- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-27
- Bylos Nr.
- 2-999-308/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00748-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kęstutis Lukošiūnas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- I. M.
- Kategorijos
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 2.3.2.4.3Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
- 2.3.2.8Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovei I. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareikštu ieškiniu prašo santuoką, sudarytą tarp ieškovo V. M. ir atsakovės I. M., įregistruotą 2007-03-14 Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (santuokos įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei I. M. – palikti M. pavardę.
Ieškovas ieškinyje nurodo, kad santuokos metu su atsakove vaikų nesusilaukė. Nurodo, kad santuokoje su atsakove jie jau dešimt metų, tačiau jų šeimyniniai santykiai nesusiklostė, šeima iširo. Paskutinius septynerius metus su atsakove gyvena atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, bendrauja minimaliai. Paaiškino, kad dar iki santuokos įregistravimo apie pora metų su atsakove gyveno kartu, faktinėje šeimoje. Tuo laikotarpiu buvo išvykę dirbti į Angliją. Susituokė Lietuvoje, tačiau greitai po santuokos sudarymo vėl grįžo gyventi bei dirbti į Angliją. Ten gyveno keliose gyvenamosiose vietose, dirbo įvairius darbus. Gal po trejų metų, dėl ieškovo turėtų problemų su teisėsauga, ieškovas turėjo atlikti bausmę, todėl keletą metų gyveno atskirai. Po to bendras jų gyvenimas nesusiklostė, jam ir atsakovei nepavyko išsaugoti šeimos santykių. 2015 metais ieškovas buvo deportuotas į Lietuvą, dėl ko su atsakove santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko. Šiuo metu ieškovas su atsakove nepalaiko jokių ryšių, tik retsykiais susiskambina. Ieškovas faktiškai su atsakove santuokinio gyvenimo negyvena jau keletas metų, nes gyvena atskirai, ieškovas grįžo į Lietuvą, apsigyveno jo tėvams priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė liko gyventi (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad ieškovui ir atsakovei pradėjus gyventi atskirai, jie nebendrauja, nepalaiko šeimos santykių, gaunamas pajamas ir išlaidas tvarko atskirai. Ilgas gyvenimas atskirai, šeimynių ryšių nebuvimas sudaro pagrindą nutraukti santuoką.
Ieškovas nurodo, kad šeimos santykių kaip bendro gyvenimo pagrindo sukurti nepavyko ne tik dėl nesutarimų, skirtingo požiūrio į šeimos vertybes, sutuoktinių teises ir pareigas, o taip pat ilgo laikotarpio, kai gyveno atskirai. Taip susiklosčius aplinkybėms, gyvenimas susituokus, neturi jokios prasmės.
Ieškovas nurodo, kad jam ir atsakovei nepuoselėjant šeimyninių santykių, faktiškai gyvenant skyrium, nevykdant pareigos vienas kito atžvilgiu būti lojaliam, abipusės pagalbos ir kitų pareigų, santuoka tarp ieškovo ir atsakovės turi būti nutraukta. Ieškovas pripažįsta, kad jau keletas metų, kai tinkamai nevykdo savo kaip sutuoktinio pareigų, jų nevykdo ir atsakovė, dėl ko santuoką prašo nutraukti esant mūsų abiejų kaltei.
Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes ir ieškovo nenorą taikytis su atsakove, gyventi santuokoje, santuoka tarp ieškovo ir atsakovės I. M. šiuo pagrindu privalo būti nutraukta. Ieškovas pažymi, kad gyventi santuokoje kartu su atsakove nepavyks, todėl nėra jokios prasmės vilkinti skyrybų procesą, taikyti taikinimo institutą.
Šalies argumentai
Ieškovo nurodo, kad santuokos metu neįgijo ir santuokos pabaigoje neturi jokio bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise laikytino nekilnojamojo turto, kilnojamojo registruotino turto, turėtus buities daiktus pasidalijo pradėdami gyventi atskirai.
Atsižvelgiant į amžių, galėjimą dirbti, turtinę padėtį, ieškovas išlaikymo iš atsakovės sau nereikalauja.
Ieškovas patvirtina, kad neturi įsiskolinimų fiziniams ir juridiniams asmenims, bendrų šeimos skolų. Nurodo, kad neturi duomenų apie tai, ar atsakovė turi kreditorinių įsiskolinimų ar kitų skolų.
Ieškovas neprieštarauja, kad po santuokos nutraukimo atsakovė pasiliktų pavardę – M..
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti.
Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo. Atsakovei ieškinys su jo priedais įteiktas įstatymų nustatyta tvarka – viešo paskelbimo būdu, tačiau teismo nustatytu terminu ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Atsakovei apie teismo posėdžio vietą ir laiką taip pat pranešta tinkamai (viešo paskelbimo būdu), jokių prašymų negauta. Todėl byla nagrinėjama atsakovei nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Į bylą pateiktu santuokos sudarymo įrašu patvirtinama, kad ieškovo ir atsakovės santuoka buvo įregistruota 2007-03-14 Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Iš ieškovo paaiškinimų seka, kad paskutinius septynerius metus sutuoktiniai gyvena atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, bendrauja minimaliai. CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Ieškovas teisme nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes bendras jų gyvenimas nesusiklostė, jam ir atsakovei nepavyko išsaugoti šeimyninių santykių, jų santuokiniai ryšiai visiškai nutrūkę, jie gyvena visiškai atskirus gyvenimus, neveda bendro šeimos ūkio, bendrauja tik retsykiais, visas pajamas ir išlaidas tvarko atskirai. Nagrinėjamoje byloje ieškovo teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko, jokių prašymų teismui nepateikė, ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu byloje nustatytas įstatyme numatytas pagrindas nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, iš kurių galima būtų tikėtis, kad ieškovas ir atsakovė vėl pradės vykdyti sutuoktinių pareigas vienas kito atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad šalių santuoka yra iširusi ir turi būti nutraukta.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Nutraukus santuoką, ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė po santuokos nutraukimo pasiliktų santuokinę – M. pavardę.
Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.
Ieškovui nereiškiant prašymo dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymas jam iš atsakovės nepriteistinas.
Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorių.
Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno, ir kito asmeninis turtas, t. y. turi būti sudarytas turto balansas.
Ieškovas nurodė, kad turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką šalys neįgijo, o turėtus buities daiktus pasidalijo pradėdami gyventi atskirai.
VĮ „Regitra“ ir VĮ Registrų centro Alytaus filialo duomenimis nustatyta, kad šalys santuokos metu jokio bendro nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neįgijo. (b. l. 8-10).
Ieškovas nurodė, kad neturi įsiskolinimų fiziniams ar juridiniams asmenims, bendrų šeimos skolų. Nurodė, kad neturi duomenų ar atsakovė turi kreditorinių įsiskolinimų ar kitų skolų.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant pareikštų reikalavimų, pripažintina, kad nutraukiant santuoką, dalintino turto nėra, šalys bendrų kreditorinių įsipareigojimų ir reikalavimų santuokos metu neįgijo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra pareiškęs reikalavimo priteisti iš atsakovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šios išlaidos ieškovui iš atsakovės nepriteistinos.
Teismas šioje byloje turėjo 11,69 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovui išaiškintina, kad šias išlaidas jis turi sumokėti sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Santuoką, sudarytą tarp atsakovo ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. M. ((iki santuokos – T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), įregistruotą 2007-03-14 Kretingos rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo atsakovei I. M. palikti pavardę –M..
Priteisti iš ieškovo V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 11,69 Eur (vienuolika eurų 69 euro centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.