pinigų dovanojimo sutartį bei to, kad butas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybes teise.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nuosavybės teisė įgyjama įstatyme nustatytais pagrindais. Pagal nuosavybės teisę įgyjančių subjektų skaičių nustatoma nuosavybės teisės forma, o jei daiktą nuosavybėn įgyja sutuoktiniai, preziumuojama, kad šis turtas tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Tokia įstatyminė prezumpcija buvo įtvirtinta Santuokos ir šeimos kodekso (toliau- SŠK) 21 straipsnyje, o SŠK 22 straipsnyje – išimtis, pagal kurią asmeninę nuosavybę sutuoktiniai galėjo įgyti dovanojimo arba paveldėjimo būdu. Toks teisinis reglamentavimas iš esmės nekito ir 2000 m. Civiliniame kodekse. CK 3.88 ir 3.89 straipsniuose detalizuota, koks turtas pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, o koks laikomas asmenine jų nuosavybe. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepriklausomai nuo turto įgijimo momento – iki ar po šio kodekso įsigaliojimo. Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Be to, turto priklausymas asmeninės nuosavybės teise gali būti įrodinėjamas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų įrodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos nustačius, jog ginčo butas buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje, jį surandant ir perkant dalyvavo abu sutuoktiniai, jame šeima kartu gyveno apie 4 metus konstatuotina, kad butas buvo įgytas bendroms sutuoktinių reikmėms, šeimos materialinės gerovės sukūrimui, todėl negalima padaryti išvados, jog santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas yra asmeninė S.P. nuosavybė. Todėl įvertinus ir sudaryto sandorio dėl ginčo namų valdos įsigijimo turinį (b.l. 37) negalima padaryti išvados, kad atsakovas šią valdą įsigijo asmeninės nuosavybės teise, nes šiame sandoryje bei jo registracijos pažymėjime (b.l.25) ši nuosavybės forma nepažymėta. Teismų praktika yra konkretizavusi teismams CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nuostatos taikymą, pabrėždama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo net ir vieno iš sutuoktinių vardu, laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Apelianto minima pinigų dovanojimo sutartis pagal CPK 177 str. nustatytas įrodymų vertinimo taisykles nėra leistinas įrodymas įrodyti buvus asmeninei nuosavybei, nes ieškovei apie šį sandorį buvo nebuvo žinoma, atsakovas pripažino niekada šios sutarties ieškovei nerodęs, be to niekada aiškiai neišreiškė valios įgyti ginčo turtą asmeninėn nuosavybėn. Įvertintina ir tai, kad byloje nepateikta leistinų įrodymų, patvirtinančių, kad už įgyjamą ginčo butą buvo sumokėta tik dovanojimo sandorio metu gautais pinigais, nes ir ieškovė iki buto įgijimo dirbo bei turėjo su darbo santykiais susijusių pajamų. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prezumpcija, kad santuokos metu šalių įgytas butas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nebuvo paneigta.

Pažymėtina, kad atsakovas, dėl sunkios turtinės padėties neturėdamas galimybių vykdyti teismo sprendimą, gali kreiptis į teismą prašydamas sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti jame nustatytus mokėjimus. LR CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad ginčo butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovei pagrįstai pripažino nuosavybės teisę į ½ buto. Todėl kolegija atmeta apelianto motyvus dėl netinkamo įrodymų bei faktinių aplinkybių įvertinimo.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimo pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Erika MisiūnienėKolegijos teisėjai Algirdas GailiūnasVirginija Nijolė Griškevičienė