Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl 2008 m. vasario 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. ir nubaustas :

- pagal BK 178 str. 2 d. (už V. D. automobilio vagystę) – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 178 str. 2 d. (už UAB „Murestos prekyba“ automobilio vagystę) – laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams.

- pagal BK 178 str. 4 d. – areštu 15 parų.

Pagal BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 2 p., 6 d., subendrinus šias bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

1) 2007 m. vasario mėnesį, laikotarpyje nuo 4 dienos 15 val. iki 5 dienos 8 val., tiksliau nenustatytu laiku, jis pagrobė V. D. automobilį „Peugeot Boxer“, v/n (duomenys neskelbtini) 20000 Lt vertės, stovėjusį šalia Vilties g. 65 namo, Panevėžyje;

2) 2007 m. vasario 5 dieną, apie 2.10 val. pagrobė UAB „Murestos prekyba“ automobilį „Fiat Dukato“, v/n (duomenys neskelbtini) 13000 Lt vertės, stovėjusį šalia J.Janonio g. 3 namo, Panevėžyje;

3) 2007 m. lapkričio 1 d. apie 7 val. iš degalinės UAB „Deliuvis“, esančios G.Petkevičaitės-Bitės g. 35 c, Panevėžyje, pagrobė nedidelės vertės UAB „Deliuvis“ turtą – gesintuvą ant ratukų 280,80 Lt vertės.

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti ir švelninti jam skirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę bei atidėti jos vykdymą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad savo kaltę jis pripažino tik iš dalies. Išties kaltę jis pripažino visiškai ir dėl padarytų nusikalstamų veikų labai gailisi. Savo duotais parodymais padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui nustatyti objektyvią tiesą byloje. Dalyje dėl gesintuvo vagystės savo kaltę pripažino visiškai, nesutiko tik dėl jo veikimo tyčios, t.y. neturėjo tikslo užvaldyti gesintuvą ant ratų. Įvykio dieną su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, atėję į degalinę pirko maisto produktus bei besilinksmindami paėmė gesintuvą ant ratukų, jį vežiojo po degalinės teritoriją. Po to, nutempęs gesintuvą numetė jį į griovį, esantį šalia degalinės. Vėliau prasiblaivęs ir prisiminęs, jog numetė gesintuvą į griovį, atėjo ir atitraukė gesintuvą atgal į degalinę, atsiprašė ten dirbančių darbuotojų dėl sutrikdytos rimties. Todėl mano, kad įvertinus situaciją, nelaikytina, kad jo veikoje yra baudžiamojo nusižengimo numatyto BK 178 str. 4 d. sudėtis. Jo veiksmai atitiktų kitos nusikalstamos veikos požymius, tačiau dėl kitos nusikalstamos veikos jam nėra pareikšta jokio kaltinimo.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad šiuo metu dirba UAB „Stamekas“ pagalbiniu darbininku, iki tol dirbo kitoje bendrovėje „Mijoda“ statybininku. Be to, mokosi VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre. Todėl nuteisus jį realia laisvės atėmimo bausme, nutrūks darbo, socialiniai ryšiai, nutrūks mokymosi procesas. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl jo ketinimų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Į paskutinį teismo posėdį jis buvo atsinešęs pinigų, ketino pilnai atlyginti žalą, tačiau nukentėjusysis į teismo posėdį neatvyko, todėl jam nepavyko žalos atlyginti. Apeliantas mano, kad jo veiksmuose yra tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės, sunkinančių aplinkybių nėra. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, atlygins šiomis veikomis padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Nubaudus jį realia laisvės atėmimo bausme, nebus pasiekti bausmės tikslai, nukentėjusiajam nebus iki galo savalaikiai atlyginta žala. Teismas padarė neteisingas išvadas dėl jo praeities. Jis yra įvertinęs savo netinkamą elgesį, pasitaisęs, jokių nusikalstamų veikų nebedaro, todėl mano esąs vertas teismo pasitikėjimo.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo patenkinti apeliacinį skundą. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl BK 178 str. 4 d. taikymo S. K.

Pagal BK 178 str. 4 d. atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta nuo to momento, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę šį turtą neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti pagal savo valią. Jei asmuo, disponuodamas pagrobtu daiktu pagal savo valią, jį išmeta ar palieka kokioje nors vietoje savo nuožiūra (daikto negrąžindamas savininkui), tokie kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip baigtas nusikaltimas.

Šioje byloje apylinkės teismas S. K. veiksmus 2007-11-01 teisingai ir pagrįstai kvalifikavo pagal BK 178 str. 4 d. kaip nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, teismo sprendimas motyvuotas, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nuostatų. Byloje nustatyta, kad S. K. be turto savininko leidimo paėmė gesintuvą ir nutempė jį iš degalinės teritorijos, taip įgydamas galimybę neteisėtai gesintuvą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią. S. K. veiksmai – gesintuvo nutempimas iš degalinės teritorijos ir jo palikimas už 200 – 300 metrų nuo degalinės, rodo kad apeliantas šią nusikalstamą veiką pabaigė. Kaip matyti iš byloje apklaustos liudytojos R. L. parodymų, duotų apylinkės teismo posėdyje, dingus gesintuvui, degalinės darbuotojas apėjo teritoriją, tačiau gesintuvo nerado (3 t., 220 b.l.). Iš to matyti, kad degalinės darbuotojai, dingus gesintuvui, prarado galimybę juo naudotis pagal paskirtį (atsitikus nelaimei). Nors po kurio laiko gesintuvas paties apelianto ir buvo grąžintas, tačiau tai buvo padaryta daugiau nei po 10 valandų. Teismas šią aplinkybę teisingai įvertino kaip jo atsakomybę lengvinančią, o ne kaip šalinančią jo baudžiamąją atsakomybę už šią veiką. Teismas aptarė, kodėl šiuo atveju nuteistojo veiksmai nelaikytini laikinu pasinaudojimu svetimu turtu, nes laikinas pasinaudojimas turtu be tikslo užvaldyti konkretų svetimą turtą galimas tik tais atvejais, kai tarp turto savininko ir asmens, pasinaudojusio turtu, yra nusistovėjusi praktika, kad savininkas šiam leidžia turtu laikinai naudotis arba ne kartą yra leidęs juo naudotis. Šiuo atveju, tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę S. K., t.y. nustatydamas bausmės dydį tiek už atskiras nusikalstamas veikas, tiek ir galutinę subendrintą bausmę, tinkamai taikė BK 41, 54, 61 str. nuostatas. Teismas įvertino tai, kad dvi iš nuteistojo padarytų veikų yra apysunkiai nusikaltimai, viena – baudžiamasis nusižengimas. Visos veikos tyčinės, baigtos, savanaudiškos. Teismas įvertino, kad byloje nustatytos tik apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės, pagrįstai nenustatė jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Apeliantas skunde nurodo, kad jis savo kaltę dėl automobilių vagysčių pripažino pilnai ir prašo šią aplinkybę taip pat pripažinti jo atsakomybę lengvinančia, tačiau tam pagrindo nėra, nes ikiteisminio tyrimo metu pirminės apklausos metu S. K. neigė padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, ir savo kaltę pripažino tik vėliau, surinkus jo kaltę patvirtinančius įrodymus. Jis neatsiprašė nukentėjusiųjų, todėl teismas pagrįstai nepatikėjo ir S. K. nuoširdumu.

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas padarė netinkamas išvadas dėl jo ketinimų atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, S. K. atlygino tik dalį žalos tik vienam iš nukentėjusiųjų – V. D., ir tik po kelių apylinkės teismo padarytų pertraukų. O duomenų, kad jis kokiu nors būdu būtų siekęs atlyginti padarytą žalą ir kitam nukentėjusiajam – UAB „Murestos prakyba“, byloje nėra. Atlyginant žalą pats kaltininkas turi būti aktyvus ir iniciatyva turi būti iš jo pusės.

Apylinkės teismas pakankamai detaliai išanalizavo ir nuosprendyje nurodė motyvus dėl nuteistojo asmenybės, aptarė galimybę taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau pripažino, kad bausmės tikslai apeliantui tokiu atveju nebūtų pasiekti. Tokia išvada visiškai pagrįsta. S. K., nepaisant to, kad šiuo metu jis dirba ir mokosi, bendrai charakterizuojamas tik neigiamai – anksčiau teistas, t.y. šiuo metu yra įsiteisėjęs ir 2007-11-29 nuosprendis, kuriuo S. K. nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. numatytą veiką, įvykdytą 2006-11-15; 2006-05-19 Joniškio rajono prokuratūros nutarimu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą nuosavybei; jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis ir jos taikytos tuo metu, kai buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (1 t., 44 – 45 b.l.), gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas neigiamai kaip vagiliaujantis, bendraujantis su teistais, teisėtvarką pažeidinėjančiais asmenimis (1 t., 43 b.l.; 3 t., 86 b.l.). Apylinkės teismas atsižvelgė ir į S. K. elgesį po jo padarytų apysunkių nusikaltimų – automobilių vagysčių, t.y. net nagrinėjant šią baudžiamą bylą jis neįstengė gyventi laikydamasis įstatymų, girtavo, nedarė išvadų dėl savo elgesio ir vėl 2007-11-01 nusikalto, padarydamas baudžiamąjį nusižengimą. Nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad S. K. antivisuomeninės nuostatos jau yra susiformavusios. Įvertinęs visas šias aplinkybes apylinkės teismas paskyrė S. K. už atskiras veikas bausmę, kuri yra mažesnė nei jos vidurkis, todėl paskirta bausmė apeliantui negali būti pripažinta neteisinga, t.y. aiškiai per griežta.

Gynėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė pažymą, kad nuteistasis turi sveikatos problemų, t.y. serga dermatologiniu susirgimu. Tačiau, kad dėl šio susirgimo jis negalėtų atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, teigti nėra pagrindo – kompetentingos sveikatos priežiūros įstaigos išvados tuo klausimu nėra.

Tokiu būdu, kolegijos nuomone, skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nuteistojo S. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Nuteistojo S. K. apeliacinį skundą atmesti.