Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-772-238/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-29
Bylos Nr.
1S-772-238/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Algirdas Jaliniauskas, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-772-238/2019Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 95-531 netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. G. nuteistas 2004 m. rugsėjo 27 d. Vokietijos Federacijos Respublikos Limburgo an der Lahn Žemės teismo nuosprendžiu pagal Vokietijos narkotinių medžiagų įstatymo 30 pastraipą ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi V. G. veika pripažinta atitinkanti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnį, jam nustatyta laisvės atėmimo bausmė 6 metams 10 mėnesių. Panevėžio apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartimi Limburgo an der Lahn Žemės teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nuosprendis subendrintas su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu (kuriuo nuteistas pagal BK 129 str. 2 d. 9 p., BK 187 str. 2 d.), ir galutinė bausmė V. G. paskirta – laisvės atėmimas 19 (devyniolikai) metų.

2. Bausmės pradžia – 2004 m. vasario 18 d., bausmės pabaiga – 2023 m. vasario 18 d. Neatlikta laisvės atėmimo dalis yra 3 (trys) metai 5 (penki) mėnesiai 26 (dvidešimt šešios) dienos (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2019 m. rugpjūčio 26 d.).

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 95-531 nutarta nuteistajam V. G. netaikyti lygtinio iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, kad bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis V. G. dešimt kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš jų šešis kartus buvo baustas drausmine tvarka, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Taip pat Komisija nurodė, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Komisija taip pat atsižvelgė į tai, jog nuteistasis kol bausmę atliko pataisos namuose nedirbo, perkeltas į atvirąją koloniją 2019 m. gegužės 15 d., o įsidarbino prieš pat lygtinio paleidimo posėdį, t. y. 2019 m. liepos 23 d., todėl Komisija padarė išvadą, kad dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, ir todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. G. skundą dėl nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas susipažinęs su visa bylos medžiaga padarė išvadą, jog Komisijos nutarimas netaikyti nuteistajam V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas ir motyvuotas. Apylinkės teismas nurodė, kad nuteistajam 2019 m. birželio 3 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytos šios priemonės: nedaryti teisės aktų pažeidimų; dirbti; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse. Nors išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus bei socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau įvertino ir nuteistojo elgesį ankstesniu bausmės atlikimo laikotarpiu: bausmės atlikimo laikotarpiu dešimt kartų pažeidė pataisos įstaigoje numatytą tvarką, už ką šešis kartus baustas drausmine tvarka, paskutinį kartą – 2016 m. liepos 21 d., galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2016 m. gruodžio 6 d. (nuobauda panaikinta prieš terminą). Nors nuteistajam paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – žema (32 balai), statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 17 balų, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Pažymėjo, kad nuo paskutiniojo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo 2019 m. vasario 15 d., jo nusikalstamo elgesio rizika nepakito ir išliko tokia pati – 32 balai. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; neigiama draugų įtaka; nuostatos. Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, o būtent, jis bausmę atlieka už nužudymą iš savanaudiškų paskatų, turto sunaikinimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad praeityje nuteistajam įtaką darė asocialios grupės ir ši įtaka buvo vienas iš nusikalstamo elgesio veiksnių. Siekdamas, kad kiti paklustų, nuteistasis naudojo smurtą. Jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką jis vertina kaip problemą ir to, kaip supranta prisidėjęs prie jos atsiradimo, yra prieštaravimų. Nuteistasis ignoruoja savo elgesio pasekmes platesne prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu palaikė kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, nes siekė išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Jis savo elgesį, lygindamas jį su kitų pažeidimais, pateisina. Pažymėjo, kad nuteistajam, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą, likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 5 mėnesiai 26 dienos. Teismas pažymėjo, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl atsižvelgęs į visas šias aplinkybes teismas darė išvadą, kad nuteistojo V. G. pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Šalies argumentai

5. Skunde nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam (V. G.) lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta bei netinkamai motyvuota, grindžiama bendrojo pobūdžio argumentais bei pavieniais faktais, kurie yra vertinami atskirai nuo bendro bylos aplinkybių viseto. Skunde nurodė, kad nuteistasis atitinka tiek formalų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą, tiek ir materialų. Nors ir neatlikta bausmės dalis sąlygiškai nėra maža, tačiau santykyje su atliktos bausmės dalimi, ji nėra didelė kas atitinka įstatymų leidėjų nuostatas dėl privalomos atlikti laisvės atėmimo bausmės dalies bei teisingumo ir protingumo principus.

5.2. Teismui priimant sprendimą buvo remtasi ankstesniu nuteistojo neigiamu elgesiu. Teigia, kad atliekant bausmę stengėsi nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, skatintas 28 kartus. Nors ir baustas drausmine tvarka 6 kartus, tačiau nurodo, kad nuobaudos buvo paskirtos už lengvo pobūdžio nusižengimus, o ne už itin pavojingus veiksmus. Teigia, kad paskutinė nuobauda buvo panaikinta prieš terminą. Todėl Komisijos teiginys, kad neva nesilaikys taikytinų draudimų ir įpareigojimų, yra nemotyvuotas bei subjektyvaus pobūdžio. Nurodo, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Nuteistasis nuolat aktyviai dalyvauja integravimosi į visuomenę darbo projektuose, lanko socialinės reabilitacijos kursus, atsiribojęs nuo pataisos namų neformalių grupių bei taisyklių. Nuo 2018 m. spalio 2 d. perkeltas į lengvąją grupę ir tai rodo jo elgesio korekcijos progresą, jis mokosi, tobulina savo profesinę kvalifikaciją, aktyviai dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pavyzdingai elgiasi ir nenusižengia pataisos namų administracijos taisyklėms. Skunde nurodo teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, teigia, kad nusikalstamo elgesio rizikos balai yra sumažėję, atitinka žemą grupę (32 balai), teigia, kad padaręs akivaizdžią pažangą, tačiau teismas šio fakto neįvertino. Nurodo, kad stengiasi išnaudoti laisvą laiką – lavina socialinius įgūdžius, siekia įgyti žinių ir kvalifikacijos laipsnį, kas sudarytų nuteistajam lengvesnes sąlygas susirasti darbą išėjus į laisvę. Teigia, kad pataisos įstaigoje nedirbo dėl darbo vietų trūkumo bei prastos sveikatos būklės, kuri neleidžia dirbti tam tikrų darbų.

5.3. Nurodo, kad išėjęs į laisvę ketina įsidarbinti, kad nebūtų našta mokesčių mokėtojams, artimiesiems bei valstybei, turi darbdavio sutikimą priimti jį į darbą. Palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, draugais, nuo darbo metu vykti trumpalaikių išvykų į namus. Būdamas laisvės atėmimo vietoje negali tinkamai rūpintis tėvų gerove, atlikti savo kaip pilnaverčio šeimos nario pareigas. Atliekant bausmę neturi daug galimybių įrodyti savo dorą elgesį ir pasitaisymo faktą, pasiryžimą nekartoti praeities klaidų, tai galės padaryti tik išėjęs į laisvę, gyvendamas dorai, nenusižengdamas moralės bei įstatymų nuostatoms, kurdamas šeimyninį gyvenimą, tapdamas pilnaverčiu bei lygiateisiu visuomenės nariu. Nuteistasis skunde nurodo, kad pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi, teigia, kad nori socializuotis visuomenėje, tam yra įgijęs net keletą profesinių specialybių, kurios, jo manymu, padės jam įsidarbinti bei turėti nuolatinį pajamų šaltinį. Mano, jog tolesnė izoliacija nuo visuomenės jį paveiktų neigiamai, susilpnėtų jo vidinė motyvacija bei teigiamos elgesio korekcijos progresas, galimai nutrūktų svarbūs socialiniai ryšiai, padidėtų socialinė atskirtis nuo visuomenės ir taip apsunkintų būsimą jo adaptaciją. Pasiryžęs savo tikslus laisvėje siekti bei poreikius tenkinti tik teisėtomis priemonėmis.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo V. G. skundas atmetamas

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

8. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

9. Išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti dėl nuteistojo V. G. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikomos jam probacijos pagrįstumo.

10. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą svarbu ne tik tai, ar asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (materiali lygtinio paleidimo sąlyga). Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

11. Iš teismui pateiktos medžiagos nustatyta, jog V. G. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 32 balais, iš kurių 17 balų yra nekintantys (statiniai). Visgi nemažą dalį minėtos rizikos sudaro ir dinaminiai veiksniai (juos V. G. turi galimybę sumažinti) – 15 balų. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo padaryta išvada, jog nors ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai atitinka žemos grupės statusą, tačiau atkreipė dėmesį į dinaminius balus, kuriuos nuteistasis privalo sumažinti iki minimalaus balų skaičiaus ar visai panaikinti, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas bei taip pat apylinkės teismas pagrįstai atkreipė į vieną iš aspektų, jog nuo paskutiniojo nuteistojo V. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, t. y. nuo 2019 m. vasario 15 d., jo nusikalstamo elgesio rizika nepakito ir išliko tokia pati – 32 balai. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis laisvės atėmimo metu net 10 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarką, už ką net 6 kartus buvo baustas drausmine tvarka. Apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog paskutinė drausminė nuobauda panaikinta prieš terminą tik 2016 m. gruodžio 6 d., ir kad kiekvienas pažeidimas ir drausminė nuobauda nuteistąjį charakterizuoja neigiamai. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo išvada, kad nuteistasis net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, nesistengia elgtis nepriekaištingai ir taip daryti pažangą formuojant teigiamą elgesį bei tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė vien teigiamai.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. anksčiau teistas vieną kartą ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ne už vienos nusikalstamos veikos padarymą (nužudymą iš savanaudiškų paskatų, turto sunaikinimą bei neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis). Tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. G. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyti trys kriminogeniniai veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus; neigiama draugų įtaka; nuostatos. Šiuo aspektu yra galimybė ateityje pakeisti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad praeityje nuteistajam įtaką darė asocialios grupės ir ši įtaka buvo vienas iš nusikalstamo elgesio veiksnių, taip pat teismas pažymėjo, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu palaikė kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas, nes siekė išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčių statusą, teisėjų kolegijai nėra pagrindo nesutikti su šia apylinkės teismo padaryta išvada.

14. Analizuojant duomenis dėl darbinės motyvacijos matyti, kad dirbti pataisos namuose pradėjo 2019 m. liepos mėnesį, tačiau pažymėtina, kad įsidarbino tik perkeltas į atvirąją koloniją, nors pats ir nuteistasis teigė, kad darbo neatsisakė ir visos bausmės atlikimo metu, tačiau dėl darbų vietų trūkumo ir prastos sveikatos būklės – nebuvo įdarbintas. Priteisto ieškinio dalį padengė, o patį pataisos namuose remia artimieji. Be to, nustatyti prieštaravimai tarp atsiradusios problemos vertinimo ir indėlio dėl problemos atsiradimo supratimo; ignoruoja savo elgesio pasekmes plačiąja prasme, įvertindamas pasekmes tik sau ir tam tikriems asmenims. Atliekant tyrimą ir vertinant nuteistojo elgesį bei asmenybę nustatyta, kad jis supranta, jog buvimas visuomenės nariu reiškia teises ir atsakomybę, tačiau dėl atsakomybės kriterijaus matomas vengimas (tai nurodyta socialinio tyrimo išvadoje).

15. Skundą nagrinėjantis teismas nesutinka su V. G. skundo teiginiais, jog žemesnės instancijos teismas pernelyg sureikšmino jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį bei lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimo faktą. Kolegija pažymi, kad nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesni teistumai ar teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ir viešąjį interesą – jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

16. Tikrinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija mano, kad lygtinio paleidimo instituto taikymui teismas padarė tinkamą išvadą dėl materialaus pagrindo pagrįstumo nebuvimo. Manymas, kad nuteistasis paleistas lygtinai elgsis išimtinai įstatymų normose, nėra pakankamas. Analizuojamu atveju negali būti sumenkinami ir tokie aspektai, jog nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kur dominavo negrįžtamosios pasekmės, savanaudiškos paskatos. Šiame kontekste nevertinama dar kartą nusikaltimo pavojingumas ir sunkumas, bet į tai atsižvelgiama sprendžiant dėl nuteistojo stebimos pataisos, korekcijos jo elgesyje ir tai, kad jam paskirta viena iš griežčiausių bausmių, nepaminant teisingumo principo įgyvendinimo, nepažeidžiant nei viešo intereso, nei nukentėjusiųjų santykinumo.

17. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

18. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesio modelis, pažanga mažinant nusikalstamą elgesį bei lygtinio paleidimo materialus pagrindas suponuoja išvadą, kad V. G. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo V. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasAurelijus RauckisDanguolė Šiugždinytė