- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-09
- Bylos Nr.
- II-264-888/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-07021-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei ir Justinai Antanaitienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi V. B. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkės L. S. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15022237638,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme buvo gautas V. B. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkės L. S. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15022237638 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Skunde nurodė, kad jam inkriminuotų pažeidimų nepadarė. 2015 m. liepos 7 d. dirbo savo darbovietėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, vairavo mikroautobusą, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Partizanų g. link Kauno klinikų. Privažiavo Šiaurės per. ir Ašigalio g. sankryžą apie 20 val. 15 min. Pristabdęs nebuvo, nes nesimatė jokių transporto priemonių, važiuojančių pagrindiniu keliu. Policijos pareigūnai, surašydami skundžiamą nutarimą, rėmėsi pareigūnų tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo N. N. ir liudytojo R. R. parodymais, kurie tarpusavyje iš dalies nesutampa, skiriasi asmenų nurodomas pažeidimų padarymo laikas (2-4 b.l.).
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, paliekant galioti nepakeistą Kauno apskrities VPK KPV pareigūno 2015 m. rugsėjo 3 d. priimtą nutarimą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad skundą padavusio asmens nurodyta aplinkybė, kad liudytojo R. R. parodymai yra nepatikimi bei neatitinka nukentėjusiojo nurodyto įvykio laiko, nepagrįsta, kadangi byloje nėra duomenų, jog R. R. būtų bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, o nukentėjusiojo netiksliai nurodytas eismo įvykio laikas, nevertintinas, atsižvelgiant į asmens amžių bei kitas, su tuo susijusias aplinkybes, kurios įtakojo asmens aplinkos suvokimą, nevisiškai atitinkantį objektyvią tiesą (5-6, 8-9 b.l.)
Apklaustas teismo posėdžio metu V. B. skundą palaikė, prašė teismo panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Parodė, kad pažeidimo dieną, įvažiuodamas į žiedą mikroautobusu Mercedes nematė ir negirdėjo, jog būtų mopedo vairuotojas nukritęs. Priekyje važiavo troleibusas, jis paskui jį, jam nuo Šiaurės pr. iki Klinikų duota 10 min., pažeidimo vietoje buvo apie 20 val. 15 min. (15-16 b.l.).
Apklaustas teismo posėdžio metu N. N. parodė, kad turi motorolerį Yamaha TZ50, su kuriuo liepos 21 d, apie 19 val. 30 min. – 20 val. 00 min. žiedu Islandijos plente įsukinėjo į aikštelę, viena mašina sustojo, o mikroautobusas iš šalutinio kelio išlėkė prieš jį, užstodamas kelią, o jis, kad neatsitrenktų, suko į kairę, neišsilaikė ant motociklo ir slydo. Mikroautobusas nesustojęs nuvažiavo. Po įvykio paskambino tėčiui, kuris iškvietė policijos pareigūnus. Laiko tiksliai nepamena, buvo apie 19 val. 50 min. – 20 val. 00 min. Paskambino mamai, paklausė, kokie mikroautobusai toje vietoje važiuoja, taip nustatė, kad važiuoja tik vieno - 53 reiso mikroautobusai. Po savaitės su mama iškabino skelbimus įvykio vietoje ir atsiliepė liudytojas, kuris paskambino jo mamai ir davė parodymus policijoje (16-17 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. S. parodė, jog yra Kauno AVPK KPV NVESTS viršininkė. Teismui paaiškino, kad tyrėja J. G. tyrė medžiagą, kurioje buvo gautas pranešimas, jog mikroautobusas, įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, nepraleido žiedine sankryža važiuojančio motorolerio, užkišo jam kelią ir nuvažiavo toliau. Motorolerio vairuotojas nugriuvo, nes staigiai stabdydamas nesuvaldė savo transporto priemonės. Vėliau motorolerio vairuotojui buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Šioje byloje buvo liudininkas, buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau vairuotojas kaltės nepripažino, todėl byla buvo perduota jai nagrinėti. Į bylos nagrinėjimą vairuotojas atvyko, iš pradžių jis kaltę neigė, sakė, kad jokio kontakto nebuvo, nieko nematė, tačiau baigiant bylos nagrinėjimą su pažeidimu sutiko, nurodė, kad jam labai blogai, jog teisė vairuoti bus atimta. Bylos nagrinėjimo metu vairuotojas ginčijo pažeidimo laiką, jog valandos laiko skirtumas buvo tarp liudininko ir nukentėjusiojo nurodyto pažeidimo laiko. Liudininkas nurodo tokį patį laiką, tokiu pačiu laiku ir policijoje buvo gauta informacija, nukentėjęs asmuo nurodė valanda ankstesnį laiką, tačiau ji įvertino tai, jog nukentėjęs asmuo nebuvo apklaustas tą pačią dieną, nuo patirto streso galėjo sumaišyti laikus (28-29 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. G. parodė, kad apklausė nukentėjusį motorolerio vairuotoją bei mikroautobuso vairuotoją. Tuo metu įvykio liudininkų nebuvo. Nukentėjęs asmuo sakė, jog išklijuos skelbimus, o po kelių dienų paskambino ir informavo, jog atsiliepė R. R., kuris pažeidimo metu važiavo dviračiu per pažeidimo vietą ir matė, kaip mikroautobuso vairuotojas nepristabdęs išvažiavo iš šalutinio kelio ir užkirto kelią motorolerio vairuotojui, motorolerio vairuotojas nukrito. Eismo įvykių registravimo skyrius ieškojo, koks mikroautobusas važiavo pažeidimo padarymo vieta pagal maršrutą, nustatė mikroautobusą ir jo vairuotoją – V. B. (29-30 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 straipsnis).
Iš administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15022237638 esančios medžiagos nustatyta, kad V. B. buvo nubaustas už tai, kad 2015 m. liepos 2 d., 20 val. 27 min., vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nesudaryti kliūčių jų eismui, įvažiuodamas į Šiaurės pr. ir Ašigalio g. sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu, iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiavusiam motoroleriui, taip sukeldamas kliūtį ir pavojingą situaciją, dėl kurios motorolerio vairuotojas buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį, dėl ko nesuvaldė motorolerio ir krito. Eismo įvykio metu buvo apgadintas motoroleris ir nežymiai sužalotas motorolerio vairuotojas. 2015 m. rugsėjo 3 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus viršininkė L. S., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, priėmė nutarimą, kuriuo V. B. buvo pripažintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 154,8,9, 1 priedo 2 skyriaus Nr. 203 punktų reikalavimus ir padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 124² str. 1 d., bei nubaustas galutine administracine nuobauda – 115 Eur bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 15022237638 – 1-3 b.l.).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių šimtų septyniasdešimt devynių iki aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų.“
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiolikos iki dviejų šimtų trisdešimt vieno euro su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų.“
Kelių eismo taisyklių 8 punktas numato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Kelių eismo taisyklių 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Kelių eismo taisyklių 154 punktas numato, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 2 skyriaus kelio ženklas Nr. 203 numato, jog vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, o esant papildomai lentelei Nr. 843 „Pagrindinio kelio kryptis“ – važiuojančioms pagrindiniu keliu.
Teismo posėdžio metu apklaustas V. B. savo kaltės dėl teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir 124² str. 1 d., nepripažino, teismui parodė, kad nesutampa nurodytas pažeidimo laikas. Tokia jo pozicija vertintina kritiškai, kaip bandymas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą teisės pažeidimą, ir nelaikoma pagrindžiančia jo nekaltumą, kadangi teisės pažeidėjo skunde išdėstytas aplinkybes paneigia kiti byloje surinkti ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirti įrodymai. Nors, kaip jau minėta, V. B. nurodo, kad nesutampa pažeidimo padarymo laikas, tačiau kaip matyti iš jo paties parodymų, jis pripažino, kad važiavo Šiaurės pr. ir Ašigalio g. sankryža pažeidimo dieną, 20 val. 15 min. Tokiu metu įvykį tiesiogiai matė ir R. R. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 15022237638 – 14 b.l.). Liudytojas N. N. parodė, kad važiavo motoroleriu laikotarpiu nuo 19 val. 30 min. iki 20 val. 00 min., po susidūrimo paskambino tėčiui (apie 19 val. 50 min. – 20 val. 00 min.), atvykus tėčiui – iškvietė policijos pareigūnus, jų elektroninėje sistemoje pranešimas užregistruotas 20 val. 27 min. (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 15022237638 – 5 b.l.). Nurodytas laikas sutampa ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis (21-22 b.l.), jog pažeidimo padarymo metu V. B. vairuojamas 53 maršruto mikroautobusas išvažiavo iš Partizanų g. 20 val. 06 min., o Klinikose buvo 20 val. 23 min., tai yra apie 20 val. buvo eismo įvykio vietoje. Visi šie duomenys patvirtina, jog būtent V. B. mikroautobusas buvo Šiaurės pr. – Ašigalio g. sankryžoje ir sukėlė eismo įvykį. Byloje liudytojų skirtingai nurodomas eismo įvykio laikas (minučių tikslumu), tačiau šis netikslumas nepaneigia skundą padavusio asmens padarytų pažeidimų ir jo kaltės nešalina, kadangi šis netikslumas nėra esminis, kadangi V. B. kaltę patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15022237638 surinkti rašytiniai duomenys: administracinio teisės pažeidimo protokolas (4 b.l.), tarnybiniai pranešimai (6,8 b.l.), eismo įvykio vietos schema (9 b.l.), fotonuotraukos (10-11 b.l.), N. N. paaiškinimas (13 b.l.), išrašas iš medicininių dokumentų (19 b.l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada (27 b.l.).
Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. S., priėmusi skundžiamą parodė, jog į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą V. B. atvyko, iš pradžių jis kaltę neigė, sakė, kad jokio kontakto nebuvo, nieko nematė, tačiau baigiant bylos nagrinėjimą su pažeidimu sutiko, nurodė, kad jam labai blogai, jog teisė vairuoti bus atimta (28-29 b.l.), skundžiamame nutarime taip pat nurodyta, kad yra nustatyta skundą padavusio asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, o skundą dėl nutarimo V. B. pateikė tik tada, kai sužinojo, kad sankcija už padarytą pažeidimą yra griežta ir susijusi su specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta nuostata, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkė L. S., priimdamas skundžiamą nutarimą, nustatė pažeidėjo V. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 31 str. 1 d. 1 p.), nenustatė jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir paskyrė jam straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus, sankcijoje numatytas administracines nuobaudas – baudas, kurių dydis atitinka sankcijoje numatytus maksimalius baudos dydžius ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 1 d. numatytą minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų.
Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes ir galiojantį teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog V. B. padaryti administraciniai teisės pažeidimai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 1 d., 127 str. 2 d., 124² str. 1 d., kvalifikuoti teisingai, nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, todėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkės L. S. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15022237638 laikytinas teisėtu ir pagrįstu, naikinti jį skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, o V. B. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 302² straipsniu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,
nutaria:
palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus viršininkės L. S. 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 15022237638 nepakeistą ir V. B. skundo netenkinti.
Administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. 15022237638, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.