Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Justo Namavičiaus, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. J. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2021 m. rugsėjo 4 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. J. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu bei organizavo narkotinių medžiagų kontrabandą, o būtent: jis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. J. ir G. P., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnio pagrindu), laikotarpiu iki 2019 m. spalio 23 d., iš anksto susitaręs su Ž. J. ir G. P. dėl labai didelio kiekio narkotinių medžiagų – dviejų paketų su 2,014 kg narkotinės medžiagos – kokaino – milteliais, kuriuose yra 0,779 kg gryno kokaino perdavimo G. P. Nyderlandų Karalystėje ir jų gabenimo į Lietuvos Respubliką, Ž. J. perdavus informaciją apie G. P. buvimo vietą ir laiką M. J., jis – M. J. 2019 m. spalio 23 d. Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste perdavė G. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgytą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – du paketus su 2,014 kg narkotinės medžiagos – kokaino – milteliais, kuriuose yra 0,779 kg gryno kokaino tolimesniam gabenimui į Lietuvos Respubliką, kurias G. P. neteisėtai laikė ir krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtai gabeno nuo (duomenys neskelbtini) miesto Nyderlandų Karalystėje iki Lietuvos Respublikos, magistralinio kelio Nr. A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ 97-ojo kilometro, Kalvarijos r. sav., kur 2019 m. spalio 26 d. apie 8 val. buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 7 straipsnio 1 dalies 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje.

2. Be to, M. J. kaltinamas ir tuo, kad tais pačiais veiksmais, tomis pat aplinkybėmis, veikdamas bendrininkų grupe su Ž. J. ir G. P., kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip padėję atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnio pagrindu), 2019 m. spalio 23 d. Nyderlandų Karalystėje, (duomenys neskelbtini) mieste, pagal Ž. J. perduotą informaciją apie G. P. buvimo vietą ir laiką, perdavęs G. P. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų – du paketus su 2,014 kg narkotinės medžiagos – kokaino – milteliais, kuriuose yra 0,779 kg gryno kokaino ir iš anksto susitaręs dėl jų gabenimo iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kuris, vykdydamas susitarimą, neteisėtai, neturėdamas leidimo, nepateikdamas muitinės kontrolei, jas gabeno krovininiu automobiliu MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe KRONE, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) miesto Nyderlandų Karalystėje per Lenkijos Respublikos–Lietuvos Respublikos valstybių sieną, Valstybės sienos apsaugos tarnybos Varėnos rinktinės Kalvarijos užkardą ir toliau gabeno Lietuvos Respublikos teritorijoje, kol magistralinio kelio Nr. A5 „Kaunas–Marijampolė–Suvalkai“ 97-ąjame kilometre, Kalvarijos r. sav., 2019 m. spalio 26 d. apie 8 val., buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka 2020 m. rugsėjo 4 d. M. J. laikinai sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 6 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis to paties teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas M. J. buvo tęsiamas.

Teismų praktikoje ne kartą yra pabrėžta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti kaltinamajam griežčiausią procesinės prievartos priemonę. Tokia nuostata kyla iš Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojamos praktikos. Taip pat būtina įvertinti kaltinamojo elgesį dėl galimo bėgimo ar pasislėpimo pavojaus. Nusikalstamos veikos galimai padarytos 2019 metų spalio mėnesį, o įtariamasis suimtas praėjus beveik metams laiko po to, nors apie jo dalyvavimą nusikalstamų veikų daryme ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo žinoma daug anksčiau, o kiti įtariamieji taip pat buvo suimti anksčiau. Taigi, žinodamas apie kitų galimų bendrininkų suėmimą, įtariamasis beveik visus tuos metus laiko nei bėgo, nei slėpėsi nuo baudžiamojo proceso, kai tik buvo kviečiamas, dalyvavo visuose jo atžvilgiu atliekamuose ikiteisminio tyrimo veiksmuose. Būtina pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis visiškai pripažino savo kaltę, davė parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Todėl, manytina, kad iš tiesų šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad kaltinamasis bėgs ar slėpsis nuo baudžiamojo proceso.

Teismas visiškai nevertino to, kad kaltinamasis yra pateikęs pažymą dėl darbo, kuri patvirtina, jog jis gali gauti legalias ir pastovias pajamas, kas papildomai užtikrintų, jog būdamas laisvėje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų tam, jog gautų kažkokias pajamas. Nors kaltinamasis nėra vedęs, tačiau iki suėmimo ilgą laiką gyveno su sugyventine V. N., jo faktinės gyvenamosios vietos adresu A. R. (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat yra pateiktas buto savininko R. K., kuris yra V. N. tėvas, sutikimas dėl to, kad kaltinamasis gali gyventi jam priklausiančiame bute, tačiau teismas šios pažymos taip pat visiškai nevertino. Be to, jis turi rūpintis savo mama, kuriai dėl sveikatos būklės yra reikalinga kito asmens slauga. Jis nuolat bendrauja bei palaiko ryšius su savo giminėmis, padeda jiems buityje. Aplinkybės, kad kaltinamasis dirba, turi sugyventinę, su kuria iki suėmimo vedė bendrą ūkį, turi slaugyti savo sunkios sveikatos būklės mamą, teigiamai jį charakterizuoja. Tačiau teismas šių aplinkybių nelaikė svarbiomis, nors būtent šie pateikti faktai įrodo, jog jis yra saistomas itin tvirtais socialiniais ryšiais. Skundžiamos nutarties priėmimo metu kaltinamasis buvo laikomas suėmime beveik 1 metus, o tai yra labai ilgas laiko tarpas itin glaudžius socialinius ryšius turinčiam asmeniui. Kaltinamasis buvo teistas pagal BK 235 straipsnį, tačiau teistumas yra išnykęs, kas reiškia, jog jis turi būti laikomas neteistas. Kaltinamasis pažymi, kad turi galimybę sumokėti dešimties tūkstančių eurų užstatą, teismui šios aplinkybės buvo nurodytos, tačiau teismas priėmęs skundžiamą nutartį šio klausimo nekvestionavo. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyta kardomųjų priemonių paskirtis gali būti įgyvendinta jam paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones.

6. Teismo posėdyje kaltinamojo M. J. gynėja prašė kaltinamojo skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo M. J. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

7. K. M. J. skundas atmetamas.

8. Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pratęsdamas kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams, teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

9. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog M. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys neišnyko ir priimant skundžiamą nutartį. Tokie duomenys užfiksuoti paties kaltinamojo, liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, apžiūros protokoluose ir kitoje ikiteisminio tyrimo metu surinktoje medžiagoje.

10. K. M. J. kardomosios priemonės suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

11. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir jo terminas pratęstas), atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. M. J. yra kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė, o už BK 199 straipsnio 4 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą – taip pat alternatyvų neturinti laisvės atėmimo nuo trejų iki dešimties metų bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje jau pats pareikšto kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis yra pakankamas pagrindas griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą paskirti bei pratęsti suėmimo terminą, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Tokią praktiką formuoja ir EŽTT dėl galimai padarytų nusikaltimų sunkumo įtakos suėmimo termino tęsimui. Sprendime byloje Milankovič ir Bošnjak prieš Kroatiją EŽTT konstatavo, kad suėmimas negali būti tęsiamas tik abstrakčiai remiantis nusikaltimų sunkumu, tačiau tam tikrose bylose, susijusiose su ypač sunkiais nusikaltimais, nusikaltimų pobūdis ir sunkumas yra faktorius, kuris atsveria sprendimą dėl asmens paleidimo iš suėmimo ir lemia sprendimą, toliau asmenį laikyti suimtą. Iš bylos duomenų matyti, kad M. J. galimai nusikalto veikdamas bendrininkų grupe, galimi bendrininkai yra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių piliečiai, jo vaidmuo galimai darant inkriminuotas nusikalstamas veikas buvo aktyvus. Kaltinamasis nevedęs, neturi išlaikomų asmenų, nuo 2020 m. birželio 9 d. iki sulaikymo kelis mėnesius oficialiai dirbo, tačiau iki tol nuo 2018 metų niekur nebuvo įsidarbinęs. Kaltinamasis teigia, kad turi prižiūrėti sergančią savo motiną, tačiau jis turi brolį ir giminių, kurie prireikus gali ja pasirūpinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad M. J. socialiniai ryšiai Lietuvoje nėra stiprūs bei tokie, kurie sulaikytų jį nuo galimo pasislėpimo. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis turi sugyventinę, faktinę gyvenamąją vietą, galimybę įsidarbinti, jas vertinant kartu su jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir sunkumu, nesumenkina galimo jo bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės. Vertinant jo pasislėpimo riziką būtina pastebėti, kad galimai jo padarytų nusikaltimų aplinkybės leidžia spręsti, jog M. J. turi ryšių užsienio valstybėse, kuriais pasinaudodamas kaltinamasis gali ryžtis pasislėpti, juolab, kad pagal padarytų nusikaltimų pobūdį, jam gresia labai griežta bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, M. J. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys. M. J. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas. Sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, kuriuos padaręs jis kaltinamas, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog teismas įvertino ne tik pareikšto kaltinimo pavojingumą, bet ir duomenis apie paties kaltinamojo pavojingumą, t. y., kad kaltinamojo galbūt padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktinio pobūdžio, bet iš anksto gerai suplanuoti, galimai padaryti veikiant bendrininkų grupe. Nors kaltinamasis iki sulaikymo keletą mėnesių dirbo, tačiau, kaip jis pats nurodė, iš šios veiklos jokių pajamų negavo. Tuo tarpu nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, kad nusikaltimai galimai buvo daromi, turint tikslą nusikalstamai praturtėti. K. M. J. praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs. Atsižvelgusi į visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, jog M. J. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, net ir kaltinamojo M. J. artimųjų sumokėtas dešimties tūkstančių eurų užstatas ar prašomos taikyti kitos švelnesnės kardomosios priemonės, šioje situacijoje ir šioje proceso stadijoje negali būti pakankamos, kad užtikrintų kaltinamojo dalyvavimą teismo procese ir jį sustabdytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro įvertinusi nusikaltimų, dėl kurių padarymo M. J. kaltinamas, pobūdį ir jų sunkumą, kaltinamojo ryšius užsienyje, iki šiol kaltinamajam taikyto suėmimo trukmę ir galimą itin griežtos laisvės atėmimo bausmės neišvengiamumą. K. M. J. suėmimo trukmė šiuo metu siekia kiek daugiau nei vieneri metai, tačiau tokios suėmimo taikymo trukmės nėra pagrindo vertinti kaip aiškiai neproporcingos. Nei bendra suėmimo taikymo M. J. trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra per ilgas ir, teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Skunde teisingai nurodoma, kad griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo M. J. teises, tačiau, atsižvelgiant į pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, kaltinamojo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo konkrečiu atveju nustatytų suėmimo taikymo pagrindų buvimas, kaltinamojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis, sunkumas teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo M. J. skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

K. M. J. skundą atmesti.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi kaltinamajam M. J. trims mėnesiams pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.