Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant prokurorei G. M., nukentėjusiajai nepilnametei K. B. (buvusi B.), nukentėjusiųjų nepilnamečių atstovams pagal įstatymą L. B., A. N., gynėjui advokatui V. A., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei A. M., teismo psichologei S. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. F., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, 8 klasių išsilavinimo, darbingas visiškai, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis terminuoto laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atviroje kolonijoje, teistas : 1) 2015 m. birželio 17 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 64¹ str. – 6 mėn. laisvės apribojimo; 2) 2015 m. birželio 22 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 64¹ str. – 4 mėn. laisvės apribojimo. 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi bausmės pagal abu nuosprendžius subendrintos ir nustatyta galutinė – 9 mėn. laisvės apribojimo; 3) 2015 m. spalio 27 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 64¹ str., 63 str. – 10 mėn. laisvės apribojimo. 2016 m. kovo 07 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 45 parų arešto bausmę; 4) 2017 m. kovo 15 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 3 d., 284 str., 64¹ str., 63 str. – 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m.; 5) 2017 m. balandžio 28 d. Vilkaviškio r. apylinkės teismo pagal BK 140 str. 3 d. (2 veikos), 284 str. 1 d. (2 veikos), 64¹ str., 63 str. – 10 mėn. laisvės atėmimo, vykdymas atidėtas 1 m. 6 mėn. 2018 m. balandžio 05 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 10 mėn. laisvės atėmimo bausmę; 6) 2018 m. lapkričio 27 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 178 str. 2 d. – 1 m. laisvės atėmimo; 7) 2018 m. gruodžio 05 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 284 str., 64¹ str. – 4 mėn. laisvės atėmimo (šiuo metu atlieka šias bausmes, teistumai neišnykę ir nepanaikinti),

buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalį (3 veikomis) ir 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas.

16. 2018 m. liepos 02 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 529/2018(09) nukentėjusiam mažamečiui P. B. konstatuota nubrozdinimai kairėje krūtinės pusėje (3x1,5 cm plote, daugybiniai, susiliejantys, taškinių formų), padaryti kontaktuojant su kietais bukabriauniais ar aštriabriauniais daiktais, kuo galėjo būti ir peilis ar kt. panašių savybių daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas kur kas anksčiau nei atlikta apžiūra, o prieš apžiūrą atsinaujinti, kontaktuojant su žalojančiais paviršiais, pavyzdžiui nukrapštant rankų pirštų nagais. Sužalojimai galėjo būti padaryti vienu poveikiu (metu), sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 146).

17. 2018 m. rugsėjo 06 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 605/2018(09) nukentėjusiajai nepilnametei K. B. (B.) pagal jos medicininius dokumentus kūno sužalojimų požymių nenustatyta, sveikatos sutrikdymas nekonstatuotas (1 t., b. l. 156).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų.

18. Kaltinamasis E. F. byloje visiškai pripažįsta visas faktines antrojo, 2018 m. sausio 10 d., nusikaltimo įvykio aplinkybes pagal jam pareikštąjį šioje bylos dalyje kaltinimą, šie jo parodymai visiškai atitinka visais kitais aukščiau teismo aptartais bylos duomenimis nustatytas aplinkybes, todėl teismo vertinami teisingais, kadangi jie ne tik patys yra patvirtinti kitais bylos duomenimis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (įvykio vietos apžiūros – punktas 15), tačiau ir patys patvirtina kitais įrodymų šaltiniais gautus duomenis kaip teisingus. Kaltinamasis bylos dalyje dėl fizinio smurto prieš mažamečius nukentėjusius pareiškė šių įvykių neprisimenantis ir negalintis apie juos duoti detalesnių paaiškinimų, tačiau kartu jis patvirtino gyvenęs vaikų globos namuose su nukentėjusiais, juos pažįstantis, neteigiantis, jog šie teisėjui sakė netiesą ir jį nebūtai apkaltino, tačiau pats jų parodymus negalintis nei patvirtinti, nei paneigti. Nepaisant aplinkybės, jog pats kaltinamasis negalėjo duoti paaiškinimų dėl šios bylos dalies esmės, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamasi tokiu būdu siekia išvengti atsakomybės pagal aptariamą kaltinimo dalį, taigi ir kaltę faktiškai pripažįsta ne visiškai, o tik iš dalies. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į paties kaltinamojo nepilnametystę nagrinėjamų įvykių metu, nepalankią socialinę aplinką, akivaizdžią brandos ir socialinių įgūdžių stoką, menką išsilavinimą ir bendruosius gebėjimus, yra visiškai įmanoma, jog kaltinamasis išties yra pamiršęs ir neprisimena su šia bylos dalimi susijusių konkretesnių aplinkybių, juolab, kad sprendžiant iš likusių bylos duomenų, nesmarkus smurtas buvo tapęs kone kasdieniu reiškiniu kaltinamojo santykiuose ne tik su kt. globotiniais, bet ir su įstaigos personalu. Visuma visų kitų aukščiau aptartų faktinių duomenų, teismo vertinimu, yra visiškai pakankama patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis įvykdė ir BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką aukščiau (punktas 1) aprašytomis aplinkybėmis, kurių kaltinamasis nepaneigė ir kurioms jo paaiškinimai neprieštarauja.

19. Mažamečių nukentėjusiųjų T. A., I. A., P. B., P. P., taip pat ir nepilnametės nukentėjusios K. B. (B.) parodymai byloje yra, kiek tai leidžia šių vaikų amžius, branda, bendrieji gebėjimai priimti, suvokti, išsaugoti ir atpasakoti informaciją, pakankamai nuoseklūs ir išsamūs, jie sugretinant neprieštaringi, papildo ir patvirtina vieni kitus, be to, juos patvirtina tiek tiesioginių (2018 m. sausio 10 d. epizodo atveju), tiek netiesioginių (dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos) liudytojų parodymai, taip pat objektyvaus pobūdžio ir kt. nepaneigti duomenys (teismo medicinos specialisto išvada dėl P. B., įvykio vietos apžiūros rezultatai). Nors dėl fizinio smurto mažamečių atžvilgiu suaugusiųjų liudytojų parodymai yra netiesioginiai įrodymai, tačiau jie tarpusavyje praktiškai sutampa, tokių netiesioginių liudytojų skaičius ir tarpusavyje sutampantys jų paaiškinimai yra įtikinantys, nešališki, patvirtinti teismo medicinos specialisto išvada dėl P. B. sužalojimo, todėl abejonių teismui nekelia ir vertinami pakankamais šios dalies kaltinimui pagrįsti.

20. Visi kiti teisiamajame posėdyje patikrinti bei aukščiau aprašyti faktiniai duomenys, išskyrus atskirai aukščiau aptartą (punktas 18) kaltinamojo pareiškimą dėl negalėjimo prisiminti ir paaiškinti konkretesnių smurto prieš mažamečius aplinkybių, teismo pripažįstami leistinais ir teisėtai gautais aukščiau aprašytų (punktai 1 ir 2) kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad, pirma, kaltinamasis iš esmės dėl asmeninių paskatų – turėdamas išankstinį piktumą jam nepaklūstančių, taip pat triukšmaujančių ir tuo jam trukdančių leisti laisvalaikį ar ilsėtis vaikų globos įstaigoje globotinių, įskaitant nukentėjusius mažamečius, atžvilgiu, epizodiškai fiziškai smurtavo prieš kiekvieną iš kaltinime įvardintų mažamečių, suduodamas jiems ranka ar spirdamas, kiekvieną kart sukėlė jiems fizinį skausmą, o mažamečiui P. B. – dar ir nežymų sveikatos sutrikdymą, antra, 2018 m. sausio 10 d. įvykio metu viešai, grupės, mažiausiai keturių, pašalinių konfliktui asmenų akivaizdoje, sukeldamas jiems išgąstį ir baimę, taip pat plačiai sukeldamas triukšmą vaikų globos įstaigoje, tyčia sužalojo svetimą nukentėjusios K. B. (B.) turtą – akinius, bei tyčia spyrė jai į pilvą, sukeldamas fizinį skausmą, taip pat realiai sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamojo E. F. baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

21. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 284 straipsnį dėl 2018 m. sausio 10 d. įvykio byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje patikimai nustatyta, jog fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. B. (B.) šio nusikaltimo įvykio metu vartojo būtent kaltinamasis ir niekas kitas daugiau, taip pat ir žalojo jos turtą (akinius). Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (sviedė į sieną ir sudaužė akinius, spyrė sėdinčiai į pilvą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta. Trečia, viešas ir tyčinis jos turto žalojimas, fizinis smurtas ir fizinio skausmo nukentėjusiajai tuo sukėlimas, tai darant dar ir mažiausiai keturių pašalinių konfliktui asmenų akivaizdoje, pagrįstai šioje bylos dalyje įvertintas įžūliu ir vandališku elgesiu. Ketvirta, kaltinamasis įžūliai ir vandališkai elgėsi vaikų globos įstaigoje, globotinių gyvenamajame kambaryje, besiribojančiame su kitais tokiais kambariais, esant atidarytoms durims į bendrą koridorių, realiai girdint ir matant mažiausiai keturiems pašaliniams konfliktui asmenims (liudytojoms M. Ž., I. Ž., L. S. ir R. V.), nuo kaltinamojo veiksmų kilo smarkus ir viešose erdvėse girdėtas triukšmas (liudytojos R. V. parodymai), be to, čia (tiek pačiame kambaryje, tiek jo betarpiškose prieigose esančiame bendro pobūdžio koridoriuje) bet kuriuo metu galėjo pasirodyti ir daugiau pašalinių incidentui žmonių, pirmiausiai mažamečių ir nepilnamečių vaikų globotinių, kuriems tokie kaltinamojo veiksmai būtų sukėlę išgąstį, baimę, nepatogumus, emocinį šoką ir pan., todėl spręstina, jog kaltinamasis 2018 m. sausio 10 d. įvykio metu nusikalto neabejotinai savo pobūdžiu viešoje vietoje, akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą ir panieką ne tik nukentėjusios asmeniui, bet ir pačiai aplinkai - realiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

22. Bylos dalyje dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytų veikų (fizinio smurto prieš mažamečius) teismas, įvertinęs teisiamajame posėdyje gautų, patikrintų faktinių duomenų visumą, kaltinamojo veiksmus prieš keturis mažamečius apjungė į vieną bendrą, su neapibrėžta ir nepersonifikuota tyčia nusikalstamą veiką, kadangi akivaizdu, jog kaltinamojo veiksmai buvo tęstinio pobūdžio, jo tyčia fiziškai smurtauti buvo ne tik nepersonifikuota, bet ir konkrečiau neapibrėžta nei laike, nei vietoje, nei pasekmių atžvilgiu. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis kvalifikavus kaltinamojo veiksmus kiekvieno iš nukentėjusių atžvilgiu kaip savarankišką nusikaltimą, buvo nepagrįstai pasunkinta traukiamo atsakomybėn kaltinamojo teisinė padėtis aptariamoje bylos dalyje. Kadangi kaltinamasis visą bylai aktualų laikotarpį nuolat gyveno kartu su visais nukentėjusiais mažamečiais tuose pačiuose globos namuose, todėl gerai žinojo jų amžių, be to, kiekvieno iš šių vaikų mažametystės faktas ir taip yra visiems, taigi ir kaltinamajam, akivaizdus, todėl kaltinamasis subjektyviai žinojęs, suvokęs, jog fiziškai smurtauja būtent prieš mažamečius, nesulaukusius 14 m. amžiaus, vaikus, todėl dėl jo subjektiškumo atsakyti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį abejonių teismui nekyla.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

23. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pastarąjį teismas kvalifikuoja taip : a) dėl BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos - maždaug rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu, kadangi, teismo vertinimu, asmeninio pobūdžio paskatų vyravimo, mušimo įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių sunkumą, nenaudojimo aplinkybių reikšmę nagrinėjamu bausmės individualizavimo aspektu atsveria aplinkybės, jog kaltinamasis smurtavo periodiškai, gana ilgoką laiko tarpą, ne prieš vieną, bet prieš keturis mažamečius asmenis, smurtu buvo ne tik sukeltas kiekvienam iš nukentėjusiųjų fizinis skausmas, bet vienam iš jų (P. B.) ir padaryti jo sveikatą sutrikdę išoriniai kūno sužalojimai; b) dėl BK 284 straipsnyje numatytos veikos – kiek mažesniu nei rūšinės nagrinėjamo nusikaltimo sudėties lygmeniu, kadangi, teismo vertinimu, išimtinai asmeninio pobūdžio paskatų vyravimas, mušimo įrankių ar priemonių, galėjusių didinti nusikalstamų pasekmių sunkumą, nenaudojimas, taip pat realių kūno sužalojimų nepadarymas, kaip reikšmingos aplinkybės nagrinėjamu bausmės individualizavimo aspektu savo visuma kad ir neženkliai, bet visgi persveria reikšmę aplinkybių, jog be fizinio skausmo nepilnametei nukentėjusiai sukėlimo nusikaltimo įvykio metu kaltinamojo veiksmų pasekmėje buvo sužalotas ir jai vertingas nukentėjusios turtas (akiniai), šokiruoti pagalbą kvietę tiesioginiai šio nusikaltimo įvykio liudytojai (BK 54 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kaltės forma ir rūšis tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl dar kartą bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama, kaip jau buvo teismo konstatuota, kaltinamasis abiem atvejais nusikalstamai veikė didžiąja dalimi iš asmeninių paskatų, kas jo kaltės dėl viešos tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnyje numatyta veika) laipsnį mažina. Nagrinėjami abu tyčiniai nesunkūs nusikaltimai buvo visiškai baigti nuo nusikalstamų pasekmių nukentėjusiųjų fizinei sveikatai atsiradimo momento, kas iš esmės sutapo su kaltinamojo nusikalstamais pripažįstamų veiksmų (smūgių sudavimo, badymo įnagiu tatuiruotėms daryti) atlikimu, todėl šiuo aspektu švelninti ar griežtinti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

24. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo E. F. asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina dar menkai patenkinama : abu nusikaltimus jis įvykdė pats būdamas dar nepilnamečiu, todėl jam turi būti taikomos BK XI skyriaus nuostatos dėl nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės, teismo vertinimu, kaltinamojo nusikalstamų veikų priežastis esmingai lėmė ir nepalanki jam socialinė aplinka (nuo 2 m. amžiaus augo savivaldybės vaikų globos namuose), akivaizdi stoka brandos ir socialinių įgūdžių. Tačiau kita vertus, kaltinamasis teismo teisiamas jau aštuntąjį kartą (2 t., b. l. 93-102), nors tėra nepilnai 19 m. amžiaus, nagrinėjamus byloje nusikaltimus įvykdė jau būdamas teistas už ankstesnius tyčinius nusikaltimus, turėdamas neišnykusius ir nepanaikintus teistumus už tai, be to, BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą dar ir probacijos (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo) pagal 2017 m. balandžio 28 d. teismo nuosprendį metu, ir nors tai tyčinių nusikaltimų recidyvo situacijos dėl kaltinamojo nepilnametystės nesukūrė (BK 27 straipsnio 1 dalis), tačiau kaltinamąjį kaip asmenį charakterizuoja itin nepalankiai (BK 91 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, kaltinamasis už fizinį smurtą prieš mažamečius teisiamas jau trečiąjį kartą, dėl viešos tvarkos pažeidimo – antrąjį, taip pat keturis kartus buvo baudžiamas administracinėmis nuobaudomis už viešą neteisėtą, itin nepagarbų, žeminantį elgesį prieš tos pačios vaikų globos įstaigos darbuotojus (2 t., b. l. 86-92). Kaltinamasis šeimos nesukūręs, išlaikytinių neturi, darbingas visiškai, tačiau lig šiol nedirbo.

25. Teismas kaltinamojo E. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas) pripažįsta jo visišką teisme prisipažinimą kaltu, pareikštą gailėjimąsi, nukentėjusios K. B. (B.) laisvanorišką atsiprašymą bei padėjimą savo parodymais byloje išaiškinti didžiąją dalį esminių nusikaltimo įvykio aplinkybių (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

26. Toliau teismas sprendžia, jog nusikaltusiam nepilnamečiu, nustačius vieną esminę jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius sunkinančių, inkriminuotų nusikaltimų pavojingumo laipsnius pripažinus nedidesniais nei rūšinių sudėčių lygmeniu, taip pat atsižvelgiant ir į nepakankamą kaltinamojo socialinę brandą, asmenybės ypatumus, sąlygotus nepalankiai jam susiklosčiusių aplinkybių, socialinių įgūdžių stokos ir kt., darbingumą, byloje teisingumo principas lemia dar kiek mažesnių nei baudžiamojo įstatymo sankcijų vidurkiai dydžio bausmių kaltinamajam paskyrimą. Atsižvelgdamas į visumą aukščiau aptartų reikšmingų bausmės individualizavimui aplinkybių, teismas sprendžia, jog aštuntąjį kartą teismo teisiamam kaltinamajam paskirtinos terminuoto laisvės atėmimo bausmės, kadangi akivaizdu, jog švelnesnių bausmių paskyrimu nepavyks pakeisti nusikalstamų kaltinamojo polinkių (BK 91straipsnio 3 dalis) – kaltinamajam buvo jau skirtos tiek laisvės apribojimo, tiek arešto, pakeitus pirmąją, bausmės, tačiau jos kaltinamojo nesulaikė nuo naujų nusikaltimų, be to, kaltinamajam du kartus jau buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jo probacija abiem atvejais taip pat buvo nesėkminga, maža to, kaltinamasis pasislėpė nuo realaus bausmės atlikimo ir tam buvo ekstradijuotas iš užsienio valstybės. Dėl tų pačių aplinkybių teismo vertinimu nėra galimas ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymas (bausmės vykdymo atidėjimas) naujai skirtinai subendrintai laisvės atėmimo bausmei. Todėl teismas sprendžia kaltinamajam už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką paskirti 11 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmę, o už BK 284 straipsnyje numatytą veiką – 9 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tokios bausmės, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu, teismo vertinimu, visiškai atitiks bausmės paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankamos bausmės tikslams pasiekti, proporcingos tiek kaltinamojo veikų pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijomis nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). BPK 64¹ str. nuostatų taikymui faktinio pagrindo nėra. Už realiąja sutaptimi kaltinamojo įvykdytas nusikalstamas veikas skiriamos bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės 11 mėn. laisvės atėmimo bausmės pridedant kiek didesnę (5 mėn.) dalį nuo 9 mėn. laisvės atėmimo bausmės ir tokiu būdu kaltinamajam paskirtina subendrinta 1 m. 4 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Kadangi kaltinamasis E. F. abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įvykdė būdamas nepilnametis ir jam skiriama terminuoto laisvės atėmimo bausmė neviršija 3 metų, jis nuo šioje byloje paskiriamos ir jo neatliktos terminuoto laisvės atėmimo bausmės turi būti atleidžiamas pagal 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas. Šio įstatymo 7, 8 ir 9 straipsniuose numatytų pagrindų amnestijos netaikymui byloje nenustatyta. Skirti baudžiamojo poveikio priemones kaltinamajam faktinio pagrindo byloje nenustatyta.

27. Kaltinamajam E. F. ikiteisminiame tyrime kardomoji priemonė skirta nebuvo, tokią procesinę prievartos priemonę skirti naujai iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo poreikio taip pat nėra, kadangi kaltinamasis jau atlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

E. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir nuteisti jį 11 (vienuolikai) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo.

E. F. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams terminuoto laisvės atėmimo.

Skiriamas bausmes subendrinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių taisykles, jas iš dalies sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius terminuoto laisvės atėmimo.

Taikyti 2018 m. lapkričio 15 d. įstatymo Nr. XIII-1640 „Dėl amnestijos akto“ 1 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas ir E. F. nuo šiuo nuosprendžiu paskiriamos bausmės atlikimo atleisti.

Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.